Mano patirtis su termovizoriumi Nocpix Quest H35R nuo pat pradžių nustebino. Mūsų naujo partnerio OpticSpot atstovas paklausė, ar nenorėčiau išbandyti naujausio termovizinių žiūronų modelio. Žinoma, atsakiau taip. Įrenginys buvo atsiųstas per kelias dienas kurjeriu. Lygiai taip pat greitai pirkėjai gauna ir užsakytus įrenginius. Labai elegantiška, bet ne tai mane nustebino…
Kai atidariau dėžę ir išsiėmiau žiūronus, pirmoji mano mintis buvo, kad gamintojas nepridėjo baterijų bloko, nes įrenginys pasirodė netikėtai lengvas. Nekalbant jau apie tai, kad šie žiūronai yra palyginti nedideli – septyniolikos centimetrų ilgio ir trylikos centimetrų pločio. Praktiniuose medžioklės bandymuose paaiškėjo, kad ne tik svoris ir dydis yra labai ergonomiški, bet ir programėlė labai patogi, o valdymui pakanka vos vienos rankos.
Kaip geriausia išbandyti naują įrenginį? Žinoma, tiesiog medžioklėje. Ir kaip tik tuo metu gavau kvietimą į Lietuvą. Gegužės pabaigoje mažame miestelyje prie Latvijos sienos vyko medžiotojų klubo Glebava organizuota medžioklės trofėjų paroda ir šventė.
Medžioklė
Iš vakaro buvo suplanuota stirninų medžioklė. Lietuvoje stirninų medžioklės sezonas prasideda gegužės 1-ąją, todėl tokia galimybė išbandyti naują termovizorių šiek tiek anksčiau mane labai nudžiugino.
Susikroviau savo daiktus, susidėjau į kuprinę leistinus įrenginius. Teko nuimti duslintuvą nuo ginklo, nes birželio mėnesį Lietuvoje jų naudoti dar nebuvo galima. Verta pasidžiaugti, kad čia priimti įstatymo pakeitimai, leidžiantys nuo liepos 1 dienos medžioklėje naudoti duslintuvus. Jei ruošiatės medžioti stirninus, turėkite omenyje, kad būtina pasiimti optinį taikiklį, nes su terminiu ar naktinio matymo įrenginiu Lietuvoje leidžiama medžioti tik šernus, lapes, mangutus, meškėnus, nutrijas, ondatras ir kanadines audines.
Na štai, atvykau į Žeimelį. Labai įdomi vieta su sena istorija, kur latvių ir lietuvių kraujas susilieja beveik kiekvienoje vietos šeimoje. Žeimelis yra netoli Latvijos sienos, maždaug priešais Bauskę.
Tiesiai patraukėme pas kolegas medžiotojus į jų, kaip jie sako, sodybą. Lietuviškai vienkiemis vadinamas sodyba ir dažniausiai tai būna gražiai įrengtos poilsio ar net gyvenamosios vietos.
Vietinio medžiotojo ir ūkininko valdoje buvo sutvarkytas parkelis, svečių namas su miegamaisiais viršuje, du tvenkiniai su karpiais, ir visa tai – medžioklės plotų viduryje. Argi ne sapnas?!
Po lengvos vakarienės sulipome į automobilius ir išvykome į medžioklę.
Man buvo paskirtas uždaras bokštelis su patogiomis lentynėlėmis, visas išklijuotas pilku kilimėliu, kad kiek įmanoma prislopintų medžiotojo keliamą triukšmą. Man jis pasirodė kaip tobulo bokštelio pavyzdys. Tokiam bokštelyje ne tik patogu stebėti gyvūnus per didelius langus, bet ir visą įrangą galima sudėti ant didelių, triukšmo nesukeliančių lentynų.
Pirmiausia apžvelgiau plotus. Man atiteko dvi puikios pievos, apsuptos krūmynų. Šeimininkas sakė, kad čia tikrai turėtų būti stirnų. Su dieniniais žiūronais nieko nepastebėjau ir nusprendžiau apsižvalgyti su terminiu Nocpix Quest. Žinoma, iš pradžių reikia sureguliuoti dioptrijas. Kiekvienas okuliaras reguliuojamas atskirai. Kaip? Viena akimi žiūrima į ekranėlyje rodomas ikonėles ir sukamas reguliavimo žiedas. Kai ikonėlės pasirodo visiškai aiškios – dioptrija sureguliuota. Tada vienu judesiu okuliarai suartinami arba nutolinami, kad žiūronas priglustų prie veido.
