Iš vienos pusės – medžioklininkystės plėtra, o iš kitos – medžiotojų teisių apsauga yra sudėtingas uždavinys, reikalaujantis skrupulingai balansuoti virš prarajos tarp organizacijos prestižo ir ilgalaikių projektų įgyvendinimo. Kartkartėmis tai sukelia nesusipratimų ir kritikos, bet viskas galiausiai praeina, o kai kurias paslaptis atskleidžia patys Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) vadovai.
Pirmosiomis sausio dienomis Laimonas Daukša, didžiausios medžiotojų organizacijos direktorius, supažindino su praėjusių metų darbais, pasiekimais, kas nuveikta ir pradėta.
„Praėjusiais metais visko daug įvyko, metai buvo aktyvūs ir daugeliu atžvilgių nelengvi. Geopolitiniai įvykiai, privertę pagalvoti apie ateitį ir apsvarstyti savo valstybės saugumo klausimus, visus stipriai paveikė. Vyko veikla ir medžioklės politikos bei įstatymų leidybos srityje, iškelti tam tikri lūkesčiai. Aplinkos ministerija buvo pasižadėjusi taisykles keisti ne dažniau nei kas metus, ir tie pakeitimai nebuvo tokie jau reikšmingi“, – pokalbio pradžioje sakė L. Daukša.
LMŽD direktorius, į šias pareigas paskirtas 2021 metų rugsėjį, nurodė, kad visus pradėtus ir nuveiktus darbus, idėjas bei laimėjimus galima suskirstyti į dvi grupes – į vidaus ir išorės iniciatyvas.
Pirmieji pilni darbo metai baigėsi
LMŽD yra didelės struktūros organizacija su pagrindiniu biuru ir 47 rajoniniais skyriais. „Tiek mūsų vadovo, gerbiamo Virginijaus Kantausko, tiek mano asmenine nuomone, mums reikia laikytis pačių aukščiausių skaidrumo ir atvirumo standartų. Pernai surengėme visuotinį suvažiavimą, kur, pirmiausia, pristatėme draugijos valdybos veiklą, organizacijos biudžetą ir finansinę veiklos ataskaitą.
Medžiotojai turi žinoti, kur keliauja jų pinigai. Mes atnaujinome Medžioklės, medžioklės trofėjų ekspertų ir mokymo komisiją, Medžioklinės šunininkystės, Apdovanojimų ir Mėgėjų žvejybos komisijas, taip pat suformavime naują Komunikacijos komisiją. Reikia pridurti, kad buvo suformuota ir aktyvumo žiniasklaidoje strategija 2022 metams. Džiaugiamės galėdami bendradarbiauti su portalu Miske.lt, laida Tauro ragas ir, žinoma, su jūsų žurnalu. Dėl tokios bendros veiklos galime formuoti visuomenės požiūrį į medžiotojus ir šviesti žmones medžioklininkystės ir gamtos apsaugos klausimais“, – atvirai dėstė L. Daukša.
Apdovanojimai: Didysis Lietuvos penketas ir kiti
Naujoji LMŽD valdyba neapsiriboja suvažiavimų šaukimu ir nuobodžiais skaičiavimais. Bendromis pastangomis atnaujintas vienas labiausiai motyvuojančių apdovanojimų – Didysis Lietuvos trofėjų penketas.
Draugijos direktorius atskleidė, kad pastaraisiais dešimtmečiais šį apdovanojimą atsiėmė vos trylika žmonių. O štai po atnaujinimo vien pernai jis skirtas dešimčiai žmonių. Apdovanojimai įteikti per Tarptautinę trofėjų parodą ir Šv. Huberto dienos minėjimą Raudonės pilyje. Siekdami šio apdovanojimo, pretendentai turi sumedžioti ir pas sertifikuotą ekspertą įsivertinti briedžio, tauriojo elnio, šerno, stirnino ir vilko trofėjus. Visi trofėjai turi būti apdovanoti medaliais, bet nereikalaujama, kad šie būtų vienodi.
