Patirtis

Penkių pastarųjų vilkų medžioklės sezonų apžvalga0

Nuotrauka: Kataryna Šterna

Tekstas: Renata Špinkytė-Bačkaitienė

Norėtųsi dar kartą pasidžiaugti reikšmingu medžiotojų indėliu, renkant pradinius duomenis apie vilkų populiacijos būklę. Kiekvieno medžiotojo pastangos atpjaunant sumedžioto vilko raumens gabalėlį, išimant iltį, gimdą ar kitus vidaus organus, virsta į informaciją apie mūsų vilkų populiacijos sveikatingumą, amžiaus struktūrą, dauginimosi apimtis ir kitus parametrus. Medžiotojų į sistemą www.biomon.lt suvedama informacija leidžia patogiai analizuoti duomenis apie sumedžiotus vilkus. Visų ir kiekvieno indėlis yra svarbi bendro galutinio rezultato dalelė.

Pastaruosius penkis medžioklės sezonus vilkų medžioklė buvo gana permaininga. Ženkliai keitėsi ne tik skiriamas vilkų sumedžiojimo limitas, bet ir pačios medžioklės reguliavimas: 2016–2017 ir 2018–2019 metų medžioklės sezonais buvo taikomas rajonavimas, o nuo 2019–2020 metų sezono limitas skiriamas visai Lietuvai. Kasmet buvo sumedžiojama po 1–5 vilkus ne sezono metu pagal Aplinkos apsaugos agentūros išduotus leidimus naudoti saugomas rūšis. Tokiu principu per pastarąsias penkias vasaras Utenos rajone buvo sumedžioti 5 vilkai, Anykščių rajone – 4, Molėtų rajone – 2 bei po 1 vilką Klaipėdos ir Zarasų rajonuose. Vis daugiau užregistruojama atvejų, kai surandami keliuose automobilio partrenkti vilkai. 2016–2017 ir 2017–2018 metų sezonais tokių atvejų buvo užregistruota po 2, tačiau 2019–2020 metais užregistruoti 3 atvejai, o 2020–2021 metais skaičius pasiekė 4 atvejus.
Per pastaruosius penkis medžioklės sezonus vilkų buvo sumedžiota praktiškai visų rajonų savivaldybių teritorijose; vilkų nesumedžiota liko tik Kazlų Rūdos ir Neringos savivaldybėse. Apžvelgiant medžioklių rezultatus atskirose savivaldybėse, pastebima tiek skirtinga sumedžiojimų dinamika per metus, tiek bendras sumedžiotų vilkų skaičius. Išryškėja kelios savivaldybės, kuriose vilkų sumedžiojama kasmet, o suminis sumedžiotų vilkų skaičius viršija 20 individų. Kupiškio ir Vilniaus rajonų savivaldybėse buvo sumedžiota po 22 vilkus, Anykščių – 25, Varėnos – 27, o Rokiškio – 33 vilkai. Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje daugiausia vilkų buvo sumedžiota ir per vieną sezoną – 2019–2020 metų sezonu ten buvo sumedžiota 15 vilkų.

1 lentelė. Sumedžiotų vilkų skaičiaus pasiskirstymas Lietuvos savivaldybių teritorijose per pastaruosius penkis medžioklės sezonus.
Medžioklėtyros laboratorija

Pranešimuose apie sumedžiotą vilką buvo registruojama, kad vilkai buvo sumedžioti keturiais medžiojimo būdais: sėlinant, su vėliavėlėmis, tykant ir varant. Dažniausiai vilkai sumedžioti tykant (56,4 proc. visų sumedžiotų individų), šiek tiek mažiau – su varovais (40,7 proc.). Nors retai, bet vilkų buvo sumedžiojama ir sėlinant bei su vėliavėlėmis (po 1,4 proc.). Medžiojant su vėliavėlėmis sėkmingos medžioklės užregistruotos tik 2018–2019 ir 2020–2021 metų medžioklės sezonais. Tais metais šiuo būdu buvo sumedžioti atitinkamai 3 ir 4 vilkai. Medžioklių tykant ir varant proporcija ankstesniais sezonais buvo gana nusistovėjusi, tačiau 2020–2021 metų sezonas išsiskyrė išaugusia sėkmingų medžioklių tykant dalimi. Šitokį rezultatą, žinoma, iš esmės lėmė karantino metu įvesti apribojimai.

