Tokios apykaklės kaina parduotuvėse ir internete prasideda nuo 130 eurų. Galima užsisakyti iš kailių meistro, bet kam? Jeigu dar kur mėtosi raugintas paties sumedžiotos lapės kailis –
kodėl gi pačiam nesuteikus kūmutei antro gyvenimo?
Daug ką yra tekę meistrauti pačiai, pradedant blynais, baigiant kailiniais krepšiais. Kai kilo klausimas, ar galėčiau pasiūti kailinę apykaklę, nusprendžiau išmėginti jėgas, nors abejonių kėlė ilgas pasiruošimas. Prisimenu, kaip mama kadaise bandė išsaugoti itin plonai apsiūtą poliarinės lapės kailį. Ji daugybe atokių dūrių prisiuvo sintetinį audinį prie kailio ir tik tada prijungė pamušalą. Laimė, mano turimas lapės kailiukas buvo išraugintas labai kokybiškai.
Prisipažinsiu, kad su kailiais vieną kartą esu dirbusi – ankstyvoje jaunystėje, kai iš visokių atliekų ir atraižų bandžiau padaryti lovos užtiesalą. Išeiti išėjo, bet medžiagos pritrūko. „Na ir gerai“, – pagalvojau tuomet, nes pirštus susidursčiau negailestingai.
Šį kartą, jausdama tam tikrą atsakomybę už rezultatą (apykaklė puoš vakarinį drabužį), nusprendžiau iš pradžių pasižiūrėti, kaip dirba meistrai. Šiais laikais greičiausias būdas ko nors išmokti yra ieškoti internete. Ačiū kantriems ir veikliems žmonėms, kurie ne tik dirba profesionaliai, bet ir nepatingi viską nufilmuoti bei smulkiai paaiškinti. Sužinojau daug įdomių ir naudingų dalykų, pavyzdžiui, tai, kad pramoniniu būdu rauginto patvaraus kailio negalima sutvirtinti audiniu. Kadangi laputė buvo gana gerai apdorota ir ištempta, man teliko atsargiai kojinės būdu perpjauti raugintą kailį per vieną pilvo dalies kraštą – toje vietoje, kur storesnis kailis ribojasi su plonesne papilve, apžiūrėti jį, įvertinti naudoti tinkamą plotą ir sugalvoti iškarpą.
Apykaklės iškarpa nėra nieko sudėtinga. Pamatuokite kaklo apimtį. Pagal tai, kokio ilgio kailio norite, kiek jis turi būti prigludęs prie kaklo ir kokio statumo, pasirinkite spindulį ir ilgį. Žinoma, yra ir medžiagos ribos: ilgai apykaklei, dengiančiai krūtinę ir siekiančiai liemenį, reikėtų dviejų ar net trijų lapenų. Nubraižę apykaklę ant laikraščio ar milimetrinio popieriaus, iškirpkite ją. Siūlėms užlaidų nereikia, todėl modelis yra tiksliai tokio dydžio, kokio bus apykaklės kailinė pusė.
Pagal šią iškarpą išpjaukite flizeliną. Flizelinas yra audinys, kurio viena pusė padengta klijais. Natūraliai jis nėra lipnus, bet įkaitintas lygintuvu toks tampa. Flizelinas skirtas audiniui suteikti papildomo patvarumo. Iškarpą uždėję ant pamušalo audinio, vidutiniškai įkaitintą lygintuvą dėkite ant flizelino, atidžiai perkeldami jį iš vienos vietos į kitą. Bet koks lygintuvo slydimas gali audinį suklostyti, kreivai suklijuoti abi detales ir viską reikės pradėti iš naujo. Žiūrėkite, kad flizelinas būtų uždėtas ant pamušalo klijų sluoksniu į apačią, o ne į lygintuvą! Suklijavus abu audinius galima iškirpti pamušalo detalę. Šį kartą jau reikia padaryti užlaidą siūlėms.
Sukirpdami kailinių gaminių detales, būtinai turėkite omenyje kailio augimo kryptį ir sugalvokite, kaip norite, kad atrodytų gatava apykaklė. Kailio yra tiek, kiek yra, todėl atsižvelkite į jo dydį ir defektus. Šį kartą, be abejo, tinka posakis „geriau dešimt kartų pamatuoti, negu vieną kartą netinkamai nupjauti“! Kailiui pjauti naudokite skalpelį, popieriaus peilį ar specialų itin aštrų peilį. Žirklėmis kirpti negalima. Nereikia stipriai spausti geležtės, kad kartu su kailiu nenupjautumėte vilnos. Neskubėdami, atsargiai optimaliu spaudimu supjaustykite kailį pagal iškarpą.
Kai detalės paruoštos, galima pradėti konstruoti
1.Tai yra kailiameistrių siūlė. Vienas dūris virš krašto į priekį, kitas – toje pačioje skylėje vėl virš krašto į priekį ir dar vienas toje pačioje skylėje. Tokiu būdu siuvant kailis lieka elastingas, jeigu jis tampytųsi. Su tokia siūle sulopomi visi defektai ir skylės prieš kailį drėkinant ir tempiant (šį kartą nebuvo tempiama). Be to, jeigu reikės pjauti virš tokios siūlės, ji nesuirs.
2.Kailį būtinai iššukuokite prieš pradėdami jį apdoroti ir prieš kiekvieną sukirpimo ir siuvimo procedūrą. Taip pat šukos būtų neprošal pačioje pabaigoje. Galite naudoti paprastas plaukų šukas arba skirtas pūkuotiems augintiniams. Svarbiausia, kad šiukšlės ir nereikalinga vilna netrukdytų siūti ir neliktų galutiniame gaminyje.
3.Vidinio pamušalo kraštą kelis kartus įkirpkite, kad atsiūlėjant audinys nesitemptų. Rašikliu pažymėkite ir kailį, ir audinį, ir sujunkite juos pora adatos dūrių. Galite pamėginti abi detales prijungti prieš siūdami iš tikrųjų. Apykakles ir kitus kailinius gaminius galima siūti rankomis. Tradiciškai rankų darbas laikomas vertingesniu, ir ne veltui. Visi amatai turi savų niuansų. Pasirodo, ir tai atrodo logiška, kad ranka siūti kailiniai gaminiai nešiojami ilgiau. Viena priežasčių yra tai, kad siūdamas adata meistras daro retesnius dūrius nei mašina. Per didelė perforacija padaro kailį ne tokį patvarų. Visi žinome, kad kailis paprastai plyšta per siūles.
4.Pamušalą prisiūkite pradėdami išorinio krašto viduriu. Į vieną pusę, paskui į kitą, taip pat prisiūkite galuose. Paskui išpjaukite apykaklę ir vidinį kraštą siuvinėkite iš dešinės.
5.Juostas pritvirtinkite dėdami pamušalą. Žiūrėkite, kad nesuirtų pusės – spindinti juostos pusė turi būti viršuje, kailio pusėje.
6.Ši apykaklė tiks ir prie vakarinio drabužio, ir prie kailinės striukės ar elegantiško puspalčio.