LMŽD apdovanojimų sąrašas ir kiti pasiekimai yra tokie: „Norėčiau pradėti nuo Medeinės medalio, skiriamo už nuopelnus medžiotojų bendruomenei. Kitas yra Garbės medžiotojo vardas, skiriamas už didelius atliktus darbus, o pats aukščiausias medžiotojų apdovanojimas yra Šv. Huberto ordinas, skiriamas už nuopelnus visos medžiotojų bendruomenės labui respublikos mastu. Iki šios dienos tik dvylika ar trylika medžiotojų pelnė tokį apdovanojimą. Taip pat turime ir Patrimpo apdovanojimą. Tai žvejų globėjo vardu pavadintas apdovanojimas“, – pasakojo mūsų pašnekovas.
Tarptautinė veikla
Vienas pagrindinių praėjusių metų renginių buvo Tarptautinės medžioklės ir medžiojamosios faunos apsaugos tarybos (CIC) generalinė asamblėja Rygoje, kur LMŽD atstovavo jos direktorius L. Daukša, draugijos teisininkas dr. Feliksas Miliutis ir Komunikacijos skyriaus vadovas Deividas Staponkus.
Pagrindinė konferencijos tema buvo komunikacija su visuomene. Kaip šiais laikais išsaugoti nuo seno gyvavusį užsiėmimą – medžioklę? Kaip pasakoti plačiajai visuomenei apie medžioklės reikšmę šalies ekonomikai, medžioklės tvarumą kultūrinio ir istorinio paveldo bei gamtos apsaugos kontekste?
„Visų trijų Baltijos šalių atstovai pristatė po trumpą prezentaciją apie medžioklininkystę, gamtos apsaugos darbus ir populiacijų būklę. Kartu su LMŽD delegacija į Latvijos sostinę važiavo ir mūsų nusipelnęs orkestras Tauro ragai. Buvo eksponuoti ir įvairių rūšių rekordiniai trofėjai, gauti Lietuvoje“, – paklaustas apie tarptautinę veiklą pasakojo L. Daukša.
Ką draugija daro savo medžiotojų labui?
Šis klausimas pasigirsta visai dažnai. Ne visada informacija apie renginius yra plačiai prieinama ir ne visi žmonės naudojasi internetu, įskaitant ir socialinius tinklus. Džiugina pastaruosius pusantrų metų matomas progresas komunikuojant su bendruomene. Tai ir straipsniai mūsų žurnale, Miske.lt ir LMŽD feisbuko paskyroje, veiklos ataskaitos vaizdo įrašais ir nuotraukomis.
„Toks buvo mūsų tikslas praėjusiais metais – daugiau bendradarbiauti su mūsų draugijos rajoninėmis atstovybėmis ir vietiniais medžiotojais. Todėl organizuojame susitikimus su atskirais ar visų rajonų klubais, aiškiname LMŽD veiklos tikslus ir pačią sistemą. Reikia pridurti, kad didžioji dalis mūsų padalinių taip pat aktyviai dirba. Rajonų draugijos organizuoja kasmetines trofėjų apžiūras, saugaus elgesio žinių patikrinimą, Šv. Huberto dienos šventę, naujų medžiotojų mokymus, šaudymo varžybas, šeimų susitikimus ir įvairias kitas šventes. Labai svarbų darbą veikia rajonų draugijų specialistai, įsitraukę į savivaldos limitų skirstymo, žalos vertinimo, naujų medžioklės plotų ar jų ribų keitimo komisijų veiklą“, – dėstė LMŽD direktorius.
47 draugijos rajoniniai padaliniai rūpinasi vietinių medžiotojų interesais, atlieka pareigas savivaldoje ir dirba su visuomene, o ką tuomet veikia centrinis LMŽD biuras?
