Medžioklė ir šaudymas yra užsiėmimai, reikalaujantys rimtų saugos priemonių tiek ruošiant, tiek naudojant ginklus, bet ar mes tai darydami tinkamai pagalvojame ir apie savo klausos apsaugą?
Statistika negailestinga – per vietines medžiotojų būrelių varžybas savo klausos apsauga pasirūpina tik pusė dalyvių, o tik 5–10 procentų medžiotojų naudoja kokią nors klausos apsaugą. Vyraujanti nuomonė: pora šūvių per sezoną nėra nieko baisaus. Tačiau realiai kiekvienas šūvis padaro nepataisomą žalą subtiliajam klausos mechanizmui, esančiam mūsų vidinėje ausyje, ir kartais net vieno šūvio triukšmas gali sukelti nepagydomą kurtumą.
Šūvio triukšmas
Ką iš tiesų šūvio garsas padaro mūsų ausims? Garsui veikiant plaukuotąsias ląsteles, ausis pagauna menkiausius garso slėgio pokyčius. Jeigu garsas pernelyg triukšmingas ar intensyvus, šios ląstelės lūžta kaip degtukai ir nebeatsinaujina. Garso slėgio lygis paprastai matuojamas decibelais. Silpniausias garsas, kurį gali girdėti žmogaus ausis, yra 0 dB. Pavyzdžiui, žmogaus šnibždesio garsas yra apie 25 dB, normalaus pokalbio – 60 dB, o besileidžiantis dviejų variklių lėktuvas sukelia 110 dB triukšmą. Roko koncerte ausys patiria net 130 dB triukšmą, balansuojant ant fizinio skausmo slenksčio ribos. Šaudydami kaskart nuspaudę svirtelę į savo ausies kanalus įsileidžiate nuo 100 iki pat 140 dB!
Medžiokliniu šautuvu paleistas šūvis yra garsesnis nei pistoletu, nes ginklas šaunant yra arčiau ausies, taigi medžiojant mūsų klausos organai patiria daug didesnę žalą, net jeigu šaudoma rečiau nei per varžybas. Be to, atsižvelgtina, kad klausa gadinama ir dėl aplinkinių šūvių, nors ir mažiau. Ypač kenksmingu klausai laikomas vidutinio garsumo ilgalaikis triukšmas (pavyzdžiui, 90 dB per 8 valandas), tačiau didėjant decibelams proporcingai mažėja laikas, per kurį pagadinama klausa (jeigu triukšmas 115 dB, tereikia 15 minučių, o jei 140 dB – pakanka vieno šūvio). Taigi galime drąsiai teigti, kad medžioklinio ginklo šūvis be tinkamos įrangos palieka ne tik zvimbimą jūsų galvoje, bet ir ilgalaikį efektą klausai.
Impulsinis triukšmas gali sukelti kurtumą ir tinitą (nesibaigiantį dūzgimą, švilpimą ar skambesį galvoje). Per didelis ir per dažnas triukšmo poveikis tinito riziką padidina. Jeigu triukšmas impulsinis (kaip šaunant), rizika daug didesnė. Tinitas gali būti pirmasis požymis, kad klausos žalą sukėlė būtent triukšmas. Taip pat dėl šūvio gali plyšti ausų būgnelio membrana. Tai yra skausminga, bet bent jau pagydoma. Be to, garsus triukšmas yra ir biologinis dirgiklis, veikiantis visus organus ir organų sistemas, daugiausia per klausos analizatorių ir centrinę nervų sistemą, o toks poveikis gali sukelti daug įvairių kitų organizmo negalavimų.
Galimi sprendimai
Rūpindamosi savo gyventojų sveikata, valstybės įveda taisykles privalomai naudoti klausos apsaugos priemones darbovietėse, kur aplinkos triukšmas siekia daug decibelų, ir už šių reikalavimų nesilaikymą darbdavys gali būti griežtai baudžiamas. Ir šaudymo varžybų organizatoriai vis daugiau šalių reikalauja laikytis šių normų, tačiau medžioklės lauke sprendimą dėl savo klausos sveikatos turi priimti pats medžiotojas.
