Publikuojame visą medžiotojų klubo pateiktą medžiagą.
2026-06-18 d. Šiaulių apylinkės teismas po beveik penkerių metų išteisino brakonierius, neteisėtai sumedžiojusius du tauriųjų elnių patinus. Nors byloje, atrodytų, gausu neginčijamų įrodymų apie brakonieriavimą, bet teismui to nepakako. Pasak teismo, pagal Baudžiamąjį kodeksą brakonieriai – nekalti, nes neva nepadaryta didelė žala gamtai, todėl brakonieriai turėtų atsakyti pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Bet irgi neatsakys, nes suėjo senaties terminas. Taigi, niekas nesulaukė atsakomybės dėl brakonieriavimo, o valstybė turės padengti brakonierių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Kai kuriems medžiotojų bendruomenės nariams sunku suprasti ne tik teismo, kuris savotiškai „įteisino“ šį brakonieriavimo atvejį, bet ir kitų institucijų, turinčių ginti viešąjį interesą, sprendimus bei poelgius, nes nei prokuratūra, nei aplinkosaugininkai teismo sprendimo, kuriuo brakonieriai buvo išteisinti, aukštesniam teismui neskundė. Byla nesulaukė praktiškai jokio susidomėjimo iš medžiotojus vienijančių organizacijų. Vienintelis Meškuičių medžiotojų būrelis apskundė Šiaulių m. apylinkės teismo sprendimą, siekdamas neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir dėl teisybės kovoja toliau.
2021 m. Šv. Kūčių išvakarėse – brakonierių „safaris“
Kol didžioji dalis gyventojų rengėsi gražiausioms metų šventėms, keturi asmenys Šv. Kūčių išvakarėse specialiai paruoštu automobiliu „Subaru“, užsienietiškais numeriais, ruošėsi į nelegalią naktinę medžioklę. Šiuos brakonierius sekė perspėjimą apie nelegalią medžioklę gavę inspektoriai. Byloje užfiksuota, kad inspektoriai sekė brakonierius nuo vienam iš brakonierių priklausančios sodybos iki pamiškės, kur buvo nušauti du elniai. Išgirdę šūvius, inspektoriai skubiai grįžo prie brakonieriui priklausančios sodybos ir ten surengė pasalą. Sėdėdami pasaloje inspektoriai matė, kaip sodybon grįžo tas pats „Subaru“ automobilis. Automobilis atbuline eiga privažiavo prie ūkinio pastato vartų ir iš jo išlipę asmenys pradėjo kažką krauti iš bagažinės. Inspektoriai įbėgo į kiemą ir ūkiniame pastate rado iškrautus dviejų tauriųjų elnių kūnus. Įvykio vietoje buvo užfiksuoti ir atpažinti trys asmenys, o ketvirtas iš įvykio vietos skubiai pasišalino jau minėtu „Subaru“ automobiliu.
Įrodymai byloje, patvirtinantys brakonieriavimo faktą
Apieškoję teritoriją inspektoriai M. G. ūkiniame pastate, paslėptą už chemikalų bakelių, rado užtaisytą graižtvinį šautuvą „Sako A7“ su lizde esančiu šoviniu. Prie ginklo buvo pritvirtinti draudžiami priedai – garso duslintuvas „Hausken Lyddemper“ ir termovizorinis naktinio matymo taikiklis „Pulsar trail LRF XP50. Kriminalistinių tyrimų tarnyba patvirtino, kad M. G. šautuvas buvo veikiantis ir pritaikytas rastiems šoviniams, o duslintuvas ir naktinio matymo taikiklis priklausė draudžiamai A kategorijos ginklų įrangai.
M. G. ūkiniame pastate ant juodos plėvelės buvo rasti dviejų tauriųjų elnių (jauniklio ir antramečio patino) kūnai su išimtais viduriais, o vienas jų – be galvos. Galva ir viduriai su organais buvo rasti už 150 metrų nuo sumedžiojimo vietos laukuose, šalia Tamošiūnų kaimo. Šalia – kraujo dėmės ant sniego, elnių vilkimo žymės, žmogaus pėdsakai bei automobilio vėžės. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas patvirtino, kad abu elniai buvo nušauti. Atliktas DNR ir patologinis anatominis tyrimas neginčijamai patvirtino, kad laukuose rasta galva yra to paties tauriojo elnio patino kūno dalis, rasto M. G. sandėlyje. Kulkų kūnuose nerasta, nes jos perėjo kiaurai.
