Baltijos šalyse sparčiai populiarėja moterų dalyvavimas medžioklėje, pastebimai daugėja ir medžiotojų moterų. Moteris medžiotoja turi ne tik harmoningai įsilieti į bendruomenę ir gamtą, bet ir sugebėti išsirinkti tinkamą ginklą. Su ginklu reikia apsiprasti ir susigyventi, kad žinotum, kada ir kaip jis naudojamas. Per ančių medžioklės sezoną iš vieno žurnalo skaitytojo sulaukėme klausimo: „Žmona prakalbo apie ančių medžioklę. Koks ir kokio kalibro lygiavamzdis šautuvas paplitęs tarp moterų, kad būtų lengvas ir nestiprios atatrankos? Prieš ketverius metus buvau davęs žmonai iššauti senu 12 kalibro IŽ-26, ji pasakė, kad daugiau tokiu šautuvu gyvenime nešaus.“
Šaudymo sporto entuziasto Namejo Vinovskio patarimai moterims, besirenkančioms lygiavamzdį šautuvą
Pirmasis kriterijus
Pirmiausia pradėti reikia nuo biudžeto. Nepriklausomai nuo to, ką rekomenduos giminaičiai, draugai, kolegos ar kiti medžioklės entuziastai, visuomet viskas atsiremia į finansus. Jei ginklui suplanuotas biudžetas nėra itin didelis, tenka susitarti dėl kokybės. Iškėlus klausimą, kas išties yra biudžetinės klasės ginklas, peršasi išvada, kad vidutinio biudžeto klasės ginklo kainų kategorija yra iki 2000 eurų, o tai interpretuoti, žinoma, galima labai įvairiai.
Visada bus žmonių, kurie biudžetinei klasei priskirs ginklą už 200 eurų. Jei vis dėlto galvojama apie 2000 eurų, vienas iš patarimų būtų dairytis naudotų ginklų rinkoje – geriau pasirinkti aukštesnės klasės naudotą ginklą nei žemesnės klasės naują. Tai jokiu būdu nėra universali tiesa visais atvejais, nes, akivaizdu, visada reikia įvertinti konkretaus ginklo parametrus, tačiau tai labai gera galimybė.
Antrasis kriterijus – lygiavamzdžio kalibras
Šautuvų kalibrų pasirinkimas yra baisiai apgailėtinas. Aišku, kad yra galimybė įsigyti 16, 20 ir net 410 kalibro lygiavamzdį šautuvą, bet realybėje šovinių, tinkamų tokio kalibro ginklams, pasirinkimas bus itin nedidelis arba jų įsigyti nebus galima išvis. Pavyzdžiui, bus prieinamas konkrečiam kalibrui skirtas sportinio šaudymo šovinys, bet nebus medžioklinio, ir atvirkščiai. O jei šovinys bus prieinamas, kainuos palyginti brangiai.
Daugeliu atvejų nuomonė, kad mažesnio kalibro atatranka bus švelnesnė, būna klaidinga. Neretai 16 ir 20 kalibro šautuvai konstruojami lengvesni ir mažesni, kas pirmiausia ir galėtų suvilioti moterį. Tik dažnai paaiškėja, kad šių mažo kalibro šautuvų atatranka daug stipresnė ir dėl to jie sunkiau valdomi. Todėl prieš įsigyjant šautuvą reikėtų pabandyti iššauti su skirtingais lygiavamzdžiais, įskaitant ir 12 kalibro, ir taip išsiaiškinti, ar šie išties tokie prasti.
Šautuvas medžioklei ir sportui ar sportui ir medžioklei?
Renkantis ginklą reikia žinoti pagrindinį jo panaudojimą: ar jis bus skirtas labiau medžioti ir tik tada sportui, ar atvirkščiai. Čia verta išnagrinėti sudėtingesnes situacijas: medžioklę iš valties, sėlinant per brūzgynus ir krūmus, šlapynes. Tokiose situacijose medžioklė su lygiavamzdžiu šautuvu, kurio vamzdis ilgesnis, bus sudėtingesnė nei trumpesniu vamzdžiu – jis labiau klius, labiau trukdys, be to, daugiau svers. Iš kitos pusės, lygiavamzdis ilgesniu vamzdžiu bus tvirtesnis, o šūvis preciziškesnis.
Jei daugiausia planuojama dalyvauti medžioklėje, o ne užsiimti sportiniu šaudymu, tai geriau pasirinkti ginklą, kurio vamzdis ne ilgesnis nei 76 cm. Jei moteriai toks pasirodytų per ilgas ir per sunkus, siekiant medžioklėje jaustis patogiai, galima pasirinkti lygiavamzdį, kurio vamzdžio ilgis – 71 cm.