Dažniausiai medžiotojai atsikalbinėja, kad ausų kamšteliai ir ausinės nuslopina visus aplinkinius triukšmus, taip pat ir tokius medžioklei svarbius garsus kaip žvėries judėjimas, šunų ir kitų medžiotojų signalai. Be to, ausinės kartais trukdo sėkmingai iššauti, nes joms užsidėti reikia papildomų judesių ir laiko, o tai medžiojant gali sukelti nepatogumų. Kaip alternatyva siūlomi ausų kamšteliai, kurie paprastai būna iš minkštos medžiagos, bet jų išsilaikymas ausyse dažnai priklauso nuo žmogaus fiziologijos – kartais jie praranda sandarumą. Paprastai skundžiamasi, kad abi šios apsaugos priemonės nuslopina visus, įskaitant ir būtinus girdėti garsus.
Su šiais skundais negalima nesutikti, jeigu pasirenkama standartinė klausos apsaugos įranga, kuri nėra specialiai sukurta vien tik šūvio triukšmui izoliuoti. Kad pasiektumėte norimą efektą, galite naudoti ausų kamštelius, slopinančius tik klausai nepageidaujamą šūvio triukšmą, kad per varžybas ir medžioklę nebūtų apribota komunikacija su aplinkiniais.
Pasaulyje jau keliasdešimt metų siūlomi įvairūs profesionalūs klausos apsaugos sprendimai šauliams, pavyzdžiui, ausinės ir ausų kamšteliai izoliuoja didesnį nei konkrečių decibelų šūvio garsą. Latvijos bendrovė Media Control Baltijos rinkai siūlo inovatyvius Austrijoje gaminamus ausų kamštelius šauliams ir medžiotojams. Specialistai kamštelius paruošia pagal konkretaus pirkėjo ausies formą ir gali nustatyti pageidaujamą garso izoliacijos lygį (90, 100 ar 110 dB). Šauliams ir medžiotojams svarbiausia tai, kad kamšteliai nenuslopintų įspėjamųjų signalų ir būtų galima netrikdomai komunikuoti. Šie kamšteliai yra visiškai ergonomiški ir užtikrina nuolatinį oro srautą prie klausos kanalo. Tokie kamšteliai, palyginti su ausinėmis, atliekančiomis lygiavertes funkcijas, niekaip nevaržo šaulio judesių ir neriboja bendravimo.
Ką pasirinkti?
Lietuvoje galima įsigyti įvairių ausų apsaugos priemonių, pradedant paprastais, vieną eurą kainuojančiais kištukais, baigiant sudėtingais ir moderniais įtaisais, kurie be klausos apsaugos funkcijų turi daugybę kitų.
Ausinės
Peltor gaminiai išsiskiria savo kokybe ir yra pritaikyti būtent medžiotojų ir šaulių sportininkų reikmėms bei patogumui. Paprasčiausios tokio pobūdžio ausinės kainuoja nuo 20 eurų, o sudėtingesnės elektroninės, kurių garso stiprumą galima reguliuoti, – nuo 140 eurų. Ausinės su papildomomis funkcijomis kainuoja daug brangiau. Deja, perkant šiuos produktus, pigiai kokybės negausi.
Yra alternatyvių ir ekonomiškų produktų. Pavyzdžiui, Deerhunting medžiotojams skirtos ausinės be kita ko leidžia reguliuoti garso stiprumą, bet šis produktas yra daug didesnis, storesnis ir šiurkštesnis. Kaina – nuo 50 eurų.
Elektronines ausines medžioklėje naudoja ir medžiotojai, ir ne tik tam, kad šaudami apsaugotų klausą, bet ir kad geriau girdėtų, jeigu artėja gyvūnas. Tai ypač svarbu žmonėms, kurių klausa jau pagedusi.
Pliusai
– Priklausomai nuo gamintojo galima reguliuoti garsą, pasirinkti, kas girdima.
