Bebras – ikoniška rūšis. Įsivaizduokite didžiulę žiurkę, renčiančią konstrukcijas, kurioms išardyti neretai prireikia ekskavatoriaus. Bebrų užtvankos patvarios ir suręstos iš žaliavų, prieinamų konkrečioje vietoje. Deja, tai rūšis, dažnai sukelianti ne susižavėjimą, o priešingai – nepasitenkinimą ir priešiškumą.
Vos nesusipykome su žvejais, mat bebrų užtvankos upėse, kuriose neršia lašišinės žuvys, esą siaubingai blogas dalykas, darantis didžiulę žalą upėtakiams. Tačiau tokie teiginiai mane privertė susimąstyti apie tai, kad tiek upės, tiek upėtakiai, tiek ir bebrai buvo jau seniai, dar prieš atsirandant žmogui su savomis pretenzijomis, ir visa tai išlaikė harmoningą pusiausvyrą dešimtis, net šimtus tūkstančių metų, prieš žmogui atkeliaujant su savo interesais ir paskelbiant bebrą kenkėju.
Prenumeruokite žurnalą tiesiogiai internetu!
Aš už medžioklę, man pačiai taip pat patinka medžioti bebrus, tai absoliučiai fantastiškas ir vienas gražiausių užsiėmimų, bet vis dėlto visur turi būti pusiausvyra. Teiginiai, kad bebras yra kenkėjas, kurį reikėtų išnaikinti, man kelia nuoširdų nepasitenkinimą. Ne, bebras nėra kenkėjas. Iš tiesų bebras yra fenomenalus konkrečios ekosistemos prižiūrėtojas, dėl kurio buvimo iš principo laimi visi, išskyrus, žinoma, miško savininkus ir ūkininkus, kurie iš savo plotų nori gauti pajamų.
Žinoma, yra vietų, kur tenka paimti vadžias į savo rankas ir bebrų populiaciją bei individų skaičių griežtai kontroliuoti, bet manau, kad negalima kalbėti apie bebrų išnaikinimą ar likvidavimą. Bebras visuomet buvo gamtoje ir yra rimta priežastis, kodėl jis su savo bebravietėmis reikalingas.
Medžiotojai yra neabejotinai įvertinę biologinę įvairovę, kuria pasižymi bebraviečių apylinkės. Sveikintini medžiotojų klubai, konkrečiose vietose medžioklės plotuose leidžiantys bebrams prisiglausti ir apsigyventi, nieko neardydami, nes bebrai formuoja tikrai įspūdingus tvenkinius, kuriuos dažnai aplanko ir kuriuose netgi peri antys. Taigi, naudos daug.
Ką apie bebrus sako mokslas
Vieno tyrimo rezultatai rodo, kad bebrai ne tik sumažina upių užterštumą, bet ir teikia naudos kitoms rūšims. Tyrimas, atliktas JAV Kolorado valstijos upėje, atskleidė, kad bebrų suformuotos užtvankos reikšmingai veikia azoto lygį vandenyje. Azotas yra esminis teršalas, naudojamas ir kaip sudėtinė trąšų dalis. Jei azoto lygis pernelyg išauga, upėse ima daugintis dumbliai ir kiti augalai. Prasideda procesas, vadinamas eutrofikacija, kuris gali paskatinti toksiškų dumblių žydėjimą, vandenyje sumažinantį deguonies kiekį. Dėl to išgaišta žuvys ir kiti vandens gyvūnai.
Tyrimas patvirtino, kad upėse gyvenant bebrams, azoto kiekis vandenyje sumažėja kone 50 procentų, o kartu paauga ir deguonies kiekis. Bebrai tai padaro pakreipdami vandens srovės kryptį. Užtvankos ir tvenkiniai sulėtina srovę, vanduo filtruojasi per užtvanką ir nuosėdas ir išsivalęs grįžta į upę. Tai suteikia galimybę bakterijoms ir kitiems mikroorganizmams, esantiems upės vagoje, paversti azoto teršalus azoto dujomis, kurios pakyla į atmosferą.
Šis procesas, kai iš upės ekosistemos pašalinama tarša azotu, vadinamas denitrifikacija. Netgi teigiama, kad bebrų buvimas gali sumažinti klimato kaitos padarinius, kurie Kolorado valstijoje lėmė sumažėjusį vandens lygį upėse, dėl ko padidėjo jų užterštumas.
