Šaltinis: Estijos Medžiotojų sąjunga
Suomijoje bandoma technologija, leidžianti laukiniams gyvūnams kirsti kelią konkrečioje vietoje ir kartu laiku apie tai įspėti vairuotojus. Ankstesnėje bandymų vietoje, įdiegus aktyvią įspėjimo sistemą, nebuvo užfiksuotas nė vienas susidūrimas su briedžiu ar kitu elninių šeimos gyvūnu.
Naujausia tokia laukinių gyvūnų perėjimo vieta pradėjo veikti netoli Naantali miesto, pietvakarių Suomijoje. Jau pirmąją naktį stebėjimo kamera užfiksavo briedį, kuris priėjo prie kelio, aktyvavo įspėjamuosius šviesos signalus ir ramiai kirto važiuojamąją dalį.
Tvoroje palikta speciali perėjimo vieta
Aktyvi laukinių gyvūnų įspėjimo sistema įrengta Luonnonmaa saloje, prie 189 kelio, dar vadinamo Rymättyläntie. Palei kelią įrengta tvora, kurios tikslas – neleisti gyvūnams nekontroliuojamai išbėgti į važiuojamąją dalį.
Tačiau tvora negali visiškai nutraukti įprastų gyvūnų judėjimo kelių. Todėl joje palikta speciali vieta – vienintelė suplanuota vieta saloje, kur laukiniai gyvūnai gali kirsti kelią.
Toks sprendimas kartu sukuria ir padidintos rizikos tašką. Tvora briedžius, stirnas ir kitus gyvūnus nukreipia būtent į paliktą perėjimo vietą, kur jie gali patekti į kitą kelio pusę. Nuo tvoros įrengimo šioje vietoje jau buvo užfiksuota keletas susidūrimų.
Radaras gyvūną pastebi anksčiau nei vairuotojas
Perėjimo vietos veikimo principas gana paprastas. Prie kelio įrengtas radaras fiksuoja prie važiuojamosios dalies artėjantį gyvūną. Vos tik sistema jį aptinka, prie įspėjamųjų kelio ženklų pradeda mirksėti geltoni šviesos signalai.
Taip vairuotojas įspėjamas ne nuolat, o tik tada, kai prie kelio iš tiesų yra gyvūnas. Tai suteikia daugiau laiko sumažinti greitį, atidžiau stebėti kelkraščius ir, jei reikia, sustoti.
Sistemoje taip pat įrengta stebėjimo kamera, fiksuojanti gyvūnų judėjimą ir visas situacijas perėjimo vietoje. Radarai matuoja ir transporto priemonių greitį, kad specialistai galėtų įvertinti, kaip įspėjimo signalas keičia vairuotojų elgesį.
Surinkta informacija taip pat leis nustatyti, ar sistema neįsijungia be priežasties ir kaip patikimai ji veikia skirtingomis oro sąlygomis.
Briedis perėjimo vietą rado jau pirmąją naktį
Jau pirmąją naktį po sistemos paleidimo kamera užfiksavo realią situaciją.
Įraše matyti, kaip briedis tamsoje beveik nepastebimai artėja prie važiuojamosios dalies. Dar prieš gyvūnui užlipant ant kelio, įsižiebia įspėjamieji šviesos signalai. Tada briedis ramiai kerta kelią ir nueina į mišką.
Šis vaizdo įrašas aiškiai parodo vieną svarbiausių tokios sistemos privalumų – radaras gyvūną gali pastebėti anksčiau nei vairuotojas, ypač tamsoje, rūke ar prastomis oro sąlygomis.
Sistema reaguoja ne tik į briedžius ir kitus stambiuosius kanopinius gyvūnus. Suomijos specialistai nurodo, kad ji aptinka ir mažesnius gyvūnus, pavyzdžiui, lapes bei mangutus.
Iki sistemos įrengimo šioje vietoje įvyko dešimt susidūrimų
Naantali įrengta sistema nėra pirmasis toks bandymas Suomijoje. Panašus sprendimas anksčiau buvo išbandytas prie pagrindinio valstybinio kelio Nr. 8 netoli Nousiaineno, į šiaurės vakarus nuo Turku.
Pirmaisiais metais po perėjimo vietos įrengimo tvoroje, kai aktyvios įspėjimo sistemos dar nebuvo, šioje vietoje buvo užregistruota dešimt susidūrimų su briedžiais ir kitais kanopiniais gyvūnais.
