Patirtis

Kodėl aš nemedžioju savo žemėje, II dalis0

Nuotrauka: is archyvo

Tekstas: Linas Valentinas, smulkus žemės ir miško savininkas

Mano namuose Medžioklės įstatymo 13 straipsnis atskirai atspausdintas guli garbingiausioje vietoje – tualete, lentynoj šalia klozeto. Kodėl? Kad galėčiau jį vėl ir vėl studijuoti, kai viduriai užkietėja. Na, kad du kartus atskirai nesikankinčiau. Du viename, taip sakant…

Vulgaru? Vulgaru. O iš savo šalies piliečių tyčiotis nevulgaru?

Na, bet dabar atvejis išskirtinis, todėl minėtą straipsnį pasinagrinėsime prie rašomojo stalo. Taigi, pasirodo, galiu kreiptis, kad asociacija, nuomojanti medžioklės plotą, išnagrinėtų mano prašymą tapti tos asociacijos nariu. Kaip žinia, medžiotojų klubus gina Asociacijų įstatymas.

Nepatinku aš medžiotojų klubui, nepriims į savo narius. Ir tai gerai! O kas gina mano interesus ir laisvę nedalyvauti man nepatinkančioje asociacijoje? Kodėl aš, subrendęs ir save gerbiantis vyras, lyg gatvės merga turiu stengtis asociacijai patikti?
Kas atsitiko? Nustebot? Kaip tai gali būti, kad jūs irgi galit kažkam nepatikti? O gal ir galit. Kad geriau suprastumėt, vėl kalbėsiu hipotetiniais pavyzdėliais.

Taigi, o jeigu man nepatinka jūsų klubo nustatytas stojamasis mokestis. Pavyzdžiui, per daug man atrodo tie jūsų 7000 eurų. Suprantu, jei medžiotojų klubas turi nekilnojamojo turto: namelį ar dar kažką. O jeigu nieko neturi? Jei visas klubo turtas – tai tik (pagal dabar galiojančius įstatymus) sutartis naudoti medžiojamuosius išteklius dešimt metų su galimybe ją pratęsti neribotus n kartų po dešimt metų? O jei aš nenoriu tapti medžiotojų klubo turimo „namelio“ pajininku? Gal aš pasiturintis žmogus, galintis pasikviesti kolegas medžiotojus pailsėti savo medžiotojų namelyje? Gal man nereik to jūsų (pypt!..) namelio?

Tai paaiškinkit man, gerbiamieji, kaip čia išeina? Kai medžioju savo medžiotojų klubo plotuose, tai aš esu toks kaip ir jūs? Vienas iš 30 000!

Arba… Gal man nepatinka jūsų klubo medžioklės kultūra? Gal man nepatinka jūsų klubo narių požiūris į laimikio dalybas, kuomet kai kurie jūsų pagatavi susimušti dėl mėsos gabalo? Apie „medžioklės ragus ir laužus“ išvis patyliu… Nustebot? Taip, taip. Ir tokių vis dar yra… Pažvelkit į veidrodį: vos ne kas antro Lietuvos medžiotojų klubo nariai tarpusavio santykius teismuose aiškinasi. Ar aš ir vėl perdedu? Kas norės eiti į kolektyvą, kuris jau iki paties atėjimo persipykęs taip, kad šnekėtis be teisininkų tarpininkavimo negali?

Arba kad medžiotojų klube valstybine, lietuvių, kalba niekas nekalba? Kad sutikęs miško keliuke klubo medžiotoją ir su juo pasisveikinęs išgirsti atsakymą rusiškai? Ar, geriausiu atveju, burbtelėjimą: „Nisuprantu…“ Nežinau, kaip ten pas jus, aplink Panevėžį, Kauną, Klaipėdą ar Šiaulius, o pas mus, aplink Vilnių, tai nieko nestebina. Ir aš, vis dar norėdamas medžioti savo žemėje, turiu norėti įstoti į jūsų klubą?

O štai jums gyvas pavyzdėlis: susitinku kurią dieną kaimyną. Medžiotojas iš gretimo klubo. Pasirodo – nepatikėsit – išstojo iš savo medžiotojų klubo. Išmetė!? Ne, pats išstojo…

– Tai kas atsitiko? – klausiu.
– Nieko tokio… Tvarka ten tokia… Kiekvieno klubo nario gimtadieniui po 50 eurų susimesti reikia. Po to, aišku, balius, užstalė, dainos, šokiai… Šaunu. Bet man nepatinka, sveikata jau ne ta… Ir per brangu… Aš ančių pamedžioti mėgėjas, o vyrai pyksta, sako, šernus išbaidau… Tai ir išėjau.
– Tai ką darysi?
– Nieko… Su savo šuniuku „į svečius“ važinėsim… O kaip pas jus, ančių yra?

Šit kaip, pasirodo, būna… Žinot, į tokį klubą ir aš nenorėčiau. Brrr… O ką daryt, jei tavo žemėje būtent toks ir medžioja? Gali pasirinkti? Galit neatsakinėti. Klausimas buvo retorinis.