„LMŽD centrinis padalinys atsakingas už medžioklės politikos formavimą valstybės lygmeniu. Mes dalyvaujame tarptautinių organizacijų veikloje. Kaip žinoma, LMŽD atstovauja mūsų šalies medžiotojams CIC ir Europos medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federacijoje (FACE), dalyvauja įvairiose Seimo darbo grupėse, teisės aktų svarstymuose, rengia pasiūlymus ir pozicijos išaiškinimus rengiant kiekvieną teisės aktų, susijusių su medžioklės sritimi, pakeitimą. Kartais pasitaiko ir sulaikyti kokį įstatymo projektą. Ši veikla ne visada patenka į žinių srauto viršų, tačiau ji vyksta. Ir duoda savo vaisius“, – patikina L. Daukša, žadėdamas toliau papasakoti, kokius konkrečius teisės aktus LMŽD yra palaikiusi ir kurių tvirtinimą sustabdžiusi.
Draugija organizuoja ir respublikinio lygio renginius. Praėjusiais metais didžiausia ir matomiausia buvo Tarptautinių trofėjų paroda Raudonės pilyje, kur buvo eksponuojami 1984 medžioklės trofėjai. Lietuvos rekordų registravimo agentūra informuoja, kad šis skaičius oficialiai užregistruotas kaip Lietuvos trofėjų parodų rekordas! Kitas didelis renginys, surinkęs kone 2000 svečių, buvo Šv. Huberto diena Raudonės pilyje, kurią vyko ir trofėjų parodos uždarymas bei LMŽD apdovanojimų teikimo ceremonija.
„Mes labai norėtume, kad medžiotojai suprastų, ką veikiame. Organizacija didelė ir sudėtinga, bet kiekvienam eiliniam medžiotojui pasiekiama kiekviename rajone. Tad kiekvienas susidomėjęs gali užeiti į vietinę LMŽD ir aptarti jam rūpimus ar būtinus klausimus“, – ragina L. Daukša.
Praėjusiais metais neišvengta ir netekčių
Praėjusiais metais būta ir liūdnų įvykių. LMŽD ir visa medžiotojų bendruomenė neteko buvusio žurnalo Meškeriotojas ir medžiotojas vyriausiojo redaktoriaus Vytauto Klovo, kuris mirė eidamas 85-uosius. 1987 m. V. Klovui buvo suteiktas LMŽD Garbės medžiotojo vardas.
Anapilin iškeliavo ir Akmenės padalinio vadovas Jonas Isajevas, ilgus metus dirbęs LMŽD medžioklės žinovu. Jis labai daug nuveikė puoselėdamas mūsų krašto fauną, aukščiausiu lygiu gynė galimybes žmonėms saikingai naudotis gamtos turtais, tuo pat metu rengė faunos atsinaujinimo planus ir aktyviai dalyvavo juos įgyvendinant.
Visą gyvenimą būdamas tarp žmonių, jis aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime ir politikoje. Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatų sąraše J. Isajevas 2004–2007 metais ir nuo 2011 metų iki šiol būdavo išrinktas Akmenės savivaldybės tarybos nariu.
Lapkričio pabaigoje netekome ir ilgamečio Vilniaus MŽD vadovo Algirdo Petrausko.
„Laikas nestovi vietoje. Mes reiškiame išėjusiesiems pagarbą, dalijamės prisiminimais apie juos ir, žvelgdami į jų pasiekimus, semiamės įkvėpimo naujiems darbams. LMŽD siekia būti modernia, šiuolaikiška organizacija, galinčia žengti pirmyn koja kojon su laiku“, – sakė organizacijos vadovas.
Struktūra, pareigos ir atlyginimai
Didžiojoje dalyje rajoninių draugijų žmonės pareigas eina savanoriškai. Stipriosios draugijos su rimtu biudžetu pasiskiria nuo 0,25 iki viso darbuotojo etato, bet, L. Daukšos teigimu, šį klausimą sprendžia patys medžiotojai ir medžioklės būrelių vadovai, sudarantys draugijų tarybas ar valdybas.
