Sumedžiotas suaugęs briedis (lot. Alces alces) pūkuotais ragais!
Medžiotojai teigia: “Sprendžiant iš kūno sandaros ir apatinio žandikaulio dantų, briedžio amžius yra apie 5 metus.”
Medžiotojas pasakoja, kad kelis kartus ėjo į briedžių medžioklę, kad surastų specialų trofėjų. Kai šį patiną pavyko prisivilioti miške, abejonių nebeliko. Pūkuoti ragai rugsėjį gali rodyti, kad gyvūnas serga ar turi kokių nors hormoninių sutrikimų. Kitaip tariant, toks egzempliorius turėtų būti pašalintas iš populiacijos.
Su perukais daugiausia tik stirninai
Perukas – ragų anomalija, atsirandanti dėl hormoninių sutrikimų. Taip pat juos gali sukelti įgimtos patologijos, traumos, stresas ar kokių kitų priežasčių paveiktas hormoninio fono sutrikimas. Prie įgimtų patologijų minėtinas kriptorchizmas – kai viena ar abi sėklidės ne nusileidžia į kapšelį, o lieka pilvo ertmėje ar kirkšnies kanale. Vienpusis kriptorchizmas pastebimas dažniau nei abipusis. Tokiu atveju gyvūnas dažniausiai nevaisingas, nes kūno viduje temperatūra per didelė, kad įvyktų normali spermatogenezė. Ilgainiui nenusileidusios sėklidės atrofuojasi ir sumažėja, jų funkcija sulėtėja ar visiškai sustoja.
Kitas įgimtas nuokrypis – hermafroditizmas. Skiriamas tikrasis hermafroditizmas, kai vieno individo organizme yra abiejų lyčių organai ir būdingos savybės, ir regimasis, kai individas turi vienos lyties pirmines lytines savybes, t. y. lytinius organus ir liaukas, bet išorėje iš dalies ar visiškai matomi priešingos lyties požymiai.
Remiantis neoficialiais šaltiniais, deja, pasitaiko ir žmogaus materialių interesų nulemta priežastis – sužeidus stirnino sėklides, galima sukelti perukinių ragų vystymąsi, o tai komercinėje medžioklėje labai vertinga.
Apie briedžių ir elnių perukus pranešimų praktiškai nėra, užtat stirninams tai dažnesnis reiškinys. Galbūt todėl, kad stirnos yra nedideli gyvūnai ir sėklidės dažniau traumuojamos šokant per kliūtis, kur didesniam gyvūnui žalos nebūtų. Be to, stirninai judresni ir kovodami vieni su kitais. Stebint jų dvikovas susidaro įspūdis, kad jie ir agresyvesni, tik jos vizualiai neatrodo tokios įspūdingos kaip elnių. Be to, stirninų raguose nėra tokių šakų, kurios susikibtų ir būtų atramos ar užsikabinimo taškai, todėl kaudamasis su varžovu stirninas dažniau įveikia apsaugą ir įbeda jam į šoną, pilvą ir net tarpukojį.
Visas straipsnis Stirninų ir kiti trofėjai. Normalus vystymasis ir perukai
Naujasis žurnalo priedas jau prekyboje!
