Apie šį kalibrą esame rašę anksčiau, dažnai esame minėję aptardami kitus kalibrus, bet straipsnis būtent apie šį kalibrą kažkur pradingo. Tai supratau vienam kolegai, ketinančiam įsigyti naują graižtvavamzdį šautuvą, paklausus: koks gi yra tas .300 Winchester Magnum, arba trumpai – .300 Win Mag? Pradėjau naršyti kompiuterį, kietąjį diską, archyvus – nieko neradau. Todėl nusprendžiau – reikia parašyti straipsnį dar kartą.
Kalibras visiškai ne naujas, išties jis net labai gerai pažįstamas, plačiai naudojamas, sukurtas 1963 metais. Jis buvo sukurtas kaip pagrindą naudojant .375 H&H Magnum, šį sutrumpinus, susiaurinus tūtelės kaklelį. .300 Win Mag yra labai universalus kalibras, labai plačiai naudojamas tiek medžioklėje, tiek šaudymo sporte, tiek ir karinių bei tvarkos priežiūros institucijų reikmėms.
Medžiotojai šio kalibro šaudmenis naudoja ne tik stambiųjų medžiojamųjų žvėrių medžioklei, todėl negalima sakyti, kad jis skirtas drambliams. Jei rimtai, dramblių su .300 Win Mag nemedžiokite, jiems yra didesnių ir galingesnių sprendimų. JAV šis kalibras populiariausias iš .30 magnumo kalibrų šeimos, nors ir yra kalibrų su geresniais rodikliais, pavyzdžiui, .30-378 Weatherby Magnum ir naujesni .300 Remington Ultra Magnum, .300 Norma Magnum, .30 Nosler.
Su .300 Win Mag sėkmingai medžiosite briedžius, vapičius (JAV), tauriuosius elnius (Europoje), didžiarages avis. Reikia pasakyti ir tai, kad, palyginti su kitais, šio kalibro rodikliai geresni ir kulka galingesnė, skriejanti tolimesnes distancijas. Šį kalibrą daugiausia naudoja snaiperiai. Įsigalėjus šiam kalibrui, su juo buvo laimėta įvairių varžybų, šaudant 910 m (1000 jardų) atstumu, kas tik įrodo šio kalibro preciziškumą.
Istorija
Prieš sukuriant .300 Win Mag jau buvo gana plačiai naudojami įvairūs .30 kalibrai, metrinėje sistemoje pažymėti kaip 7,62 mm. .30 prilyginama 0,3 colio, kas yra 2,54 cm. Įvairūs senesni kalibrai tarsi ir siūlė magnumo vertus rodiklius, bet ne iki galo. Tarp jų buvo .30 Newton, sukurtas 1913 metais, taip pat ir 1925 metais sukurtas .300 H&H Magnum. Pirmojo komercinė sėkmė buvo labai ribota, o antrojo kalibro šoviniai buvo per ilgi standartiniams užrakinamiems Mauser ir Springfield karabinams.
1943 metais, pradedant .270 Weatherby Magnum, kai Roy’us Weatherby pristatė labai populiarią graižtvavamzdžių amunicijos liniją, paremtą H&H tūtele, kuri buvo sutrumpinta iki 63,5 mm ilgio, kad tiktų užrakinamam karabinui. Tuo metu Weatherby, derindamas H&H kalibro šaudmenis, naudojosi viena formule: tobulinti šovinio dizainą, iš ko galiausiai išsirutuliojo, kad tokių tūtelių nebuvo galima naudoti su didesne parako norma. Pavyzdžiui, .300 Weatherby Magnum buvo patobulintas, viso ilgio .300 H&H šovinys pristatytas 1944 metais.
Žinoma, kiti šaudmenų gamintojai pastebėjo, ką daro Weatherby, ir pradėjo daryti panašiai, t. y. 1956–1959 metų laikotarpiu Winchester sukūrė tris tokius šovinius: .264 Winchester Magnum, .338 Winchester Magnum ir .458 Winchester Magnum. Visų pagrindas buvo sutrumpinta ir paplatinta .375 H&H Magnum tūtelė. Kadangi nė vienas jų nebuvo .30 kalibro, greit susilaukta šaulių bendruomenės atsako. Netrukus Wildcatters sukūrė .30-338 Winchester Magnum.
.300 Win Mag 1963 metais pristatė Winchester, naudodamas karabiną Model 70. Iš pradžių kalibras nebuvo toks sėkmingas, pirmiausia todėl, kad jo konkurentas 7 mm Remington Magnum buvo pristatytas metais anksčiau ir jau sulaukęs pripažinimo. Tačiau laikui bėgant medžiotojų ir šaulių sportininkų susidomėjimas šiuo kalibru išaugo ir galiausiai jis tapo vienu populiariausių magnumo šovinių. Netrukus daugelis ginklų gamintojų jau siūlė šio kalibro modelius, tad jis tapo pakankamai prieinamas.