Centrinė administracija turi 2,25 etato. „Tai aš, vykdomasis direktorius, buhalterė ir medžioklės žinovas bei žuvininkas. Šie trys žmonės dirba apmokamą darbą. Laikau, kad kiekvienas medžiotojas yra mano darbdavys, todėl mano pareiga yra atstovauti jų interesams, dirbant savo darbą“, – sakė pašnekovas.
Kiek pinigų patenka į LMŽD biudžetą?
LMŽD yra didžiausia medžiotojams atstovaujanti organizacija. Kaip jau minėta, jai priklauso 47 rajoninės draugijos ir tūkstančiai medžiotojų. Kiek įmokų organizacija gali kasmet tikėtis?
„Tai vienas iš klausimų, nuolat jaudinančių medžiotojus, dėl kurio kyla ir kaltinimų korupcija. Štai skaičiai: anksčiau iš medžiotojo savo rajono draugijai sumokėtų penkiolikos ar dvidešimties eurų tik trys eurai patekdavo į centrinės draugijos biudžetą. Per paskutinį visuotinį suvažiavimą patvirtinome mokesčio pakėlimą iki 5 eurų. Ši suma nepriklauso nuo vietinės draugijos nustatyto mokesčio. LMŽD metinis biudžetas yra 100 000 eurų. Mes nieko neslepiame ir norime, kad medžiotojai žinotų, kur iš tiesų nukeliauja jų pinigai. Finansinės veiklos ir kitos ataskaitos nusiunčiamos rajoninių draugijų vadovams su prašymu persiųsti šiuos dokumentus kiekvienam medžiotojų klubui“, – nurodė L. Daukša.
Pagrindiniai pasiekimai įstatymų leidybos srityje
Kaip didžiausią ir svarbiausią pasiekimą LMŽD direktorius nurodė sėkmingą kovą už medžioklės plotų tęstinumo išsaugojimą. Praėjusiais metais eilinį kartą bandyta pakeisti medžioklės plotų tvarkymo sistemą ir reikalavimus. Apie tai kalbėjome ir mūsų YouTube ciklo Aktualu! laidoje Siūlomos pataisos sunaikins medžioklės ūkį.
L. Daukša įsitikinęs, kad sustabdžiusi šias pataisas LMŽD išsprendė strategiškai svarbų klausimą artimiausiam dešimtmečiui: „Pats keitimo projektas buvo įregistruotas 2021 metų lapkritį. Mes tai žinojome, ruošėmės, analizavome, dirbome su Seimo nariais. Mums pavyko įrodyti, kad maži medžioklės plotai kenks gyvūnijai, suskaldys medžiotojų bendruomenę ir tolimesnei medžioklės ūkio raidai iškils grėsmė.“
Laikui bėgant paaiškėjo, kas išties inicijavo šiuos pakeitimus. Tai yra 20–30 asmenų grupė, suinteresuota įgyti galimybę formuoti savo medžioklės plotus.
Dar labiau nei pats absurdiško įstatymo pakeitimo sustabdymas LMŽD vadovą džiugina bendro darbo rezultatas ir pasikeitęs Seimo narių požiūris į medžiotojams atstovaujančias visuomenines organizacijas. „Tai buvo labai reikšmingas precedentas. Iš 100 Seimo narių už minėtus pakeitimus balsavo tik septyniolika asmenų. Medžiotojai buvo labai susirūpinę medžioklės plotų sistemos ateitimi ir pradėjo aktyviau dalyvauti procesuose. Mes kaip draugija pradėjome ypač glaudžiai bendradarbiauti ne tik su pavieniais ūkininkais, bet ir su svarbiausiomis srities organizacijomis: Lietuvos ūkininkų sąjunga ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija. Be teisėkūros proceso suvienijome pajėgas medžiotojų bei žemės ir miškų savininkų konfliktams spręsti. Tai leis žengti į naują medžioklės plotų naudojimo dešimtmetį be kliūčių ir problemų“, – sakė L. Daukša.
