Nuo pat momento, kai apie šią bylą tapo viešai žinoma, ji sulaukė didelio visuomenės dėmesio, nes joje figūravo plačiai žinomi asmenys.
Šiemet paskelbtas teismo nuosprendis nustebino daugelį, sukėlė nemažai nepasitenkinimo ir net diskusijų apie pasitikėjimą teisine sistema. Teismo sprendimas ir bylos aplinkybės iki šiol kelia daugybę klausimų, į kuriuos aiškių atsakymų visuomenė taip ir negavo.
Svarbiausias klausimas – kaip gali būti pripažinta teisėta medžioklė, kuri, bylos medžiagoje nurodoma, nebuvo įregistruota medžioklės lape? Juk medžioklės lapas yra vienas pagrindinių dokumentų, patvirtinančių teisėtą medžioklės organizavimą ir joje dalyvaujančius asmenis.
Ne mažiau diskusijų kelia ir kitas aspektas. Ar privataus asmens pateikta išvada, kad sumedžioti elniai buvo atrankiniai, todėl nepadaryta didelė žala gamtai, gali būti pakankamas pagrindas neskaičiuoti gamtai padarytos žalos? Ar žala gamtai iš tiesų vertinama pagal trofėjaus kokybę, o ne pagal patį neteisėto gyvūno sumedžiojimo faktą?
Bylos medžiagoje taip pat yra liudytojų parodymų, kuriuose teigiama, kad buvo prašoma padėti išvengti atsakomybės ir net atgaline data pildyti medžioklės lapą. Šios aplinkybės taip pat kelia klausimų, kaip tokios situacijos vertinamos teisės aktų ir medžioklės kontrolės požiūriu.
Siekdami išvengti interpretacijų ir pateikti visų pusių poziciją, dėl šių klausimų kreipėmės į Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugiją bei Aplinkos apsaugos departamentą. Toliau publikuojame jų atsakymus.
Kaip Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija vertina teismo sprendimą, kurį daugelis laiko neteisingu?
LMŽD vertybinė pozicija šiuo klausimu yra vienareikšmiška ir griežta. Medžioklės taisyklių ir medžioklės etikos požiūriu, byloje teismo nagrinėta situacija didesnių abejonių nekelia. Tokie veiksmai, kai be medžioklės plotų naudotojo žinios, tamsiuoju paros metu ne medžiojami, o paprasčiausiai šaudomi ir vėliau slapta dorojami elniai, yra neabejotinai vertintini kaip šiurkštūs medžioklės taisyklių pažeidimai – tai yra brakonieriavimas. Tai, kas įvyko šiuo atveju, prieštarauja visoms medžiotojų bendruomenės vertybėms. Draugija supranta, kad teismas sprendimą priėmė baudžiamojoje byloje, kurioje keliamas itin aukštas kaltės įrodinėjimo standartas, ir gerbia teisinės valstybės principus. Ši byla svarbi ne vien dėl konkretaus įvykio ar dviejų sumedžiotų elnių. Ji svarbi todėl, kad formuoja visuomenės pasitikėjimą visa medžiotojų bendruomene. Būtent todėl LMŽD negali likti nuošalyje, kai kyla klausimų dėl medžioklės teisėtumo, etikos ir atsakomybės.
Viešojoje erdvėje pasigirsta nuomonių, kad teismo sprendimui galėjo daryti įtaką išorinės jėgos ir net įžvelgiami galimi korupcijos požymiai. Kaip LMŽD vertina tokius teiginius?
LMŽD mato kitą sisteminę problemą. Teismas itin kritiškai įvertino prokuratūros ir aplinkos apsaugos pareigūnų darbą fiksuojant aplinkybes. Taip pat diskutuotinas pats teismo argumentas, esą valstybės politika tauriųjų elnių atžvilgiu sušvelnėjo, todėl žala gamtai neva nebuvo padaryta. Mūsų vertinimu, šioje byloje nepakankamai įvertinti kertiniai laukinės gyvūnijos apsaugos ir atsakingos medžioklės principai. Kalbama apie atvejį, kai elniai buvo ne medžiojami, o paprasčiausiai šaudomi naktį, naudojant naktinį taikiklį ir duslintuvą. Naudoti tokią įrangą draudžia ne tik Lietuvos teisės aktai, bet ir ES Buveinių direktyva bei Berno konvencija. Sąmokslo teorijų ar korupcijos prielaidų be įrodymų LMŽD komentuoti negali. Teismo sprendimas nėra galutinis – jis yra skundžiamas, todėl tikimės, kad aukštesnės instancijos teismai pateiks galutinį ir išsamų teisinį įvertinimą.