Viena svarbiausių smulkmenų – įrenginio įsijungimo greitis. Žiūronų gamintojai šiam aspektui skyrė daug dėmesio. Ilgas mygtuko paspaudimas – įrenginys įsijungia per tris sekundes ir jis jau pasiruošęs darbui.
Išstumia žmoną ir vaikus į priekį. Neetiška stirninų medžioklė su termokamera
Kvietimas iš medžiotojų klubo Glebava atvykti į stirninų medžioklę pasirodė labai laiku, nes žurnalo Medžioklė korespondentės Katarynos Šternos rankose atsidūrė naujausias termovizinis žiūronas Nocpix Quest. Įrenginį reikėjo kuo greičiau išbandyti realiomis medžioklės sąlygomis.
Medžioklėje buvo naudojama termovizinė kamera, tiksliau – termovizinis žiūronas Nocpix Quest. Tai naujausias įrenginys, kurį siūlo Opticspot ir keli kiti tiekėjai. Unikalus sprendimas, suteikiantis labai patogią ir ergonomišką stebėjimo praktiką bei naudojimo patirtį. Tuo pačiu metu šie žiūronai kainuoja tiek pat, kiek termovizinis monoklis. Buvo labai įdomu išbandyti šį įrenginį ir panaudoti jį medžioklėje. Kaip viskas vyko – žiūrėkite vaizdo įraše.
Gyvūnų gausa
Buvo dar gana anksti. Pas mus stirnos į lauką išeina ne anksčiau kaip apie aštuntą valandą vakaro, todėl ir čia daug nesitikėjau. Maždaug už 80 metrų buvo plikas žemės plotelis, kuriame termovizorius parodė kažkokius mažus paukščius, besidairančius aplink. Vėliau supratau, kad tai buvo keršulių pora. Artėjant prieblandai, galėjau stebėti slankų skrydžius.
Tada šiek tiek toliau pastebėjau žolėje kažką šviesesnio. Pasirinkau Hot White režimą, nes jis leidžia greičiausiai nustatyti taikinį. Žiūronas parodė du trikampiukus. Pasirodo, visą pirmąją valandą, kol aš buvau bokštelyje, lauke ramiai gulėjo jaunas stirninas. Atstumas buvo apie 120 metrų, o su termovizoriumi ragų nepastebėjau. Teko pasitelkti fotoaparatą, kurio priartinimas leido įžiūrėti ragus. Jaunas ir perspektyvus. Nėra reikalo nė sakyti, kad jis ten ganėsi ir vaikštinėjo visą vakarą – kaip dažnai nutinka medžioklėje. Laimei, tai nebuvo vienintelis gyvūnas, kurį tą vakarą pamačiau.
Laukdama sutemų, stebėjau aplinką. Maždaug už 100 metrų, kaip ir dera, buvo lesykla. Medžiotojų klubo vadovas sakė, kad ten gali pasirodyti šernai, todėl vis žvilgčiojau ta kryptimi. Vienu metu pastebėjau kažkokį nedidelį judesį. Tai buvo ne šernai, o kiaunė. Nusprendžiau patikrinti vaizdo kokybę. Mano nuomone, tai, kaip gerai termovizorius rodo padidintą vaizdą, yra vienas iš įrenginio kokybės rodiklių.
Mano turėtas Nocpix Quest buvo su 35 mm objektyvu, kuris nėra pats didžiausias, bet įdiegtas dirbtinis intelektas gerina vaizdo kokybę. Todėl net ir esant maksimaliam priartinimui, vaizdas išlieka gana aiškus ir lengvai įžiūrimas.
Artėjant tamsai, įvykiai pradėjo rutuliotis greičiau. Per krūmus pastebėjau šilumos dėmelę, artėjančią prie pievos. Pirmiausia pasirodė nugara. Gyvūno galva buvo nuleista, nes jis ganėsi. Pasiėmiau dieninius žiūronus ir kaip tik tuo metu gyvūnas pakėlė galvą. Tai pasirodė esąs tinkamas medžioklei stirninas – medžiotinas, maždaug šešerių metų. Turėjau malonumą jį stebėti kelias minutes, kol jis įbrido į aukštą žolę ir atsigulė. Kartkartėmis stebėjau tą vietą su termovizoriumi. Teko ilgai žiūrėti į žolę, kol gyvūnas pajudino galvą ir tarp stiebų pasirodė jo ausų galiukai. Jie labai aiškiai matėsi, nepaisant to, kad stirninas gulėjo maždaug 100 m atstumu.