Rodikliai
.300 Win Mag yra labai universalus kalibras, nes su juo lygiai taip pat gerai galima šaudyti tiek 110 granų (7,12 g), tiek 220 granų (14,25 g) kulkomis. Dėl tokios priežasties jį galima naudoti labai įvairiomis situacijomis. Vis dėlto geriausiais rodikliais pasižymi ir plačiausiai prieinamos yra 150–200 granų (9,7–13 g) kulkos.
Nors 150 granų kulkų balistinis koeficientas ir yra žemesnis, palyginti su galingesnėmis alternatyvomis, tai kompensuoja didelis kulkos greitis, tad šio svorio kulkomis galima itin efektyviai medžioti elnius net santykinai dideliu atstumu. Pramoniniu būdu gamintos šio svorio kulkos pasiekia net 990 m/s. O 165 granų kulka pasižymi geresniu balistiniu koeficientu, o kartu išsaugo itin didelį greitį ir užtikrina santykinai tiesesnę trajektoriją. 165 granų kulka gali pasiekti 963 m/s.
180 granų kulka laikoma populiariausia šio kalibro kulka su aukštu balistiniu koeficientu, ji bus itin efektyvi medžiojant praktiškai bet kokio svorio žvėrį plona oda. Šio svorio pramoniniu būdu gamintos kulkos greitis siekia apie 900 m/s. Sunkesnių kulkų aukštas balistinis koeficientas, joms pirmenybę dažnai teikia šaudantieji iš toli, nes jos puikiai susidoroja su vėjo įtaka. 200 granų kulkos greitis bus apie 822 m/s.
Palyginimas su kitais .30 kalibrais
Palyginus .300 Win Mag su nemirtinguoju .30-06, pirmojo greitis yra maždaug 120 m/s didesnis, o tai galiausiai užtikrina 20 proc. daugiau energijos. Kartu reikia pasakyti ir tai, kad .300 Win Mag yra žinomas dėl savo preciziškumo 910 m ir 1 km šaudymo varžybose. Nors medžioklės sąlygomis toks tikslumas nėra būtinas, tačiau turi privalumų prireikus paleisti šūvį dideliu atstumu.
Vis dėlto reikia paminėti ir vieną didelį minusą – palyginti didelę šio magnumo šovinio atatranką. Įvairiuose šaltiniuose minima, kad atatranka galėtų būti 30 proc. didesnė nei populiariojo .30-06. Tai gali kelti palyginti didelį diskomfortą ir paveikti šūvio tikslumą. Jei šaulys bijo atatrankos, tai tikrai gali paveikti šūvio techniką. Tačiau atatrankos matavimas be kita ko yra labai subjektyvus ir reikia pasakyti, kad šiuolaikiniai įvairūs gamintojai siūlo sprendimų šiai problemai spręsti. Vienas itin efektyvus būdas atatrankai sumažinti yra duslintuvas, deja, Lietuvoje civiliams neleidžiamas.
Kalbant būtent apie medžioklę, šis kalibras plačiai naudojamas tiek Šiaurės Amerikoje, tiek ir Europoje. Plačiai prieinamos ir pramoniniu būdu gamintos 150–220 granų kulkos, dėl ko šis medžioklinis kalibras tampa universalesnis. Kalibras plačiai naudojamas kalnų ožkoms, tauriesiems elniams, vapičiams ir briedžiams medžioti. Vapitis gali sverti iki 450 kilogramų, briedis taip pat nėra lengvas žvėris ir medžiotojai šiems gyvūnams medžioti įprastai naudoja 10,7–13 gramų svorio kulkas.
Pasirinkus atitinkamos konstrukcijos kulką galima pasiekti labai gerų rezultatų su didele sulaikymo galia ir palyginti minimaliais mėsos pažeidimais. Pavyzdžiui, 150 granų kulkos naudojamos ir mažesnių medžiojamųjų gyvūnų medžioklei. Šios kulkos tiks ir tolimesniems šūviams. Šis kalibras plačiai naudojamas kalnų medžioklėse, kaip ir medžiojant įvairias antilopes Afrikoje. Kaip minima įvairiuose šaltiniuose, šis kalibras pritaikytas medžioti 95 proc. pasaulio medžiojamųjų gyvūnų.
PRENUMERUOKITE Žurnalą iki 2023 metų pabaigos!
Žvėriena – žurnalo priedas, skirtas sumedžiotų gyvūnų apdorojimui
