Kodėl ginklas neiššauna, priežasčių gali būti įvairių. Tai gali būti trumpalaikės ir gana aiškiai suprantamos situacijos, pavyzdžiui, nesuveikia lygiavamzdžio ežektorius, neišlekia šovinys. Iš principo tokie atvejai ginklo nesugadins ir medžiotojui nepadarys jokios fizinės žalos, tačiau netinkami veiksmai tokiose situacijose gali būti labai pavojingi.
Pavyzdžiui, prieš daugelį metų vienas pažįstamas medžiotojas senais šoviniais šaudė į skriejančius taikinius. Ir štai ginklas neiššovė, bet medžiotojas nesilaikė taisyklės palaukti bent aštuonias sekundes. Jis paėmė ginklą, apsuko ir pažiūrėjo į vamzdį…
Nereikia nė sakyti, kad toks veiksmas gali tiesiogine to žodžio prasme kainuoti gyvybę. Norint apsaugoti save ir aplinkinius svarbu visada valyti savo ginklą. Taip pat – ir šis veiksmas turi tapti kone automatiškas – visada prieš šaudant reikia patikrinti, ar vamzdžio kanalas tuščias, ar jame nėra kokių šiukšlelių. Tai ypač tinka kalbant apie lygiavamzdžius.
SVARBIAUSIOS TAISYKLĖS
– Jeigu ginklas neiššauna, neatidaryk jo anksčiau nei po 8 sekundžių.
– Prieš užtaisydamas ginklą įsitikink, kad vamzdžio kanalas tuščias.
– Nenaudok ginklo su techniniais defektais.
Sutrikimai
Tūta lieka vamzdyje
Toks pavojus kyla šaudant senais lygiavamzdžių šoviniais, kurių tūta kartoninė. Iššovus tūta atsiplėšia nuo kapsulės ir įstringa vamzdyje. Taip būna todėl, kad tūta tapo labai trapi ir pats šovinys pasidalija į dvi dalis. Taigi, pirma, niekada negalima šaudyti senais šoviniais, o antra, po šūvio būtina patikrinti vamzdžio kanalą, ar jame neįstrigo tūta.
Neįvyksta šūvis
Nuspaudus nuleistuką šūvis gali vėluoti. Tikrai pasitaiko, kai šūvis įvyksta ne iškart, o po kelių sekundžių. Kai ginklas neiššauna, reikia elgtis taip, tarsi tai būtų uždelstas šūvis. Tokioje situacijoje teisinga laikyti ginklą nukreiptą žemyn. Galima laukti ir 20 sekundžių, o tada reikia išimti šovinį.
Jeigu daužiklis sumušė į kapsulę, bet neįvyko sprogimas, vadinasi, šovinys yra nebenaudotinas ir jį reikia sunaikinti. Jeigu daužiklis nesumušė į kapsulę, gali būti, kad priežastis – ginklas.
Įstrigęs užtaisas
Tai itin pavojinga situacija, kai kulka neturi pakankamai galios ir įstringa vamzdyje, užuot išlėkusi. Dažniausiai taip nutinka šaunant pusiau automatiniu ginklu. Jeigu tokiu atveju iššaunama dar kartą, rezultatas gali būti katastrofiškas ir pačiam šauliui, ir aplinkiniams. Vamzdžio niekada negalima bandyti „išvalyti“ kitu šūviu, jį reikia valyti mechaniškai.
Mechaniniai sutrikimai
Neužtaisomas šovinys, nesuveikia ežektorius, nepertaisomas, pavyzdžiui, pusautomatis – užtaisas gali būti nepakankamai stiprus, kad efektyviai suveiktų pertaisymo mechanizmas. Būna situacijų, kai, pavyzdžiui, dvivamzdžio lygiavamzdžio vienu metu iššauna abu vamzdžiai.
Blogiausiais atvejais per didelis užtaisas, užstrigęs vamzdis, gamybinis brokas ar kitos nenumatytos aplinkybės sukelia sprogimą, kuris pavojingas šauliui.
