Kol Lietuvoje vis dar diskutuojama apie lokių sugrįžimą ir jų stebėseną, kaimyninėje Estijoje situacija jau visai kitokia. Ten lokių populiacija kasmet didėja, o kartu daugėja ir jų padaromos žalos. Medžiotojų organizacijos, ūkininkai ir mokslininkai vis dažniau kalba ne apie tai, ar lokių daugėja, bet apie tai, kaip jų gausą valdyti.
Estijos medžiotojų draugija (Eesti Jahimeeste Selts) pastarosiomis savaitėmis šiai temai skyrė ne vieną publikaciją ir radijo laidą. Organizacijos atstovai pabrėžia, kad lokys yra viena didžiausių Estijos gamtosaugos sėkmės istorijų, tačiau sėkminga apsauga nereiškia, kad populiacija gali augti neribotai.
Pasak Estijos medžiotojų, šiandien šalyje gali gyventi apie 1400 rudųjų lokių. Skaičiuojama, kad populiacija kasmet padidėja maždaug 10–13 procentų, todėl vien per metus prie jos gali prisidėti apie 300 naujų individų. Vis dažniau registruojamos ir didelės vados – po keturis jauniklius.
Auganti populiacija reiškia ir dažnesnius konfliktus su žmonėmis. Lokiai niokoja bitynus, siloso ritinius, žemės ūkio pasėlius, pasitaiko išpuolių prieš naminius gyvulius. Dėl šios priežasties Estijos žemės ūkio ir prekybos rūmai kartu su Eesti Jahimeeste Selts bei Estijos ūkininkų centrine sąjunga paragino ūkininkus registruoti visus lokių padarytus nuostolius JAHIS sistemoje. Kuo tikslesni duomenys bus surinkti, tuo lengviau bus pagrįsti sprendimus dėl populiacijos valdymo.
Ši tema neseniai buvo aptarta ir Kuku Raadio laidoje Sihik. Eesti Jahimeeste Selts medžioklės patarėjas Jaanus Põldmaa pabrėžė, kad lokių daroma žala tampa vis didesne problema, todėl būtina turėti objektyvius duomenis apie jų gausą ir daromus nuostolius.
Panašios tendencijos matomos ir Suomijoje. Šiaurės Karelijoje lokiai vis dažniau niokoja bitynus. Vienas bitininkas šiemet neteko apie trisdešimties avilių. Mokslininkai tiria, kaip patobulinti elektrines tvoras, tačiau pripažįsta, kad patyrę lokiai išmoksta jas apeiti – pralenda po tvora, užverčia ant jos medžius arba randa kitų būdų patekti prie avilių. Praėjusiais metais lokių padaryta žala Suomijoje siekė apie 250 tūkst. eurų.
Dėl šios priežasties Suomijoje taip pat ieškoma sprendimų, kaip suderinti rūšies apsaugą ir populiacijos valdymą. Medžiotojų organizacijos bei bitininkai sutaria, kad vien apsaugos priemonių nepakanka, o kai kuriais atvejais būtinas ir aktyvus populiacijos reguliavimas.
Lietuvai ši tema tampa vis aktualesnė. Nors mūsų šalyje lokių kol kas gerokai mažiau nei Estijoje, pastaraisiais metais jų stebėjimų skaičius nuolat didėja. Kadangi Estija yra artimiausia kaimynė, jos patirtis gali parodyti, su kokiais iššūkiais tenka susidurti tuomet, kai didžiųjų plėšrūnų populiacija sėkmingai atsikuria ir kasmet auga. Klausimas šiandien jau nebe vien apie lokių apsaugą, bet ir apie tai, kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp gamtos apsaugos, žmonių saugumo ir žemės ūkio interesų.
Elnių minus 21 000, o mes sprendžiame, kas yra tamsusis paros metas. Pokalbiai apie medžioklę #88
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