Mitas: iš lygiavamzdžio 71 cm ilgio vamzdžiu negalima iššauti 50 metrų atstumu
Medžiotojų bendruomenėje gyvuoja mitas, kad su lygiavamzdžiu šautuvu, kurio vamzdis trumpesnis nei 76 cm, nėra galimybės paleisti šūvį 50–60 metrų atstumu. Šis mitas vienareikšmiškai klaidingas, nes viską darant teisingai tiek vieno, tiek kito galimybės labai panašios.
Vertikaliai dvejintas lygiavamzdis ar pusautomatis?
Kaip naujam medžiotojui vyrui, taip ir moteriai vienareikšmiškai bus patogesnis vertikaliai dvejintas lygiavamzdis šautuvas. Stebint naujus medžiotojus šaudykloje ir įvairiose medžioklės situacijose matyti, kad su tokio tipo šautuvu daug lengviau tiek saugumo, tiek ir priežiūros prasme. Taip pat ir pats šautuvas paprastesnės sandaros, iš ko galima spręsti, kad juo paprasčiau šaudyti, ir medžioklės situacijose tūtos neskraido ore.
Vis dėlto verta įvertinti ir pusautomačio privalumus. Vienas svarbiausių pusautomačio privalumų yra kaina, nes daugeliu atvejų ji patrauklesnė, palyginti su vertikaliai dvejinto lygiavamzdžio šautuvo. Trečią šovinį taip pat būtų galima laikyti privalumu. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad medžiotojo uždavinys medžioklėje yra paleisti vieną precizišką šūvį, tai nepavykus nei pirmam, nei antram, neretai negelbės ir trečiasis.
Jautresniam šauliui, pavyzdžiui, moteriai, dėl spynos eigos atatranka galėtų atrodyti silpnesnė nei vertikaliai dvejinto lygiavamzdžio šautuvo. Iš kitos pusės, kalbant apie spynos eigą, iš pradžių, ypač nepatyrusiam šauliui, tai galėtų kelti tam tikrą nuostabą ir klausimų, koks ten keistas judėjimas vyko šaunant.
Vertinant privalumus svarbu išnagrinėti ir trūkumus, kurių kaip svarbiausią reikia paminėti būtent sudėtingą ginklo valdymą. Sudėtingesnė saugos kontrolė, įnoringa priežiūra, mažesnis šaudmenų pasirinkimas… Reguliariai naudojant šautuvą ir netaisyklingai valant kyla rizika, kad šautuvas gali nepertaisyti šovinio, šis gali įstrigti vamzdyje arba neišmesti tūtos. Taip pat prastesnis vamzdžio valdomumas, mat vamzdis yra tik vienas ir lengvesnis. Be to, nereikėtų užmiršti amžino šovinių dėliojimo, o tai ypač nepatogu medžiojant vandens paukščius iš valties, kai po šūvio tenka irtis paskui iššautų šovinių tūtas.
Iš to galima spręsti, kad vis dėlto paprastesnės konstrukcijos dvivamzdis lygiavamzdis šautuvas tiek lengviau valomas, tiek paprastesnis ir šaudymo požiūriu.
Ar yra skirtumas, renkantis ginklą moteriai ir vyrui?
Renkantis ginklą moteriai reikia šiek tiek atsižvelgti į specifinius niuansus. Atstumas nuo moters skruosto, kur glaudžiama buožė, iki akies dažniausiai būna mažesnis nei vyrų, todėl ginklai su smarkiai aukštesnėmis buožėmis tiks būtent moterims, nes akys bus teisingame aukštyje.
Moteriai labiau tiktų rinktis ginklą su reguliuojama skruosto atrama, be to, prieš įsigyjant ginklą verta rimtai įsitikinti, iki kokio aukščio galima ją reguliuoti. Neretai būna taip, kad reguliuojama atrama, nustatyta žemiausioje pozicijoje, šauliui jau būna per aukšta. Teko matyti atvejų, kai ginklų atramas nustačius žemiausioje pozicijoje akis žvelgia gerokai virš bėgelio.
Moteriai su ypač iškilia krūtine būtinas šautuvas su kiek neįprastai išlenktu buožpadžiu, dar svarbu, ar jis išvis reguliuojamas. Tai taip pat dėmesio vertas faktorius. Neretai itin moteriškų formų moteriai ginklas su standartine buože paprasčiausiai netiks, nes ilgainiui bus nepatogus: buožės apatinis kraštas durs, ji bus nestabili, dėl ko šūvio akimirką vamzdis sujudės.