Teisme buvo atskleista, kad Meškuičių medžiotojų būrelis jau buvo išnaudojęs tauriųjų elnių patinų sumedžiojimo limitą (paskutinį patiną gruodžio 18 d. sumedžiojo pats kaltinamasis M. G.). Tačiau dar buvo galima medžioti jauniklius ir pateles. Pareigūnai teisme liudijo, kad galva su ragais galėjo būti nupjauta tam, jog be galvos parvežtą patiną būtų galima neteisėtai įrašyti į medžioklės lapą kaip patelę arba jauniklį ir taip nuslėpti limito viršijimą. Elnio galva bei viduriai laukuose buvo nupjauti ir išversti dar ir tam, kad būtų sumažintas gyvūno svoris bei jį būtų patogiau sulankstyti ir įkrauti į lengvojo automobilio bagažinę.
Pati medžioklė vyko be įrašų medžioklės lape, nors medžioklės lapas privalo būti užpildytas – kaltinamojo M. G. turėtame medžioklės lape nebuvo įrašyta jokių duomenų apie tos nakties medžioklę bei joje dalyvaujančius asmenis. Beje, byloje liudiję liudininkai D. V., V. N. ir A. K., kurie priklauso tam pačiam medžiotojų būreliui, o vienas jų yra būrelio pirmininkas, paliudijo, kad teisiami asmenys liudijusių būrelio narių prašė padėti – vienų prašyta padėti kaip nors išsisukti iš susidariusios situacijos, kitų – atbuline data užpildyti medžioklės lapą, taip legalizuojant medžioklę.
Byloje yra detalūs pareigūnų ir inspektorių surašyti patikrinimo aktai, kuriuose chronologiškai užfiksuotas stebėjimas, šūviai, persekiojimas ir įkalčių radimas, skambučiai bendruoju pagalbos telefonu, pranešant apie nelegalią medžioklę. Aplinkosaugininkai užfiksavo iš M. G. sodybos sprunkantį raudoną „Subaru“, ūkiniame pastate gulinčius elnius, kaltinamųjų atsisakymą paaiškinti situaciją. Vaizdo įrašuose taip pat užfiksuota, kaip iš pradžių kitas bendrininkas M. M. prisipažįsta šovęs, o vėliau, radus ginklą, M. G. prašo pareigūnų niekam neskambinti ir „susitarti“. Atrodytų paprasta byla – įvyko nelegali medžioklė, brakonieriai buvo pagauti, surinkta krūva įrodymų, bet teismui priimti apkaltinamąjį nuosprendį įrodymų kažkodėl pritrūko.
Institucijų darbo brokas, virtęs teismo motyvais kaltinamųjų išteisinimui
Byloje daug prokurorų darbo broko. Prokurorai kaltinamajame akte, pasak teismo, suformulavo abstraktų kaltinimą, iš kurio sekė, kad neva kiekvienas iš trijų brakonierių nušovė po du elnius (neva iš viso šešis), nors rasti tik du. Neskiriant, kas konkretus šaulys, teismas pritaikė in dubio pro reo (abejonės vertinamos kaltinamojo naudai) principą.
Teismas pažymėjo esminius tyrimo trūkumus: nebuvo atlikta mikroskopinė balistinė ekspertizė, kuri patvirtintų, ar iš rasto ginklo buvo neseniai šaudyta, pareigūnai nefilmavo pačių šūvių fakto, o veterinarinė išvada parodė, kad žvėrims padaryti sužalojimai reikalavo daugiau nei dviejų šūvių, kas prieštaravo pareigūnų parodymams. Be to, per laiką pasikeitė įstatymai (pvz., garso duslintuvai tapo legalūs, panaikinti elnių medžioklės limitai), todėl teismas konstatavo, kad nebuvo padaryta didelė žala gyvūnijai, kuri yra būtina baudžiamajai atsakomybei kilti.
Vertindamas, ar gamtai buvo padaryta didelė žala (kas lėmė išteisinimą dėl baudžiamosios atsakomybės), teismas atkreipė dėmesį į rastos galvos ragus. Teismas pastebėjo ikiteisminio tyrimo trūkumą – laukuose rasta galva su ragais nebuvo detaliai apžiūrėta, išmatuota ir aprašyta tyrėjų. Tačiau teismas iš byloje esančių nuotraukų pats vizualiai įvertino, kad nušauto antramečio patino kairysis ragas buvo 3,5 karto trumpesnis už dešinįjį ir greičiausiai buvo nulūžęs. Tai patvirtino vadinamų ekspertų išvadas, kad ragai neturėjo jokios trofėjinės vertės, buvo išmesti kaip atlieka, o pats nušautas gyvūnas buvo priskirtinas atrankinių (medžiotinų), bet ne vertingų trofėjinių žvėrių grupei. Taigi, teismas šį faktą panaudojo kaltinamųjų naudai – nupjauta ir išmesta galva su nulūžusiu ragu teismui tapo papildomu argumentu pripažinti, kad nušautas elnias nebuvo vertingas populiacijai, todėl jo netektis neva nesukėlė būtinojo nusikaltimo sudėties požymio – didelės žalos gyvūnijai.