O dar bebrų buvimas skatina biologinę įvairovę. Pavyzdžiui, keli tyrimai rodo, kad bebravietėje augalų rūšių skaičius gali išaugti net iki 148 proc. Esama daugybės augalų rūšių, kurios dirbamoje žemėje išnyksta dėl didelio azoto kiekio, tačiau tokie augalai puikiai klesti netoli bebraviečių.
Bebrų užtvankų įtaka lašišoms ir upėtakiams
Taigi belieka atsakyti į klausimą, ar bebrų užtvankos neigiamai veikia upėtakius ir lašišas. Šis klausimas tarp žvejų iškilo ne tik JAV, bet ir Europoje, kur po reintrodukcijos daugelyje šalių bebrų populiacijos atsinaujinusios. Europos Sąjungoje upinio bebro sugrįžimas laikomas didžiulės sėkmės istorija, vis dėlto kelia ir klausimų apie tai, kaip bebrų užtvankos veikia atlantinių lašišų ir upėtakių populiacijas.
Šios dvi žuvų rūšys svarbios tiek ekonomiškai, tiek ekologiškai. Esama nuomonės, kad bebrų suręstos užtvankos daro įtaką lašišų ir upėtakių populiacijai, keisdamos gėlo vandens kokybę ir šių žuvų nerštavietes. Kadangi šiuo klausimu praktiškai nebuvo jokios informacijos, nuo 2014 iki 2017 metų Norvegijoje buvo atliktas 241 066 eurus kainavęs tyrimas.
Tyrimas apėmė žuvų paplitimo matavimą ir įvertinimą, rūšių įvairovę ir populiacijos dinamiką. Be to, buvo pažymėtos atskiros žuvys, siekiant stebėti jų persikėlimą iš bebrų patvankos. Išvados? Nepaisant spėlionių, bebrai nedarė neigiamos įtakos nei žuvims neršiant, nei joms migruojant. Bebrų užtvankos taip pat nedarė įtakos mailiaus persikėlimui upe nei prieš, nei palei srovę. Nors užtvanka ir atrodė kaip neįveikiamas barjeras, srauto sistemos ir užtvankos be paliovos keičiasi, todėl žuvims yra daug galimybių sėkmingai įveikti šias kliūtis, ypač po lietaus. Kadangi bebrų užtvankos bendrai nedarė įtakos žuvų migracijai, buvo konstatuota, kad bebrų buvimas bent jau Norvegijoje neigiamos įtakos žuvų populiacijoms nedarė.
Taip pat yra publikacijų, kuriose minimi duomenys, kad bebrų patvankos net teigiamai veikia upėtakių ir lašišų populiacijas. Vašingtone (JAV) vykdant tyrimą buvo atskleista, kad dingus bebrų patvankoms lašišinių žuvų skaičius sumažėjo 89 proc. Bebrų gyvenimas upėse padidina ne tik žuvų skaičių, bet ir jų dydį. Nepaisant paplitusio mito, didžioji dalis bebrų užtvankų nesukelia neįveikiamų kliūčių upėtakių ir lašišų migracijai, nors ir gali ją šiek tiek paveikti, jei vanduo nusekęs. Aliaskoje nustatyta, kad lašišinės žuvys gali peršokti net dviejų metrų aukščio užtvankas. Dar vienas svarbus faktas – bebrų patvankos reikšmingos lašišinių žuvų žiemojimui.
Išvados
Jokiu būdu nesipriešinu bebrų medžioklei, bet esu nusiteikusi prieš raginimus naikinti bebravietes ar bebrus laikyti kenkėjais. Žinoma, jei yra vietų, kur bebrai kelia daugiau problemų nei naudos, pavyzdžiui, melioracijos grioviuose, tai tokiose vietose juos galima išgaudyti, bet bebrų buvimas natūraliuose vandens telkiniuose iš principo nekelia jokių trukdžių, jei ir retkarčiais gali tiesiogiai paliesti ekonominius žmogaus interesus. Gamtoje viskam reikalinga pusiausvyra, bet koks hiperbolizavimas kelia problemų ir neigiamų pasekmių. Bebras yra medžiotinas, bet su protu, kad ir ateityje galėtume stebėti ir medžioti šį fantastiškai žavingą žvėrelį.
Naująjį žurnalo numerį jau galima įsigyti spaudos vietose ir internete!