Būtinai reikia atkreipti dėmesį į šautuvo smūgio absorbcijos sistemą ir ar tokia išvis yra, pradedant visiškai mechaniškai įmontuotomis buožėje, baigiant paprastais amortizatoriais. Jei šautuvas nuvargina petį ir patį šaulį, sakykim, po 20 šūvių, aišku, kad kažkas vis dėlto negerai.
Dėmesį atkreipti reikia ir į nuleistuko nuspaudimo ilgį. Dažniausiai moters plaštaka vis dėlto mažesnė, todėl pirmenybę galima teikti šautuvams, kurių nuleistuko nuspaudimo ilgis reguliuojamas. Bandant šautuvą parduotuvėje ar šaudykloje tai išties vienas svarbiausių niuansų, nes pats svarbiausias dalykas yra suprasti, ar moteris išvis gali nuspausti konkretaus šautuvo nuleistuką, ar šis ne per arti.
Svarbu ir išvaizda
Taip, svarbi ir išvaizda. Šautuvas turi patikti – tai taikoma tiek vyrams, tiek moterims. Jei ginklas nepatiks vizualiai, tai su tuo konkrečiu ginklu susigyventi ateityje bus sunku.
Tarp medžio ir plastiko
Ginklo buožės būna gaminamos iš plastiko, kompozito, medžio ir laminato. Laminato buožės dažniausiai būna tankesnės ir sunkesnės.
Tai vienas komplikuočiausių ginklo pasirinkimo aspektų. Renkantis ginklą vien medžioklei reikia atsižvelgti į purvo ir drėgmės klausimą – geresnis pasirinkimas čia būtų plastikas arba kompozitas. Dar daugiau – šie ginklai paprastai būna ir lengvesni, bet reikia atsižvelgti ir į esminius trūkumus, kuriuos šis lengvumas lemia, ypač vertikaliai dvejintų lygiavamzdžių atveju. Plastiko ar kompozito buožės yra žymiai lengvesnės už medines, o tai reiškia didelį vamzdžio svorį. Tai keičia ginklo judėjimą iš peties ir rankomis. Plastikinės buožės dažnai būna nesubalansuotos ir dėl to šūvis tampa ne toks malonus, sudėtingesnis. Be to, plastikinę buožę ir pareguliuoti yra palyginti sunku. Buožės ilgį galima pakoreguoti tarpinėmis, bet buožės pažandės – praktiškai neįmanoma.
Nors parduotuvės, deja, ne visada siūlo galimybę išbandyti ginklą prieš įsigyjant, idealu būtų patraukti į šaudyklą ir susipažinti su žmonėmis, kurie kasdien šaudo tiek su populiariaisiais, tiek su ne tokiais paplitusiais ginklų modeliais, ir tikrai atsiras galimybė su jais iššauti. Neretai pasitaiko atvejų, kai mėnesių mėnesius svajota apie kokį konkretų ginklo modelį, tačiau paėmus jį į rankas ir paleidus pirmuosius šūvius paaiškėja, kad šio ginklo nesinori. Prieš įsigyjant šautuvą svarbu suprasti, ar jis komfortabilus, ar kaip tik atvirkščiai.
Taip pat naujam medžiotojui, nesvarbu lytis, renkantis naują lygiavamzdį verta apgalvoti, į kokias medžiokles ketinama traukti. Su paukščių medžiokle viskas aišku – tokia medžioklė palyginama su šaudymu į lėkšteles, todėl ir medžiotojai prieš prasidedant sezonui kaskart kviečiami atšviežinti ir patobulinti įgūdžius šaudykloje. Kita vertus, jei planuojama lygiavamzdžio kulkomis šaudyti ir medžioklėse su varovais, reikia apgalvoti, kaip galima sau padėti. Todėl prieš traukdami į medžioklę medžiotojai raginami pasukti į šaudyklą ir šautuvą prišaudyti. Pageidautina mažiausiai su 3–4 skirtingo tipo šoviniais.
Nevalia užmiršti: jei planuojama traukti į medžioklę, tai ir šaudykloje reikia iššauti būtent su medžiokliniais šaudmenimis, nes pats šūvio momentas ir pataikymas skirsis nuo šūvio, paleisto sportiniais šaudmenimis. Jei kulka vis dėlto eina ne visai ten, kur taikoma, verta pagalvoti apie pagalbines priemones, pavyzdžiui, raudonojo taško taikiklį.
Išleistas naujas žurnalo numeris!
Žvėriena – žurnalo priedas, skirtas sumedžiotų gyvūnų apdorojimui
