Rudenį dienos trumpėja, o vakare tamsa užklumpa vis anksčiau. Vairuotojai iš darbo namo dažnai grįžta jau sutemus arba temstant, kai miško gyventojai palieka dienos poilsio vietas ir juda į maitinimosi plotus. Miškingose vietovėse, prie laukų ir krūmais apaugusių pakelių tuo metu verta būti ypač atidiems. Iš tamsos į važiuojamąją dalį žvėris gali išbėgti vos per kelias akimirkas.
Lietuvos policijos duomenimis, 2025 metais šalyje užregistruoti 7 604 transporto priemonių susidūrimai su gyvūnais. Tai vidutiniškai beveik 21 įvykis per dieną. Per šiuos susidūrimus 2025 metais žuvo vienas žmogus, dar 21 buvo sužeistas.
Tarp rizikingiausių mėnesių policija nurodo gegužę, spalį, lapkritį ir gruodį. Per šiuos keturis mėnesius 2025 metais įvyko beveik pusė visų tais metais užregistruotų susidūrimų su gyvūnais.
Kodėl rudenį žvėrys dažniau pasirodo keliuose
Trumpėjant dienoms sutampa du judėjimo laikotarpiai. Žmonės rytais vyksta į darbą, o vakarais grįžta namo, tuo metu nemažai laukinių gyvūnų suaktyvėja ir keliauja maitintis. Prieblandoje vairuotojui sunkiau pastebėti pakelėje stovintį ar iš miško artėjantį gyvūną.
Dalis žvėrių, ypač gyvenančių ten, kur daug žmonių, prie žmogaus veiklos prisitaiko keisdami aktyvumo laiką. Dieną jie dažniau laikosi priedangoje, o judėti ir maitintis išeina sutemus. Mokslininkų atlikta įvairių pasaulio regionų žinduolių tyrimų analizė parodė, kad dėl žmonių trikdymo daugelio rūšių gyvūnai tampa aktyvesni naktį. Vis dėlto jų elgesys skiriasi priklausomai nuo rūšies, vietovės ir aplinkybių, todėl žvėrį kelyje galima sutikti ir dieną.
Rudenį keičiasi ir maisto prieinamumas. Nuėmus derlių ar pasikeitus augalijai, žvėrys gali ieškoti kitų maitinimosi vietų, judėti tarp miško ir laukų, o kelias dažnai kerta jų įprastus maršrutus. Rugsėjį ir spalį daugiau juda ir rujos apimti taurieji elniai bei briedžiai.
Žvėrių judėjimą taip pat gali paskatinti trikdymas. Nuo plėšrūno bėgantis gyvūnas gali netikėtai pakeisti kryptį ir išbėgti į kelią. Todėl net ramiai atrodanti kelio atkarpa nėra garantija, kad žvėris joje nepasirodys.
Dažniausiai susiduriama su stirnomis, bet pavojingi ir smulkesni gyvūnai
Europos šalių duomenis apžvelgę mokslininkai nustatė, kad tarp dažniausiai nurodomų susidūrimuose dalyvaujančių laukinių gyvūnų yra kanopiniai, ypač stirnos. Tačiau padėtis skirtingose šalyse nevienoda. Pavyzdžiui, Ispanijos kelių eismo tarnybos apžvelgtoje statistikoje dažniausiai minimi šernai, o po jų rikiuojasi stirnos.
Lietuvos miškuose ir laukuose gyvenančios stirnos yra nedidelės, tačiau susidūrimas su jomis vis tiek gali stipriai apgadinti automobilį ir sukelti pavojų žmonėms. Šernas yra sunkesnis ir tvirto sudėjimo, be to, pamačius vieną verta tikėtis, kad netoliese gali būti ir daugiau būrio gyvūnų.
Į kelią išbėga ir lapės, barsukai, usūriniai šunys, kiškiai ar kiti smulkesni žvėrys. Pavojus kyla ne tik dėl paties susidūrimo. Staiga sukdamas vairą, bandydamas išvengti gyvūno, vairuotojas gali prarasti automobilio kontrolę, nuvažiuoti nuo kelio arba išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą.
Briedis, elnias ir stumbras gali sverti šimtus kilogramų
Ypač sunkūs padariniai galimi susidūrus su stambiu žvėrimi. Visuotinės lietuvių enciklopedijos duomenimis, suaugęs tauriojo elnio patinas paprastai sveria apie 160–240 kilogramų. Lietuvoje gyvenantis europinis briedis gali sverti iki maždaug 538 kilogramų.
