Lietuvos medžiotojų sąjunga “Gamta” ir Sūduvos medžiotojų sąjunga raštu kreipėsi į Aplinkos ministeriją su prašymu atsisakyti plėšrūnų apskaitos pagal pėdsakus sniege dėl sekančių priežaščių:
– minėta apskaita neleidžia nustatyti medžiojamųjų gyvūnų skaičiaus, o tuo labiau šeimų skaičiaus, o tik nustato judėjimo kryptis,
– visi medžiotojus vienijantys klubai ir būreliai apskaitą atlieka skirtingu laiku, nuo gruodžio mėn. iki kovo mėn., o tai visiškai iškraipo bet kokius gautus duomenis
– manome surinkti duomenys netinka jokiam statistiniam apdorojimui ir yra nenaudojami,
– vilkų šeimų skaičius patikimai nustatomas tik atliekant genetinius tyrimus
– atliekant sumedžiotų vilkų genetinius tyrimus, pėdsakų ieškojimas sniege yra perteklinis reikalavimas.
Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės reglamentuoja, kad medžioklės plotų naudotojai vieną kartą per medžioklės sezoną privalo atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus sniege vadovaudamiesi Medžioklės taisyklių 5 priede nurodyta metodika.
Aplinkosaugininkai pabrėžia, kad visi medžioklės plotų naudotojai ir saugomų teritorijų direkcijos, atsakingos už gamtinio rezervato apsaugą ir tvarkymą, apskaitą maršrutuose turi atlikti vieną kartą per medžioklės sezoną esant tinkamoms sąlygoms nuo gruodžio iki kovo pabaigos. Konkretų laiką pasirenka apskaitos vykdytojas. Jis apie pradedamą vykdyti apskaitą privalo pranešti pateikdamas informaciją elektronine forma Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos svetainėje (http://vstt.lrv.lt) rubrikos „Biologinės įvairovės apsauga“ skiltyje „Žvėrių apskaita“, o apskaitos metu užfiksuotą informaciją sukelti ne vėliau kaip per 10 dienų.
Medžiojamųjų gyvūnų apskaita atliekama tik esant naujai ir ištisinei sniego dangai, atsižvelgiant į metodikoje nustatytus reikalavimus.
Gamtos išteklių apsaugos skyriaus patarėjas Saulius Tuska vienoje iš Aplinkos ministerijos interneto svetainės publikacijų atkreipia dėmesį, kad medžiojamųjų gyvūnų apskaita pagal pėdsakus sniege ypač svarbi, nes kitos metodikos nustatyti kanopinių žvėrių ir didžiųjų plėšrūnų paplitimui bei gausai nėra.
Palyginimui, Latvije plėšrūnai skaičiuojami naudojant sumedžiotų vilkų ir lūšių audinių mėginius bei renkant medžiotojų pranešimus apie pėdsakus ir kitus buvimo įrodymus. Lietuvos mokslininkai tuo pačiu metodu vilkų populiaciją tiria jau kelerius metus. Reikėtų nustatyti patikimesnę nei šiuo metu taikoma lūšių populiacijos dydžio nustatymo tvarką. Įtariama, kad pateikti duomenys neatitinka realaus lūšių skaičiaus Lietuvoje.
Norite nusipirkti žurnalą internetu arba jį užsiprenumeruoti?