Antras, bet gal net dar svarbesnis pasiekimas, yra Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (GŠKĮ) pakeitimas: „Anksčiau, kai tik prasidėjo kalbos apie naktinių taikiklių ir duslintuvų legalizavimą medžioklei, Aplinkos ministerija atsiribojo nuo diskusijų, nurodydama, kad GŠKĮ šie įrenginiai įtraukti į A kategoriją, kuri apima karinėms reikmėms skirtus ir civiliams neprieinamus įrenginius, ginklus, šaudmenis ir medžiagas, – pasakojo LMŽD vadovas ir pabrėžė: – Galiu visiškai atvirai pasakyti, kad esame įdėję daug pastangų ir didele dalimi tai, kad naktiniai taikikliai buvo išbraukti iš A kategorijos, yra mūsų draugijos nuopelnas.“
LMŽD vis dar tebedirba šiuo klausimu ir planuoja tolesnius darbus, kuriais galėtų pastatyti Lietuvą į lygią gretą su visomis kitomis išsivysčiusiomis valstybėmis, kuriose naktiniai taikikliai ir duslintuvai jau tapo medžioklės kasdienybe.
Nors medžiotojų požiūris į naktinių taikiklių naudojimą nevienareikšmis, atliktos apklausos parodė, kad 80 proc. medžiotojų jiems pritaria.
„Šis klausimas vargina jau daugelį metų. Nors Europos direktyvos ir reglamentai, susiję su gamtos apsauga, įskaitant Berno konvenciją, jų nedraudžia, sprendimas vis tiek atidėtas. Ir mes nereikalaujame kažko per daug. Mes norime įsigyti įrenginius, kurie padėtų medžioti šernus, taigi ir sumažinti afrikinio kiaulių maro plitimą, kovoti su invaziniais usūriniais šunimis ir kontroliuoti lapių populiaciją, taip mažinant įvairių infekcijų plitimą gamtoje. Supratome, kad dabartinė Aplinkos ministerijos vadovybė nėra nusiteikusi šiuo klausimu ką nors daryti, ir todėl esame nusiteikę tęsti veiklą įstatymo lygmeniu. Argumentai išdiskutuoti. Mums reikia galvoti apie gyvūnų gerovę – apie galimybę paleisti apgalvotą, precizišką, o dėl to ir humanišką šūvį. Duslintuvų įdiegimas medžioklėje yra esminis, nes tai yra žmogaus ir medžiotojo pagalbininko šuns sveikatos klausimas, – tvirtai teigė L. Daukša ir pridūrė: – Labai gaila, kad duslintuvų klausimas liko neišspręstas. Nesuprantu kodėl, bet toks buvo politinis sprendimas.“
Naktinių taikiklių išbraukimas iš A kategorijos turi strateginę reikšmę Rusijos invazijos į Ukrainą kontekste. Medžiotojų bendruomenėje pasigirdo klausimas: kam naudinga įduoti civiliams snaiperiams į rankas naktinius taikiklius, bet uždrausti naudotis duslintuvais, kurie ne tik sumažina garsą, bet ir sustabdo iš vamzdžio galo besiveržiančią ugnį, tamsoje demaskuojančią snaiperį stebinčiam priešui?
Parama Ukrainai
Dėl aukojimo skatinti pradėjo patys medžiotojai, rinkę paramą Ukrainos žmonėms tiek pinigais, tiek daiktais. Medžiotojai aukojo drabužius, šaudmenis, įvairius įrenginius, ginklus, miegmaišius, net visureigius, rinko pinigus ir konservus. Atskiri juridiniai subjektai pirko įrenginius ir juos aukojo. Didelę paramą suteikė ir didžiausias optinių įrenginių gamintojas Lietuvoje Pulsar, tai tebedarantis ir toliau, kad padėtų Ukrainos žmonėms laimėti šį karą.