Cituoju dar kartą Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies paskutinius du sakinius: „Medžioklės plotų naudotojas per 30 dienų nuo privačios žemės sklypo savininko prašymo gavimo dienos privalo parengti šioje dalyje numatytos sutarties projektą ir pasiūlymą ją sudaryti pateikti šiam privačios žemės sklypo savininkui. Tais atvejais, kai privačios žemės sklypo savininkas, pateikus medžioklės plotų naudotojo (asociacijos) įgalioto organo sprendimą priimti jį į šios asociacijos narius, atsisako arba nevykdo sąlygų tapti medžioklės plotų naudotojo (asociacijos) nariu, šios dalies nuostatos dėl teisės sudaryti sutartį su medžioklės plotų naudotoju dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo) netaikomos.“

Čia apie tai, jeigu klubas nutarė manęs nepriimti. „Privalo“… „Per 30 dienų“… O jei nesulaukei tos sutarties projekto? Kokiais varpais skambinti? Teismas? Nejuokinkit. Jūs kada pastarąjį kartą su teismais reikalų turėjot? O jei sutartis parengta, pavyzdžiui, nesilaikant net aplinkos ministro rekomendacijų? Vėl teismas? Ar jums neatrodo, kad tokiu vilkinimu galima užmušti bet kokį norą medžioti savo žemėje? Neužteks teismams nei laiko, nei nervų, nei pinigų. Ar ne to buvo siekiama tokia įstatymo raide?

Medžioklės plotų naudotojas per 30 dienų nuo privačios žemės sklypo savininko prašymo gavimo dienos privalo parengti šioje dalyje numatytos sutarties projektą ir pasiūlymą ją sudaryti pateikti šiam privačios žemės sklypo savininkui.

Pagaliau, nenori į klubą – laisvas! „Nuostatos dėl teisės sudaryti sutartį netaikomos.“ Argi ne „šauniai“ sugalvota?! Rezultatas: tik jūs disponuojat, šiuo atveju, pagrindine MEDŽIOKLĖS TEISE. Jūs galit, aš – ne. Jūs turite pasirinkimą: priimti į klubo narius ar sutartį sudaryti, aš – ne. Pagal dabar galiojantį įstatymą aš, norėdamas medžioti savo žemėje, privalau norėti (kažkoks nonsensas!) įstoti į jūsų klubą. Nors, kaip matėme, gali būti tūkstantis ir viena priežastis, kodėl aš ar bet kuris žemės ir (ar) miško savininkas nenori stoti į tą ar kitą medžiotojus vienijančią asociaciją. Aš net neturiu teisės pareikšti norą sudaryti su jumis sutartį dėl medžioklės savo žemėje, nestodamas į jūsų klubą. Viską sprendžiat tik jūs. Ir vėl man įdomu, kas tas genijus, taip „teisingai“ padalinęs medžioklės teises? Jums ir man…

Kitas aspektas: medžiotojų, asociacijų narių, komentarai medijoje ir socialiniuose tinkluose:
Žvėrys valstybės, o ne savininkų.
Tiems savininkams tik leisk, jie viską iššaudys.
Išnaikins visus žvėris.

O šitas man labiausiai patiko:
Kada pasprinks žemknisei neribotu godumu… (kalba netaisyta).
Tai paaiškinkit man, gerbiamieji, kaip čia išeina? Kai medžioju savo medžiotojų klubo plotuose, tai aš esu toks kaip ir jūs? Vienas iš 30 000! Medžiotojas, reguliuojantis laukinių žvėrių skaičių, medžioklės tradicijas puoselėjantis Lietuvos pilietis, o kai tik užsimenu apie norą medžioti savo žemėje ir (ar) miške, pavirstu amžinai alkanu brakonieriumi iššieptu, kraujuotu snukiu? Ir būtinai norinčiu viską išnaikinti? Kur aš tai jau girdėjau? Ach taip, tikrai. Girdėjau… Iš visokių antihunterių. Lygiai tie patys teiginiai. Tik žodį „medžiotojas“ pakeičia „žemės / miško savininkas“ arba, dar paprasčiau, „žemknisys“. Ir liejasi lygiai tokia pati neapykanta. Nors dar prieš akimirką kartu piktinomės neteisingais apibendrinimais ir t. t. Žemės ir (ar) miško savininkas a priori kaltas!

Dar vienas hipotetinis paveikslėlis: sudaręs sutartį su asociacija – medžiotojų klubu – žemės ir (ar) miško savininkas kreipiasi į klubo vadovą medžioklės lapui gauti. Skamba atsakymai: „Šiandien negaliu. Paskambink kitą dieną. Aš gi sakiau kitą dieną, o tu ir vėl šiandien prašai. Gal kitą mėnesį, aš užsiėmęs. Mes nutarėm nemedžioti“ ir t. t. Vilkina laiką, trumpai tariant… Ką daryti žemės ir (ar) miško savininkui?

Susiję straipsniai

Kam skųstis? Vėl teismas? Davė lapą porai dienų ir vėl vilkina. Ir vėl teismas? Tai gal tas žemės ir (ar) miško savininkas daugiau veikti ką neturi, tik po teismus vaikščioti? O po kokių trijų kartų per tris mėnesius galima pradėti nuoširdžiai skųstis tuo žemės ir (ar) miško savininku: „Nesugyvenamo charakterio žmogus, pasirodo… Priekabių tik ieško. Patys pažiūrėkit, tris kartus į teismą per tris mėnesius padavė.“ Ir tikrai, vaizdelis nekoks. Labai nesigilinant, žemės ir (ar) miško savininkui prasta skandalisto etiketė pradeda lipti. Aš tai jos nenoriu.

Norite tęsinio? Bus! Nenorite? Vis tiek bus.

Norite nusipirkti žurnalą internetu arba jį užsiprenumeruoti?

LA.lv