Amunicija skriejantiems taikiniams
Šaudymo stendas. Pagaminta Latvijoje – treniruočių pneumatiniais ginklais stendas SK-10
Sutrikimas užtaisant
Toks sutrikimas pasitaiko tada, kai neužtaisomas kitas šovinys. Taip gali nutikti dėl šaulio klaidos, kai, pavyzdžiui, iš karabino iki galo neišimama iššauta tūta. Būna ir taip, kad šaulys medžioklėje skuba, iki galo neatidaro spynos ir taip užkemša lizdą. Paprastai įmanoma šią situaciją išspręsti pačiam, bet kai kuriais atvejais geriau vykti pas ginklų meistrą.
Kai įstringa kapsulės kraštas
Tai gali įvykti, kai ekstraktoriuje įstringa tūtos kraštas. Taip paprastai nutinka su tokio kalibro šoviniais, kurių kapsulės kraštai dideli, pavyzdžiui, 7.62×54mm R.
Ginklas iššauna pats
Taip gali nutikti, pavyzdžiui, užveriant užtaisytą lygiavamzdį ar karabino spyną. Taip būna, kai ginklas labai susidėvėjęs ar yra koks mechaninis gedimas. Toks ginklas labai pavojingas ir turi būti nedelsiant vežamas pas meistrą.
Neišsiima tūta
Kartais po šūvio neišeina išimti tūtos. Priežastys – lizdas labai nešvarus, sulūžęs ekstraktorius, kapsulės krašto brokas ir kt.
Nulūžta daužiklis
Pasitaiko, kad po šūvio, pavyzdžiui, negalima atverti lygiavamzdžio, nes nulūžo daužiklis. Tai labai pavojinga situacija, jeigu iššovė tik vienas vamzdis, bet užtaisyti abu. Vadinasi, vamzdyje yra užtaisas, bet ginklo neįmanoma atverti ir išimti šovinio. Tokioje situacijoje gali padėti tik profesionalus ginklų meistras.
Ką daryti?
Nors ginklai gaminami taip, kad išlaikytų didelį slėgį ir kuo labiau apsaugotų šaulį nuo nelaimių, kartais jų gali pasitaikyti:
– dėl mechaninių priežasčių, kai kuri nors ginklo detalė susidėvėjusi;
– dėl šaulio neatsargumo, kai, pavyzdžiui, nepatikrinamas vamzdžio kanalas.
Didžiausios šaulio klaidos:
– Lygiavamzdžio vamzdį atremti į žemę – į vamzdžio kanalą patenka žemių, sniego, akmenukų.
– Jei į lygiavamzdžio vamzdį patenka sniego, automobilyje šis ištirpsta, o lauke paskui sušąla ir vamzdyje susidaro ledo.
– Netinkamai parinkti užtaisą, pavyzdžiui, lygiavamzdžiu, kuris skirtas 70 mm šoviniams, šaudyti 76 mm šoviniu.
– Kaskart nepatikrinti vamzdžio kanalo – netyčia, pavyzdžiui, einant varyti, į vamzdį patenka sniego ar nešvarumų.
– Į karabino vamzdį patenka purvo, sniego, ledo.
– Naudoti netinkamą užtaisą karabinui. Daugybė nelaimių pasaulyje užfiksuota šaunant savitaisiais šoviniais, kuriuose parako užtaisas didesnis, negu numato ginklo specifikacija.
– Ginklas apskritai nevalomas, neprižiūrimas.
– Ilgą laiką naudojamas techninių problemų turintis ginklas.
Patarimai
– Visada ginklo uždangale laikyk grūstuvą, kad prireikus galėtum vamzdį išvalyti. Tai tinka tiek kalbant apie graižtvinius, tiek apie lygiavamzdžius šautuvus.
– Visada atidžiai valyk ginklą – ir vamzdį, ir lizdą.
– Jeigu nežinai, ką darai, neardyk ginklo mechanizmo.
– Nenaudok ginklui netinkamų atsarginių dalių.
– Prireikus visada kreipkis į ginklų meistrą.
– Tvirtindamas optinius taikiklius naudok tinkamus laikiklius.