„Patys medžiotojai kreipėsi į LMŽD valdybą su prašymu padėti tikslingai nukreipti aukų srautą. Mes susisiekėme su LR Krašto apsaugos ministerija ir išsprendėme šį klausimą – per penkias dienas į sąskaitą surinkta 85 tūkst. eurų, kurie buvo perduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Ši aukų rinkimo akcija buvo politiškai įvertintas įvykis, padėjęs toliau spręsti medžioklės plotų paveldimumo klausimą ir pasiekti naktinių taikiklių išbraukimą iš GŠKĮ A kategorijos. Aktyvus mūsų įsitraukimas renkant pagalbą Ukrainai privertė kitaip pažvelgti ir medžiotojų bendruomenę“, – pasidžiaugė L. Daukša.
Reikia žengti kitą žingsnį
Medžioklės kultūros renginiai, medžiotojų bendruomenės susitelkimas ir vietinių gyventojų įtraukimas į veiklas, įvairios trofėjų parodos, sriubos virimo čempionatai, mugės, šaudymo varžybos ir kitos veiklos jau tapo kone kasdienybe ir, LMŽD direktoriaus teigimu, atėjo laikas žengti kitą žingsnį: „Visokie kaulai ir ragai ar šaudymo renginiai didelei daliai visuomenės gali būti ne pernelyg įdomūs. Kad pritrauktume daugiau dėmesio, mums reikia eiti prie didžiųjų miestų gyventojų, o pats geriausias būdas tai daryti yra supažindinant žmones su žvėriena bei medžiotojų virtuvės ypatybėmis. Kaip – tai jau planavimo ir išradingumo klausimas.“
LMŽD atstovauja 570 iš 800 veikiančių klubų, valdančių 900 medžioklės plotų vienetų Kasmet į valstybės biudžetą mokesčiais už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą klubai sumoka 2,8 mln. eurų
Apie ateities planus
Vienas iš tikslų yra bent iš dalies integruoti medžioklės mokymą į švietimo sistemą. Reikia pradėti jau nuo mažumės mokyti vaikus, aiškinant apie gamtos procesus ir žmogaus vaidmenį juose. „Mes galėtume pradėti nuo penktos ar šeštos klasės. Žinoma, nereikia vaikams pasakoti apie visą procesą, bet apie bendrą ekosistemą: kas yra gyvūnija, flora, fauna, kas yra medžiotojas, kad jis yra tvarkytojas ir jo pareiga yra valdyti populiacijų apimtis ir tarpusavio sąveiką. Taip ateityje galėtume pasiekti pozityvesnį požiūrį ir supratimą apie medžioklę bei medžiotojo vaidmenį šalies ekonomikai ir gamtai. Kol kas, pagal apklausos rezultatus, medžiotojus teigiamai vertina kaimiškose teritorijose, bet didžiųjų miestų gyventojų požiūris labiau neigiamas ir supratimas apie medžioklę yra prastesnis“, – konstatavo L. Daukša.
Taip pat jis pabrėžia, kad reikia dirbti su pačiais medžiotojais ir jų įvaizdžiu visuomenės akyse, įskaitant socialinius tinklus. Jis pabrėžia: „Didelę reikšmę turi tai, kokias nuotraukas medžiotojai kelia į socialinius tinklus, ypač viešai. Negalima demonstruoti nuotraukų, kurios keltų nemalonius jausmus net patiems medžiotojams: krauju paplūdusių, nepagarbiai paguldytų gyvūnų, atsisėdus ant laimikio ar užsikėlus ant jo kojas, ar laikant už ausų iškeltą kiškį. Kiekvieną kartą prieš paskelbiant reikia pačiam atidžiai pasižiūrėti į nuotrauką ir pagalvoti, ar ji nesupykdys nemedžiojančiųjų.“
Vienas iš galimų ateities darbų galėtų būti užsienio autorių literatūros vertimas ir knygų leidimas lietuvių kalba, nes, kaip pabrėžė L. Daukša, mūsų kalba literatūros apie medžioklės ūkį nėra itin daug.