– Šaltu oru ausys nenušąla, kartu galima girdėti, kas vyksta aplink.
– Ne tik slopina, bet ir stiprina garsą.
Minusai
– Ilgai naudojant nuspaudžia ausis, ypač šaudymo varžybose, kur naudojami ir akiniai. Nuo ausinių ir akinių rėmelių lieka odos nuospaudų.
– Priklauso nuo gamintojo, bet gali būti didelės ir nepatogios.
– Medžioklėje vėjuotu oru ypač girdisi lapų šlamesys, vėjo gūsiai.
Kamšteliai
Paprastesni kištukai, vien tik slopinantys garsą, kainuoja labai pigiai, bet dėl savo ribotumo bus naudingi tik per šaudymo varžybas. Baltijos rinkoje galima įsigyti kamštelių Soundsaver Soft Pro+, kurie gaminami individualiai pagal kiekvieno kliento ausies formą. Tokie kamšteliai priklausomai nuo galimybių ir specifikacijų kainuoja bent 200 eurų.
Užsienio internetinėse parduotuvėse galima rasti ir kitų įmonių produktų, pavyzdžiui, Etymotic elektroninius kamštelius GSP1, kainuojančius jau daugiau kaip 300 eurų.
Priešingai nei ausinės, kamšteliai ausų nenuspaudžia. Vis dėlto jie nepadengia visos ausies, todėl ne visuomet galima visiškai kokybiškai apsaugoti klausą.
Pliusai
– Patogu naudoti ir lengva prižiūrėti.
– Nevaržo judesių ir neriboja komunikacijos.
– Ausis nenuspaudžiama, šiltu laiku oda nešunta, o oras gali laisvai patekti į ausies kanalą.
– Garso filtras, apsaugantis klausą nuo nepageidaujamo triukšmo, kartu leidžia laisvai girdėti, kas vyksta aplinkui.
Minusai
– Prieš naudojant negalima išbandyti, nes gaminama individualiai.
– Lengva pamesti, nes kamšteliai maži, tačiau parduodami su skoningu dėklu.
Praktika
Kai kurie medžiotojai ir šauliai kartu naudoja ir ausines, ir kamštelius. Sporte galima naudoti abejus. Sportininkai ausines dažniausiai naudoja per treniruotes, kai reikia šaudyti labai daug ir klausa saugotina daugiausia. Ausinės visiškai uždengia ausį, todėl nepadaroma jokios žalos.
Kamšteliai daugiausia naudojami per varžybas. Nors elektroniniai kamšteliai gali kainuoti gana brangiai, paprastai kokybė atitinka kainą. Kamšteliai ne tik stabdo šūvio triukšmą, bet ir leidžia girdėti, ką kalba aplinkiniai.
Svarbu prisiminti, kad klausos nervai neatsinaujina, ir vienintelis būdas „priprasti“ prie šūvio yra apkursti. Taigi klausą reikia tausoti ne tik šaudykloje, bet ir medžioklėje. Įdomus faktas, kad medžioklėje šūvio garsas tarsi netrukdo, ir tai galima paaiškinti vienaip.
Kai žmogus, kuris iš prigimties yra medžiotojas, pamato taikinį, smegenys pradeda visiškai naudoti regos siunčiamą informaciją, tarsi išjungdamos kitas jusles. Dėl to gali pasirodyti, kad šūvio nesigirdi. Ausys šūvį girdi, bet smegenys šios informacijos tiesiog neapdoroja, taigi šiose situacijose klausa neabejotinai žalojama. Geras sprendimas yra triukšmo slopintuvai, bet dėl įvairių priežasčių Lietuvoje juos naudoti draudžiama. Tuomet geriausias sprendimas yra aktyviosios ausinės, kurios leidžia ne tik išgirsti žvėrį, bet ir apsaugoti klausą.
PRENUMERUOKITE Žurnalą nuo balandžio 1 d. iki 2023 metų pabaigos!
Naujas žurnalo numeris jau greitai prekyboje!