Ar LMŽD rajoninės draugijos/skyriaus vadovas turi teisę išduoti pažymą, kad gamtai nepadaryta žala, jeigu buvo sumedžioti selekciniai gyvūnai arba apskritai nerastos gyvūnų galvos? Ar toks vertinimas apskritai yra pagrįstas? Jei taip, ar LMŽD vadovybė buvo informuota apie tokios pažymos išdavimą?
Žalos gamtai nustatymas ir vertinimas yra išimtinė valstybės įgaliotų institucijų, pirmiausia Aplinkos apsaugos departamento, kompetencija. Pavieniai fiziniai asmenys ar visuomeninės organizacijos tokių funkcijų neatlieka. Pati LMŽD nėra teikusi jokios oficialios pažymos ar išvados, kad šiuo atveju gamtai nebuvo padaryta žala. Priešingai – mūsų vertinimu, žala buvo padaryta, ir tai nuosekliai akcentavome tiek viešai, tiek savo oficialiuose pasisakymuose. Sužinoję, kad teismui buvo pateiktas piliečio Viliaus Karpavičiaus pasirašytas dokumentas, kurio turinys prieštaravo oficialiai LMŽD pozicijai, apie tai nedelsdami informavome teismą bei pateikėme savo oficialų paaiškinimą. LMŽD vardas, autoritetas ir ekspertinė kompetencija negali būti naudojami privačių asmenų interesams ginti ar teisminiuose procesuose sudaryti įspūdį, kad tai yra oficiali Draugijos pozicija. Tokius bandymus vertiname kaip iš esmės nesuderinamus su LMŽD veiklos principais. Šis klausimas bus svarstomas artimiausiame LMŽD tarybos posėdyje. Jeigu bus nustatyta, kad buvo piktnaudžiauta Draugijos vardu arba nesilaikyta LMŽD veiklą reglamentuojančių principų, įskaitant medžioklės trofėjų ekspertų veiklai nustatytus reikalavimus ir standartus, Draugija imsis jos kompetencijai priklausančių priemonių.
Kaip apskritai LMŽD vertina pačią medžioklės situaciją? Ar LMŽD šioje istorijoje mato medžioklės taisyklių pažeidimų ar kitų pažeidimų požymių?
Kaip jau minėta, šiuo atveju fiksuojami patys šiurkščiausi medžioklės taisyklių, medžioklės etikos, klubo įstatų ir vidaus tvarkos pažeidimai. Tai, kas užfiksuota aplinkos apsaugos pareigūnų – slapstymasis, neteisėtai sumedžiotų elnių dorojimas, draudžiamos įrangos naudojimas yra klasikiniai brakonieriavimo požymiai. LMŽD pozicija aiški – nulinė tolerancija brakonieriavimui, o šiuo konkrečiu atveju kalbame būtent apie tokius veiksmus. Ši pozicija galioja visiems be išimties – nepriklausomai nuo asmens pareigų, statuso, nuopelnų ar užimamų pareigų medžiotojų bendruomenėje. Tokie veiksmai ne tik daro žalą šalies gamtai, bet ir griauna atsakingų bei sąžiningų medžiotojų reputaciją, kurią kasdien kuria dešimtys tūkstančių Lietuvos medžiotojų. Jie priešina visuomenę, mažina pasitikėjimą medžiotojų bendruomene ir diskredituoja pačią medžioklės idėją. Medžioklė yra ne tik teisė, bet ir atsakomybė. Todėl kiekvienas sąmoningas medžioklės taisyklių pažeidimas yra smūgis ne tik gamtai, bet ir visai medžiotojų bendruomenei.
Mūsų turima informacija rodo, kad medžiotojų klubams nepavyksta pašalinti šių medžiotojų iš klubo, nes esą daromas spaudimas. Ar tai tiesa?
LMŽD neturi jokios patvirtintos informacijos apie trečiųjų šalių daromą spaudimą. Jei tokie faktai būtų patvirtinti, tai keltų dar daugiau klausimų dėl situacijos rimtumo, tačiau spekuliacijų ar gandų nekomentuojame. Tačiau Draugija siunčia aiškų signalą ne tik šiam, bet ir visiems Lietuvos medžiotojų klubams – teismo procesai neriboja klubo teisės ir pareigos spręsti dėl savo narių atsakomybės. Jei pažeisti klubo įstatai, vidaus tvarkos taisyklės ar medžiotojų etikos principai, klubas turi turėti valios ir atsakomybės priimti sprendimus dėl tokių asmenų narystės, užtikrindamas tik įstatuose numatytas procedūrines garantijas – teisę būti išklausytam ir teisę į sąžiningą svarstymą. Nepamirškime, kad visuomeninio poveikio priemonės, tokios kaip pašalinimas iš medžiotojų klubo, nėra priklausomos nuo to, ar asmuo buvo nubaustas administracine ar baudžiamąja tvarka. LMŽD pozicija aiški – teismo procesai negali tapti pretekstu vilkinti ar atsisakyti spręsti klausimus, kurie priklauso paties klubo kompetencijai. Kiekvienas klubas yra atsakingas už savo reputaciją ir privalo ginti sąžiningų medžiotojų interesus. Jeigu kalbama apie LMŽD priklausančius medžiotojų klubus ar jų narius, tikimės principingų sprendimų, atitinkančių medžioklės etiką, klubų įstatus ir Draugijos puoselėjamas vertybes.
