Šie metai Pakruojo rajone esančiam Žeimeliui ypatingi – miestelis švenčia savo 525 metų jubiliejų ir paskelbtas viena iš penkių Lietuvos mažųjų kultūros sostinių. Todėl visus metus šiame nedideliame pasienio miestelyje vyksta įvairūs renginiai.
Parodos idėja gimė tuo pat metu tiek medžiotojų, tiek kultūrinio gyvenimo organizatorių galvose. Kaip teigė medžiotojų klubo Glebava atstovas ir vyresnysis medžioklės trofėjų ekspertas Marius Slišajevas, per 60 gyvavimo metų klubas sukaupė daug unikalių ir įdomių trofėjų, kurias panoro parodyti platesnei visuomenei. Jos įrengimas pareikalavo daug laiko ir visų medžiotojų bičiulių bei kolegų įsitraukimo.
Nuo idėjos iki parodos atidarymo praėjo nemažai laiko, nes ekspozicijoje pateikiama ne tik medžioklės trofėjai: kaukolės, ragai, iltys, kailiai. Čia taip pat galima pamatyti įvairių žvėrių ir paukščių iškamšų, medžioklės infrastruktūros maketų, meno kūrinių ir kitų eksponatų. Savo palaikymą ir informacinę medžiagą parodai suteikė ir Lietuvos medžiotojų sąjunga Gamta.
Atidaryme dalyvavo ir iškilmingą kalbą sakė bei padėką išreiškė ir Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis.
Lietuvos medžiotojų sąjungai Gamta atstovavo Mantas Lesniauskas su kolega Irmantu Vickelioniu, trofėjų ekspertu.
Parodos atidaryme skambėjo unikalios folkloro dainos, kurias atliko Linkuvos kultūros centro ansamblis Linkava.
Paroda bus atvira iki rugsėjo 10 dienos. Naujų mokslo metų pradžioje planuojama, kad parodą aplankys moksleiviai, o joje vyks ir medžioklės pamokos!
Žeimelis – tai miestelis Pakruojo rajone, Šiaurės Lietuvoje, netoli Latvijos sienos, garsėjantis turtinga istorija, kultūriniu paveldu ir išskirtine architektūra.
Istorija ir kultūra
Pirmą kartą Žeimelis paminėtas 1500 m. kaip dvaras, o 1542 m. jau minimas kaip miestelis. Nuo XVII a. pradžios čia vykdavo dideli prekymečiai, o 1613 m. miesteliui suteikta prekymečių privilegija. Žeimelis tapo svarbiu prekybos centru, per kurį ėjo pirklių kelias iš Prūsijos į Livoniją.
Miestelis garsėja savo architektūriniu paveldu – išlikusi gotikinė aikštė su XVIII a. pabaigos – XIX a. pradžios Didžiąja ir Mažąja karčemomis, kurių galai buvo pritaikyti gynybai. Vienoje iš karčemų įkurtas Žiemgalos krašto muziejus, kuriame sukaupta daug medžiagos apie Žiemgalos krašto istoriją ir kultūrą. Kitoje karčemoje, pavadintoje „Svetaine“, galima pasivaišinti gerai atšaldytu pakruojietišku alumi.
Religinė įvairovė
Žeimelis išsiskiria religine įvairove – čia veikė net keturios skirtingų konfesijų maldos namai: liuteronų, katalikų, stačiatikių bažnyčios ir žydų sinagoga. Ši religijų įvairovė atspindėjo etninę ir kultūrinę miestelio gyventojų įvairovę.
Latvių ir lietuvių sambūvis
Žeimelio istorija glaudžiai susijusi su latvių ir lietuvių bendru gyvenimu. Daugelis miestelio šeimų turi mišrią kilmę – tiek latviškų, tiek lietuviškų šaknų. Tai lėmė dviejų tautų kultūrų suartėjimą ir viena kitos praturtinimą.
Glebavičių giminės indėlis
Istoriškai Žeimelis priklausė Livonijos riterių luomo atstovui Otui Grothusui. Vėliau šio krašto valdų centras persikėlė į Glebavą, o Žeimelis tapo mažesne dvaro dalimi. Šie valdymo pokyčiai turėjo įtakos miestelio raidai ir jo svarbai regione.
Šiandien Žeimelis yra valstybės saugomas urbanistikos paminklas, išlaikęs savo istorinį žavesį ir liudijantis turtingą kultūros paveldą.
Naujausias žurnalo numeris jau čia!
!PRENUMERUOKITE žurnalą!
