Elninių šeimos gyvūnai, kaip ir arkliai bei jų giminaičiai, laikomi šimtaprocentiniais vegetarais, tačiau taip iš tiesų nėra. Pasitaiko aplinkybių, kai šie gyvūnai būna priversti nugalabyti ir suėsti kitą gyvą būtybę.
Kanados medžioklės turizmo operatorius Hinterland Outdoors iš Šiaurės Albertos savo feisbuko paskyroje paskelbė vieno medžiotojo darytas nuotraukas, kuriose matyti du jauni juodauodegiai elniai (lot. Odocoileus hemionus), ėdantys kažką nuo žemės. Nuotraukos autorius komentare rašo: „Tai keista. Du metų amžiaus juodauodegiai elniai mano sklypo pakraštyje nugalabijo ir beveik suėdė kalakutą.“
Atvaizdai sukėlė gana aktyvią diskusiją, po kurios pasirodė dar daugiau informacijos apie atvejus, kai elniai ėda paukščius ar kitus smulkius gyvūnus. Komentatoriai publikavo ir keletą geros kokybės vaizdo įrašų. Pavyzdžiui, viename jų vapičio (lot. Cervus canadensis) patelė vaiko kanadinių berniklių porą. Nugynusi vyresniuosius, ji sučiupo ir suėdė nemažą žąsinėlį.
Ar iš tiesų taip gali būti?
O atsakymas – taip! Tai tik stereotipas, kad elniai, arkliai, žirafos ir kiti porakanopiai maitinasi vien augalinės kilmės maistu. Žinoma, yra konkrečių aplinkybių ir situacijų, kai žolėdžiams kyla potraukis pakeisti įprastą dietą.
Dažniausiai toks elgesys pastebėtas tarp šiaurinių elnių. Greičiausiai tai susiję su tuo, kad jau labai seniai šiuos gyvūnus augina žmonės, kartu keliaujantys su ganomomis bandomis ir laikantys juos kaip naminius gyvulius. Tai reiškia, kad žmonės praleidžia su jais daug laiko, dažnai net visą gyvenimą, todėl jų stebėjimo laikas yra ilgesnis ir mitybos statistika žymiai išsamesnė nei, pavyzdžiui, laukinių tauriųjų elnių.
Šiaurinių elnių mitybos pagrindą sudaro žolė, samanos ir kerpės. Tačiau šie elninių šeimos gyvūnai pasinaudoja ir laisvai gaunamais baltymų ištekliais. Pakrantėse jie renka bangų išplautas ir sudžiūvusias žuvis, tundroje ėda paukščių kiaušinius ir paukštelius, varliagyvius, roplius ir lemingus – palyginti nedidelius graužikus, kurių gausu tundroje. Lemingai yra visų poliarinių plėšrūnų ir paukščių mitybos pagrindas.
Elniai patys žino, ko jiems reikia
Latvijos valstybinio miškininkystės instituto Silava vyr. tyrinėtojas, biologas dr. Janis Uozuolinis teigia, kad toks savotiškas elgesys susijęs su kurių nors medžiagų trūkumu organizme: „Apie tokius dalykus daugiausia girdėta šiaurinių elnių populiacijoje. Tai turbūt susiję su faktu, kad tundros vegetacija nėra tokia gausi gyvūnams būtinų pagrindinių elementų. Latvijoje, kiek man žinoma, tokių pastebėjimų nebuvo, tačiau žinoma, kad elninių šeimos gyvūnai graužia numestus ragus. Tai taip pat liudija būtinybę papildyti kokių nors mineralinių medžiagų atsargas.“
Latvijos elnių augintojas Edmundas Juškevičius savo elnių veisykloje su tokiu netipiniu elnių elgesiu nėra susidūręs: „Manau, kad ir laukiniams elniams mūsų platumose nėra poreikio ėsti kiaušinius ar peles, nes Latvijos gamtoje galima rasti visko, kas būtina. Manau, kad būtent kokių nors mineralinių medžiagų ar druskų trūkumas kasdienėje mityboje priverčia šiaurinius elnius ar kitus šios šeimos gyvūnus gvieštis gyvulinės kilmės maisto.“
Galbūt Kanados sniegynuose ar JAV pietinių valstijų dykumose gyvenantys vapičiai, baltauodegiai ar juodauodegiai elniai yra priversti medžioti paukščius ir ieškoti kiaušinių tam, kad išgyventų ir galėtų pratęsti giminę.
Padėkite mums augti! Paspauskite PRENUMERUOTI ir varpelio piktogramos mygtuką!