Briedis pavojingas ne vien dėl savo masės. Jo ilgos kojos pakelia sunkų kūną aukštai, todėl susidūrimo metu jis gali kristi ant automobilio priekinės dalies ir priekinio stiklo.
Dar sunkesnis yra stumbras. Suaugusio patino masė gali siekti 700–1000 kilogramų, patelės paprastai sveria 400–600 kilogramų. Susidūrimas su tokiu gyvūnu gali turėti labai sunkių pasekmių tiek automobiliui, tiek juo važiuojantiems žmonėms.
Pamačius vieną gyvūną reikia laukti ir kitų
Jeigu automobilio žibintai apšvietė kelkraštyje stovinčią stirną ar elnią, būtina nedelsiant mažinti greitį ir prireikus sustoti. Gyvūnas gali akimirką stovėti vietoje, o tada staiga šokti į kelią. Jo elgesį numatyti sunku.
Net ir žvėriui perbėgus kelią nereikėtų iš karto spausti greičio pedalo. Rudenį elniai ir stirnos gali laikytis grupėmis, todėl paskui pirmą gyvūną gali pasirodyti dar keli. Tas pats galioja ir pamačius šerną. Prieš tęsiant kelionę verta atidžiai apžvelgti abi kelio puses.
Važiuojant per miškus ir pro laukus reikia stebėti ne tik važiuojamąją dalį, bet ir pakeles. Ypatingas dėmesys būtinas kelio ruožuose, pažymėtuose apie laukinius gyvūnus įspėjančiais ženklais. Temstant ir naktį greitis turi būti toks, kad pastebėjus kliūtį būtų galima laiku sureaguoti ir sustoti.
Pastebėjus gyvūną svarbu stabdyti ir stengtis išlaikyti automobilio kontrolę. Staigus manevras gali būti pavojingas kitiems eismo dalyviams ir pačiam vairuotojui.
Ką daryti partrenkus gyvūną
Jeigu susidūrimo išvengti nepavyko, pirmiausia reikia pasirūpinti savo ir kitų eismo dalyvių saugumu. Sustojus būtina įjungti avarinę šviesos signalizaciją, apsivilkti šviesą atspindinčią liemenę ir pastatyti avarinio sustojimo ženklą. Gyvenvietėje jis statomas ne arčiau kaip 25 metrų, už gyvenvietės ribų ne arčiau kaip 50 metrų nuo automobilio.
Apie partrenktą laukinį gyvūną reikia pranešti bendruoju pagalbos numeriu 112. Tai svarbu padaryti nepriklausomai nuo gyvūno dydžio ir nuo to, ar jis gyvas, ar nugaišęs. Pranešant reikėtų kuo tiksliau nurodyti įvykio vietą ir pasakyti, ką pavyko pastebėti apie gyvūno būklę. Jeigu jis po susidūrimo nubėgo, apie tai taip pat reikia pranešti.
Prie sužeisto žvėries eiti nereikia. Išsigandęs ir skausmą patiriantis gyvūnas gali netikėtai pulti, spirti ar kitaip sužaloti žmogų. Be to, vaikščioti važiuojamąja kelio dalimi pavojinga dėl kitų transporto priemonių. Lietuvos policija pataria gyvūno nebandyti patiems patraukti nuo kelio, o laukiant pagalbos likti automobilyje arba, jeigu jame nesaugu, pasitraukti į saugią vietą už kelio.
Partrenkto gyvūno negalima pasiimti. Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, medžioklės plotuose rastų dėl susidūrimo žuvusių medžiojamųjų gyvūnų ar jų dalių negalima paimti nepranešus medžioklės plotų naudotojui bei departamentui ir negavus leidimo. Savavališkas paėmimas laikomas neteisėtu ir už jį gali grėsti administracinė atsakomybė.
Apie įvykį gavusios pranešimą atsakingos tarnybos pasirūpins tolesniais veiksmais. Sužeistam gyvūnui pagalbą organizuoja specialistai, o nugaišusiu gyvūnu pasirūpina atsakingi medžioklės plotų naudotojai arba savivaldybė.
Toj vietoj (ne)bus krateris, o be ginklo doroti laimikį pavojinga. Pokalbiai apie medžioklę #95
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
