Bebrų ir smulkiųjų plėšrūnų medžioklė yra įdomus užsiėmimas. Ji turi net kelis privalumus: pirma, kontroliuojama žala, antra, tvarkoma populiacija. Smulkiųjų plėšrūnų atveju taip užtikrinama populiacijos sveikata. Intensyviai medžiojant galima ne tik pašalinti ligotus gyvūnus, bet ir padidinti kiškių skaičių plotuose. Vis dėlto esminis ir pagrindinis klausimas – ką daryti su kailiais? Neetiška sumedžiotą gyvūną tiesiog sudeginti ar užkasti, jeigu kailis geras ir jis sumedžiotas tinkamu oru.
Per ne vienus metus susikaupė išraugintų bebrenų, kurios tiesiog užėmė vietą ir rinko dulkes. Prasčiausios kokybės kailiai buvo panaudoti kaip kilimai ant sėdynių: pora automobilyje, pora – ant kambario kėdžių. Bet vis tiek kailių buvo gana daug. Ką daryti? Jau turėjau dvi bebrenos striukes, tad liemenės nebesinorėjo.
Vienoje parodoje pamačiau įmonės Kailių mitas stende ant grindų paklotą bebrenos kilimą. Jau daugybę metų įmonė jį naudojo įvairiose parodose ir neatrodė, kad būtų nusitrynęs. Kitaip nei lapena, bebrena yra itin patvari, tad pernai nusprendžiau – gaminsiu bebrenos užtiesalą. Iš 21 bebrenos išėjo tikrai didžiulis užtiesalas. Kaip kilimo jo naudoti nesinori, bet ant lovos – puikiai. Užtiesalas gražus, šiuo metu jį labiausiai vertina šunys.
Žurnalas „Medžioklė“ dabar „TikTok“!