Brakonierius naudingas išvadas rašė ir „savas“ ekspertas
Kiek (ne)tikėtai brakonieriams naudingą pažymą pateikė „savas“ ekspertas. CIC Vyriausiasis tarptautinės medžioklės trofėjų teisėjas ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) Vyriausias medžioklės trofėjų ekspertas pateikė pažymą, kurią surašė vien tik žvilgtelėjęs nuotraukos. Jo vertinimu žvėrių grupei priskiriamo antramečio patino ir elnio jauniklio sumedžiojimas negali turėti neigiamos įtakos ar padaryti didelės žalos elnių populiacijai, nes ji Lietuvoje sparčiai didėja. Vėliau tokį eksperto elgesį pasmerkė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Medžioklės trofėjų ekspertų metodinės komisija (MTEM), nes ši išvada buvo surašyta be jos sutikimo.
Kartėlis ir neteisingumo jausmas
Daugeliui sąžiningų medžiotojų yra pažįstamas beviltiškumo jausmas, kuris kyla iš teisingumo nebuvimo. Kalbame ne apie tą „teisingumą“, kurį formuoja teismai ir teisininkai, nutolę nuo visuomenės teisingumo supratimo, o ateinantį iš žmogaus vidaus, iš pamatinio teisingumo supratimo. Kur nusikaltėlis sulaukia atpildo, o ne apdovanojimų ir sveikinimo kalbų, nes teismų, brangių advokatų ir prokurorų (ne)kompetencijos dėka sugebėjo išsisukti.
Beviltiškumo jausmą sustiprina besikartojančios paradoksalios situacijos. Medžiotojų šventėse besisukiojantis ir sąžiningu medžiotoju apsimetantis žmogus, ant krūtinės užsikabinęs Medeinės medalį, kurį jam pati Medeinė tikrai nekabintų, po šventės lekia į nelegalią medžioklę ir lengvai pavirsta brakonieriumi. Nors teisme ir nėra neįrodyta, bet mes tai žinom, kurie mūsų bendruomenės nariai nesilaiko įstatymų. Jie pasipasakoja apie savo „žygdarbius“ pirtelėse ir kitokiuose susiėjimuose.
Bylos dalyviai, stoję viešo intereso pusėje, liko nesupratę, kodėl medžiotojų vienijančios organizacijos nerodo aktyvumo nei šioje, nei panašiose bylose, nors turėtų rūpintis tiek medžiotojų prestižu, tiek medžioklės taisyklių laikymosi. Atrodo, kad ginti viešą interesą ir medžiotojų garbę turėtų organizacijos, kurios tam tikslui ir susibūrė – asociacijos, draugijos ir pan. Bet tai problema, apie kurią retas drįsta prabilti – įvairios draugijos, kurios renka mokesčius iš savo narių ir organizuoja šventes, nesiima atstovauti medžiotojų ir būrelių, kai prireikia teisinių paslaugų ar pagalbos. Medžiotojai ir neturtingi būreliai, kurių sąskaitose švilpauja vėjai, lieka vieni kovoti su brakonierių, kurie turi pakankamai lėšų samdytus brangius advokatus, visagalyste.
Brakonierius gina irgi ne bet kas. Juos imasi ginti advokatai, kurie laisvu nuo darbo metu yra medžiotojai. Kol jie yra medžiotojai, tol laikosi medžioklės taisyklių ir etikos, po medžioklės pagerbia sumedžiotus žvėris, o švenčių metu dar ir skleidžia Šv. Huberto idėjas, kaip reikia gyvūnus globoti. Bet išėję iš medžioklės plotų apsivelka mantiją ir jau teisme gina brakonierių. Tai kur ta etika, kur ką tik skleista medžiotojo dvasia? Užrakino seife kartu su ginklu?
Maža to, pasigirdo idėjų, kad reikia atsisakyti medžioklės lapo ir liberalizuoti medžioklės taisykles. Leiskite paklausti, jei dabar yra sunku kovoti su brakonieriais, juos pagauti, fiksuoti ir įvykdyti teisingumą, tai kaip ruošiamasi tai daryti atsisakius medžioklės lapų? Medžioklės lapas ir yra ta riba, kuris skiria legalią medžioklę nuo brakonieriavimo. Nelikus medžioklės lapo, neliks galimybių įrodyti nelegalios medžioklės fakto.
Tai yra asmens, stebėjusio teismo procesą, asmeninę nuomonė.
57 000 gyvūnų mažiau. Kanopiniai nyksta ar pasikeitė apskaitos tvarka? Pokalbiai apie medžioklę #89
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