Taip pat kalbama apie maždaug 7000 eurų kompensaciją už penkerius metus, kai medžiotojai negalėjo medžioti dėl vykusio teismo proceso. Ar iš tiesų tokios kompensacijos reikalaujama iš klubo? Ar tokia praktika yra normali?
Tokie reikalavimai iš asmenų, kurie patys įvėlė klubą į beveik penkerius metus trukusį teisminį procesą dėl savo galimai neteisėtų veiksmų, mūsų vertinimu, yra cinizmo viršūnė. LMŽD nuomone, logiška būtų priešinga situacija – jeigu dėl tokių veiksmų klubui buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala, būtent ją padariusių asmenų atsakomybės klausimas turėtų būti svarstomas, o ne reiškiamos pretenzijos pačiam klubui. Žinoma, kiekvienas medžiotojų klubas yra savarankiškas juridinis asmuo ir pats priima sprendimus dėl galimų civilinių ginčų ar finansinių reikalavimų pagrįstumo. Tačiau LMŽD vertinimu, tokie reikalavimai neatitinka nei teisingumo, nei elementarios atsakomybės principų ir negali būti laikomi normalia praktika medžiotojų bendruomenėje.
Teigiama, kad klubas kreipėsi į LMŽD vadovybę prašydamas padėti spręsti susidariusią situaciją, tačiau buvo atsakyta, kad tai yra paties klubo problema. Ar LMŽD iš tiesų nepadeda spręsti tokių konfliktų?
LMŽD negali valdyti medžiotojų klubo ar priimti sprendimų už jo vadovybę dėl narių pašalinimo ar kitų vidaus klausimų. Tai yra paties klubo narių susirinkimo kompetencija ir atsakomybė. Tačiau LMŽD teikia ir toliau teiks metodinę bei konsultacinę pagalbą visiems savo nariams ir klubams. Tokia pagalba buvo teikiama ir šiuo konkrečiu atveju. Draugijos tikslas – padėti klubams priimti teisiškai pagrįstus sprendimus, kurie būtų atsparūs galimiems ginčams teismuose ir kartu atitiktų medžioklės etikos principus. Mes konsultuojame klubus ne tik dėl procedūrų, bet ir dėl to, kaip tinkamai įforminti sprendimus, kad jie atitiktų įstatymų reikalavimus ir nebūtų panaikinti vien dėl procedūrinių klaidų. Šiuo konkrečiu atveju didžiausia klubo problema yra ne LMŽD veiksmai ar neveikimas, o pačių klubo narių veiksmai, dėl kurių ir kilo visa ši situacija. Todėl mūsų pareiga – ne priimti sprendimus už klubą, o padėti jam juos priimti teisėtai, principingai ir laikantis medžiotojų bendruomenės vertybių.
Kaip įmanoma, kad tokio pobūdžio medžioklė nėra pripažįstama brakonieriavimu ir medžiotojams nekyla atsakomybė? Kokių veiksmų LMŽD imsis toliau šioje byloje dalyvavusių asmenų atžvilgiu? Kaip matoma jų ateitis medžiotojų ir konkretaus klubo narių statuso požiūriu?