Šiek tiek vėliau pasirodė kelios įvairių nėštumo stadijų stirnos. Viena jau turėjo jauniklį. Tuomet pasirodė keturi danieliai. Vienas jų nerūpestingai rupšnojo žolę ir vis artėjo prie gulinčio stirnino. Kai jį pamatė – puolė bėgti, nusitempdamas visą būrį! Vėliau jie sugrįžo ir smarkiai išvijo stirniną, kurio atrajojimo pabaigos taip nekantriai laukiau.
Buvo ir briedžių patelės su jaunikliais, o vakaro pabaigoje pasirodė jaunas, perspektyvus stirninas, kurio tikrai dar neverta medžioti.
Vietiniai medžiotojai nurodė, kad regione yra didelė danielių populiacija. Dėl to pasirūpino patys medžiotojų kolektyvai. Tačiau įdomu tai, kad didėjant šių elninių gyvūnų skaičiui, stirnų populiacija mažėja. Abi šios rūšys yra sėslios ir gyvena panašiuose biotopuose. Gali būti, kad populiacija konkrečioje vietoje tapo per tanki ir kilo konkurencija. Tyrimai šia tema dar neatlikti.
Visus šiuos gyvūnus skirtingais atstumais stebėjau ne tik su dieniniais žiūronais, bet ir su terminiais. Viena stirna išėjo už penkiolikos metrų. Su Nocpix Quest galėjau aiškiai įžiūrėti jos „šepetėlį“ – vilnos kuokštelį užpakalyje; ir liežuvį, kai ji laižė druskos stulpą. Tuo pačiu metu prie kito, maždaug už 200 metrų esančio stulpo, pasirodė dar viena stirna. Ją buvo galima aiškiai matyti, kol ėjo miško pakraščiu. Aiškiai matėsi ne tik ryškus gyvūno siluetas, bet ir krūmų šakos. Šio termovizoriaus šiluminis jautrumas yra mažesnis nei 15 mK, kas leidžia įžvelgti mažesnius nei ketvirčio laipsnio skirtumus. Būtent dėl to, reguliuojant ryškumą, galima tiksliai įvertinti ne tik patį taikinį, bet ir kliūtis, kurios gali trukdyti šūviui.
Šis termovizinių žiūronų modelis gali aptikti žmogaus dydžio objektą 1800 metrų atstumu, o atstumo matuoklis tiksliai nustato nuotolį iki kilometro.
Viena patogiausių šių žiūronų ypatybių yra mygtukų išdėstymas, užtikrinantis naudojimo patogumą. Ir geriausia – šalia esantys ryškumo ir priartinimo ratukai. Tiesa, reikia pasakyti, kad mygtukų išdėstymas patogus dešiniarankiams.
Iš viso yra keturi mygtukai. Kairėje žiūronų pusėje – įjungimo ir meniu mygtukai. Trumpas paspaudimas – mažasis meniu, ilgas paspaudimas – pagrindinis meniu. Dešinėje pusėje yra atstumo matuoklio mygtukas: paspaudus ir nutaikius į taikinį, rodomas atstumas. Galima palikti įjungtą arba naudoti tik esant poreikiui. Ir mygtukas fotografuoti bei filmuoti.
Vadinasi, galima drąsiai teigti, kad šis termovizorius yra labai patogus naudoti, pateikia kokybišką ir gana aiškų vaizdą bei yra praktiškas aktyvaus medžiotojo įrankis.
Papildomai verta paminėti, kad šiame įrenginyje yra galimybė peržiūrėti įrašytą vaizdo medžiagą, kas praverčia, kai reikia įvertinti pataikymo rezultatą, jei gyvūnas po šūvio pabėga.
Ir dar viena ypatybė – nors ji ne pačiuose žiūronuose – gamintojo siūlomas dėklas ant krūtinės. Jis apsaugo įrenginį nuo dulkių ir vandens, taip pat atlaisvina rankas. Apskritai tai labai malonus ir patogus naudoti įrenginys, kurio kaina nėra didesnė nei termovizinio monoklio. Yra siūlomi trys skirtingi modeliai.
VIDEO! Tau nepasivaideno! Tai dygliakiaulės ir balti briedžiai. Miško naujienos #11
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