Vilkų sumedžiojimo būdų pasiskirstymas pagal medžioklės sezonus.
Medžioklėtyros laboratorija

Pradedant nuo 2016–2017 metų medžioklės sezono, skiriamas vilkų sumedžiojimo limitas vis didėjo. 2016–2017 ir 2017–2018 metų medžioklės sezonams buvo skirtas 60 vilkų sumedžiojimo limitas, 2018–2019 metų sezonui – 110, 2019–2020 metų sezonui – 120, o 2020–2021 metų sezonui – 175 vilkų limitas. Tačiau didėjo ne tik limitas, bet ir vilkų sumedžiojimo greitis. Imant nuliniu atskaitos tašku medžioklės sezono pradžią (spalio 15 d.), praktiškai kasmet sumedžiotų vilkų suminio skaičiaus kreivė kilo vis greičiau, t. y. per tą patį laikotarpį kasmet buvo sumedžiojama vis daugiau vilkų. Tarkim, gruodžio 14 d., praėjus dviem mėnesiams nuo medžioklės sezono pradžios, 2016–2017 metų medžioklės sezonu buvo sumedžioti 42 vilkai, kitą sezoną šis skaičius padidėjo iki 50, 2018–2019 metų sezoną jau siekė 58 sumedžiotus individus. 2019–2020 metų sezoną, gruodžio 14 d., šis skaičius buvo šoktelėjęs iki 76, o paskutinį sezoną tuo metu jau buvo sumedžioti 106 vilkai. Tai rodo, kad per trejus pastaruosius metus vilkų sumedžiojimo greitis išaugo daugiau nei dvigubai. Žinant, kad tik labai nedidelė vilkų dalis sumedžiojama tikslinėse, tik vilkams skirtose medžioklėse, toks rezultatas, nors ir netiesiogiai, bet neabejotinai suteikia informacijos apie augantį vilkų skaičių.

Sumedžiotų vilkų skaičius nuo kiekvieno medžioklės sezono pradžios (spalio 15 d.), sumuojant individų skaičių kas penkias dienas (ne medžioklės sezonu sumedžioti ar kitaip žuvę vilkai neįtraukti).
Medžioklėtyros laboratorija

Kaip ir ankstesniais medžioklės sezonais, taip ir pastaraisiais metais tarp sumedžiotų vilkų registruojami niežinėmis erkėmis užsikrėtę individai. Informaciją apie būklę teikia medžiotojai, vizualiai įvertinę sumedžioto vilko kūną. Šiuo metu neatliekama jokių papildomų tyrimų dėl populiacijos užkrėstumo niežais. Mažai žinoma ir apie pačią ligos eigą, susirgus laukiniams gyvūnams, arba kodėl vieni individai užsikrečia, o kiti gaujos nariai lieka sveiki. Tokiems tyrimams atlikti praktiškai nėra galimybių, nes reikėtų atlikti ilgalaikius ir tikslius tų pačių individų ir jų grupių stebėjimus natūralioje aplinkoje, be to, reikėtų tokius tyrimus kartoti kitose vietovėse.
Kasmet iš medžiotojų gaunama informacija apie sumedžiotų vilkų užkrėstumą niežais rodo, kad užsikrėtusių individų dalis svyruoja tarp 20–30 proc. Manytina, kad medžiotojai registruoja tik tuos individus, kurių ligos požymiai yra akivaizdūs. Vadinasi, lieka nežinoma individų, jau užsikrėtusių niežinėmis erkėmis, bet dar nedidelio užkrėstumo laipsnio, dalis.

Niežais užsikrėtusių vilkų dalis tarp sumedžiotų individų kiekvieną medžioklės sezoną.
Medžioklėtyros laboratorija

Vilkų populiacijos būklę apibūdina ne tik vieną ar kitą sezoną sumedžiotų vilkų skaičiai ar sumedžiojimo greičiai, bet ir tyrimai, atliekami iš sumedžiotų vilkų paimtų mėginių. Šiuo metu jau pradėti vilkų raumens pavyzdžių tyrimai Vytauto Didžiojo universiteto Genetikos laboratorijoje. Amžiaus tyrimai pagal iltinių dantų šaknų nuopjovas jau atliekami Medžioklėtyros laboratorijoje.
Tyrimų ataskaita bus paruošta rugsėjo pabaigoje ir visiems prieinama Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos interneto svetainėje (www.vstt.lrv.lt → Veiklos sritys → Biologinės įvairovės apsauga → Žvėrių apskaita). Ten pat galima susipažinti ir su 2019 bei 2020 metų ataskaitomis. Šių metų rudenį, kaip ir ankstesniais metais, kiekvienas vilką sumedžiojęs medžiotojas gaus SMS su pranešimu, kad gali paskambinti ir sužinoti visą tyrimų metu gautą informaciją konkrečiai apie savo sumedžiotą (-us) vilką (-us).

Susiję straipsniai
Pradėti vilkų raumens pavyzdžių genetiniai tyrimai atskleis populiacijos grynarūšiškumą, giminystės ryšius, inbrydingo laipsnį.
Medžioklėtyros laboratorija

Apatinis žandikaulis, iš kurio jau paimtas iltinio danties šaknies galiukas, – vizualiai trofėjaus išvaizda išlieka nepakitusi.
Medžioklėtyros laboratorija

Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose!

LA.lv