Meškučių atvejis atskleidė ne tik rimtą teisinės sistemos spragą, bet ir dar kartą parodė, kaip svarbu medžiotojų klubams būti pasirengusiems spręsti tokius klausimus savarankiškai. Kadangi dėl pradėto ikiteisminio tyrimo administracinė teisena buvo nutraukta, o baudžiamoji byla truko beveik penkerius metus, suėjo administracinės atsakomybės taikymo terminai. Tai reiškia, kad net ir tuo atveju, jeigu baudžiamojoje byloje išteisinamasis sprendimas liktų galioti, administracinės atsakomybės gali būti išvengta dėl procesinių terminų. Ši situacija leidžia daryti kelias svarbias išvadas ateičiai. Esant panašiems atvejams, būtina nedelsiant užtikrinti administracinės atsakomybės taikymą, nelaukiant ilgų baudžiamųjų procesų pabaigos. Ne mažiau svarbu, kad patys medžiotojų klubai nelauktų teismų sprendimų ir iš karto vertintų galimus savo narių padarytus įstatų, vidaus taisyklių ir medžioklės etikos pažeidimus. Ši byla taip pat parodė, kad tam tikrus teisinius mechanizmus būtina tobulinti, jog akivaizdūs medžioklės taisyklių pažeidimai neliktų be jokios atsakomybės vien dėl procesinių aplinkybių. LMŽD yra pasirengusi aktyviai dalyvauti tokiose diskusijose ir teikti konkrečius siūlymus. Kalbant apie šioje byloje minimus asmenis, mūsų pozicija yra aiški. Ne tik šios istorijos dalyvių, bet ir bet kurių kitų brakonieriavusių asmenų ateities organizuotoje medžiotojų bendruomenėje mes nematome ir nematysime. Mes aiškiai atskiriame teisinį išteisinimą nuo moralinės ir bendruomeninės atsakomybės. Baudžiamosios atsakomybės nebuvimas savaime nereiškia, kad medžiotojų bendruomenė privalo tokius veiksmus laikyti priimtinais. Medžioklė yra veikla, grindžiama pasitikėjimu, atsakomybe ir pagarba gamtai. Žmogus, kuris sąmoningai sulaužo šiuos principus, praranda bendruomenės pasitikėjimą ir moralinį autoritetą vadintis garbingu medžiotoju. Jeigu kalbama apie LMŽD priklausančius klubus ar jų narius, tikimės principingų sprendimų, atitinkančių Draugijos įstatus, medžioklės etiką ir bendruomenės puoselėjamas vertybes. LMŽD šioje byloje laikėsi, laikosi ir laikysis vienos nuoseklios pozicijos – medžioklė privalo būti teisėta, etiška ir skaidri. Nė vienas asmuo, nepaisant jo pareigų, statuso ar nuopelnų, negali būti aukščiau šių principų. Tik taip galima išsaugoti visuomenės pasitikėjimą medžiotojų bendruomene ir garbingos medžioklės tradicijomis.
Kokia yra svarbiausia šios bylos išvada?
Tikrai ne vien tai, kad trys medžiotojai baudžiamojoje byloje buvo išteisinti. Kur kas svarbiau, kokį precedentą ši byla gali sukurti ateičiai. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija aiškiai įvardija, kad teisinis išteisinimas savaime nereiškia, jog medžioklė buvo teisėta ar atitiko medžiotojų etiką. Draugijos vertinimu, medžioklės taisyklių ir etikos pažeidimai turi būti vertinami nepriklausomai nuo baudžiamosios bylos baigties.
Ši byla išryškino ir platesnius sisteminius klausimus. Ar medžiotojų klubai turėtų laukti galutinių teismų sprendimų, ar patys vertinti savo narių elgesį pagal įstatus, vidaus taisykles ir medžiotojų etiką? Ar dabartinis teisinis reguliavimas pakankamai apsaugo nuo situacijų, kai akivaizdūs medžioklės taisyklių pažeidimai gali likti be atsakomybės dėl procesinių aplinkybių?
Nepriklausomai nuo to, kaip galutinai pasibaigs ši byla, Meškuičių istorija jau tapo vienu reikšmingiausių pastarųjų metų precedentų Lietuvos medžioklės srityje. Ji paskatino diskusiją ne tik apie vieną rezonansinį atvejį, bet ir apie medžiotojų bendruomenės atsakomybę, etiką, organizacijų vaidmenį ir visuomenės pasitikėjimą visa medžioklės sistema.
Tiek Medžioklė, tiek Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija aiškiai atsiriboja nuo bet kokių tyčinių medžioklės taisyklių pažeidimų ir juos darančių asmenų. Tokie atvejai daro žalą ne tik gamtai, bet ir meta šešėlį dešimtims tūkstančių sąžiningų Lietuvos medžiotojų, kurie kasdien laikosi įstatymų, medžioklės etikos ir atsakingos medžioklės principų. Būtent todėl apie tokius atvejus būtina kalbėti atvirai – ne siekiant diskredituoti medžiotojų bendruomenę, o priešingai, siekiant apsaugoti jos reputaciją ir parodyti, kad dauguma medžiotojų netoleruoja neteisėtų veiksmų.
57 000 gyvūnų mažiau. Kanopiniai nyksta ar pasikeitė apskaitos tvarka? Pokalbiai apie medžioklę #89
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