Medžiotojų bendruomenės senėjimas potencialiai gali kelti problemų ir LMŽD ieškos galimybių tam užbėgti už akių. Draugijos direktorius lengvai apibūdino savo viziją: „Šiuo metu vidutinis medžiotojo amžius siekia 60 metų. Mums reikia skubiai atjaunėti. Klubai turi būti atviri ūkininkams, miškininkams ir naujiems medžiotojams. Nereikia laikytis uždarų klubų sistemos, reikia su džiaugsmu priimti į klubus naujus medžiotojus. Naują medžiotoją išugdyti nėra sunku. Man atrodo, niekas nepagalvoja apie tai, kad naują medžiotoją suformuoti taip, kad jis prisitaikytų konkrečiame klube, nėra sudėtinga. Priėmus jį į klubą vyresnieji perduos savo žinias, prižiūrės, mokys ir jaunas medžiotojas greitai taps neatsiejama kolektyvo dalimi. Iš širdies linkiu klubams šiais metais tapti atviresniems, jaunesniems savo požiūriu ir aktyvesniems veikloje.“
Naują medžiotoją išugdyti nėra sunku. Priėmus jį į klubą vyresnieji perduos savo žinias, prižiūrės, mokys ir jaunas medžiotojas greitai taps neatsiejama kolektyvo dalimi.
Šiemet toliau bus rengiamas Medžioklės įstatymo pakeitimo projektas. „Užregistruotas projektas labai platus ir apima daug punktų. Mes jį gavome labai pavėluotai ir per penkias dienas paruošėme savo rekomendacijas. Išties visos organizacijos pateikė išsamias analizes ir tikrai norėtume, kad į mūsų pasiūlymus būtų atsižvelgta. Kažkuriuo momentu paleidome įvykius iš akių ir pasklido gandas, kad pataisos jau priimtos. Laimei, procesą pavyko sustabdyti. Apskritai, vertinant pakeitimų apimtį, kyla klausimas: ar tikrai nuo 2002 metų galiojantis Medžioklės įstatymas yra toks blogas, kad staiga prireikė kone visiškai jį pakeisti?“ – klausė draugijos direktorius.
Ar tikrai nuo 2002 metų galiojantis Medžioklės įstatymas yra toks blogas, kad staiga prireikė kone visiškai jį pakeisti?
L. Daukšos teigimu, įstatymo pakeitimo projekte yra daug medžiotojams patogių dalykų, pavyzdžiui, limitų ir trofėjų vertinimo atsisakymas, bet kituose punktuose esama pakeitimų, kurie giliau ir rimčiau paveiktų medžioklininkystę. Pavyzdžiui, elektroninio Medžioklės lapo ar medžioklės plotų sistemos pokyčiai. „Nenoriu plėstis, bet projektas, koks buvo pateiktas, toliau pažengti negali, nes leistų atskiroms asmenų grupėms piktybiškai pasinaudoti naujomis galimybėmis, – konstatavo LMŽD direktorius ir pridūrė: – Mes ir toliau dirbsime, nes suprantame, kad valdžia nusiteikusi įgyvendinti pakeitimus. Siekdama, kad jie būtų objektyvūs, praktiškai pritaikomi ir atitiktų šiuolaikinį medžioklės supratimą, LMŽD privalo dėti visas pastangas ir žinias. Tai mes ir darysime!“
PRENUMERUOKITE Žurnalą iki 2023 metų pabaigos!
Naujas žurnalo numeris jau greitai prekyboje!