Įrengus mirksinčius įspėjamuosius šviesos signalus, situacija pasikeitė iš esmės. Sistemos bandymo metu perėjimo vietoje neįvyko nė vienas susidūrimas su briedžiu, stirna ar kitu elninių šeimos gyvūnu.
Stebėjimai parodė ir vairuotojų elgesio pokyčius. Tamsoje ir nepalankiomis oro sąlygomis, pradėjus mirksėti įspėjamosioms šviesoms, vairuotojai greitį sumažindavo daugiau kaip dešimčia kilometrų per valandą.
Vis dėlto specialistai neskuba vienos bandymų vietos rezultatų taikyti visiems keliams. Naantali sistema įrengta ir tam, kad gautus rezultatus būtų galima palyginti su Nousiaineno bandymu bei patikrinti, ar sprendimas taip pat gerai veikia kitoje vietoje ir kitomis sąlygomis.
Kodėl paprasto įspėjamojo kelio ženklo nepakanka?
Suomijoje susidūrimai su laukiniais gyvūnais nėra reti. Suomijos statistikos tarnybos duomenimis, 2024 m. šalyje užregistruoti 12 864 eismo įvykiai su laukiniais gyvūnais. Iš jų 1656 buvo susidūrimai su briedžiais.
Kelio ženklas vairuotoją įspėja, kad konkrečiame ruože gali pasirodyti gyvūnų, tačiau jis nepasako, ar gyvūnas būtent tuo metu artėja prie važiuojamosios dalies.
Ilgai važiuojant keliu, kuriame stovi keli nekintantys įspėjamieji ženklai, vairuotojas prie jų gali priprasti. Aktyvios sistemos privalumas yra tas, kad ji veikia tik konkrečiu momentu, kai radaras užfiksuoja gyvūną prie kelio.
Tai ypač svarbu prieblandoje ir tamsoje. Suomijos kelių eismo saugumo organizacijos „Liikenneturva“ duomenimis, dauguma susidūrimų su elniniais gyvūnais įvyksta sutemus arba tamsoje, o didžiausia rizika fiksuojama maždaug valandą po saulėlydžio.
Sistema kainuoja tūkstančius, viadukas – milijonus
Naantali įrengtos sistemos bendra kaina siekia apie 70 000 eurų. Projekto atstovai neatmeta, kad toliau tobulinant technologiją ir naudojant ją plačiau kaina galėtų mažėti.
Palyginimui – specialiai laukiniams gyvūnams skirto tunelio ar viaduko įrengimas gali kainuoti kelis milijonus eurų.
Visaverčiai gyvūnų viadukai ir tuneliai užtikrina saugų kelio kirtimą gyvūnams apskritai nepatenkant į važiuojamąją dalį, todėl jie ir toliau yra svarbus sprendimas intensyviai naudojamuose keliuose.
Tačiau tokių statinių neįmanoma įrengti prie kiekvienos perėjimo vietos ilguose apsauginių tvorų ruožuose. Suomijoje tvorose sąmoningai paliekamos perėjimo vietos, kad gyvūnai galėtų patekti į kitą kelio pusę. Radarų ir įspėjamųjų šviesų sistema gali tapti palyginti pigesniu būdu tokias vietas padaryti saugesnes.
Tikslas – keliai be susidūrimų su laukiniais gyvūnais
Pagrindinis Naantali bandymo tikslas – pasiekti, kad perėjimo vietoje neįvyktų nė vienas susidūrimas su laukiniais gyvūnais.
Ar tai pavyks, bus galima įvertinti tik po ilgesnio stebėjimo laikotarpio. Sistemos veikimas nuolat stebimas, analizuojant gyvūnų judėjimą, vairuotojų greitį, įspėjimo signalų tikslumą ir galimus klaidingus sistemos įsijungimus.
Ankstesnio bandymo rezultatai vis dėlto yra daug žadantys. Jie rodo, kad tvora kartu su tiksliai parinkta perėjimo vieta, radarais ir laiku įjungiamu įspėjimu gali padėti vienu metu išsaugoti gyvūnų judėjimo galimybes ir pagerinti eismo saugumą.
Suomijos pavyzdys vertas dėmesio ir kitose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje. Toks sprendimas visiškai nepanaikina galimybės, kad gyvūnas atsidurs važiuojamojoje dalyje, tačiau vairuotojui suteikia svarbiausia – kelias papildomas sekundes pavojui pastebėti ir sureaguoti.
Mitai apie AKM. Ar šernai iš tikrųjų bėga nuo maro?
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
