Estijoje paskelbti naujausi vilkų populiacijos stebėsenos rezultatai rodo, kad praėjusio medžioklės sezono intensyvus populiacijos reguliavimas pasiekė tikslą. Nors 2025 metų rudenį vilkų buvo daugiau nei metais anksčiau, po medžioklės sezono jų skaičius gerokai sumažėjo, o šių metų rudenį prognozuojamas ryškus vilkų šeimų skaičiaus kritimas. Tuo pat metu vilkų valdymas Estijoje ir toliau susiduria su teisiniais ginčais. Šaltinis čia.
2025 metų rudenį Estijoje buvo užregistruotos 33 vilkų šeimos su jaunikliais, o dar metais anksčiau jų buvo 31. Iš jų šešios gyveno Estijos ir Latvijos pasienyje. Salose vilkų šeimų nebuvo, nors pavieniai vilkai buvo stebėti Hiiumaa, Saaremaa ir Vormsi salose.
Bendras vilkų skaičius 2025 metų rudenį buvo vertinamas 300–350 individų, o po 2025–2026 metų medžioklės sezono – jau tik 130–150 vilkų.
Praėjusį sezoną Estijoje buvo sumedžioti 167 vilkai. Toks intensyvus reguliavimas pasirinktas neatsitiktinai. Pagal Estijos stambiųjų plėšrūnų apsaugos ir valdymo planą siekiama palaikyti 20–30 veisiančiųsi vilkų šeimų. Todėl medžioklės limitas buvo nustatytas taip, kad populiacija grįžtų į šias ribas.
Stebėsenos autoriai prognozuoja, kad 2026 metų rudenį vilkų šeimų skaičius bus pastebimai mažesnis nei praėjusiais metais.
Nors vilkų populiacija buvo gausesnė, žala naminiams gyvūnams nepadidėjo. Avių papjauta mažiau nei ankstesniais metais, tačiau padaugėjo galvijų užpuolimų. Maždaug pusė visų išpuolių užregistruota Pärnu ir Viljandi apskrityse, o dauguma galvijų užpuolimų įvyko Soomaa apylinkėse, kur nacionalinio parko pievose ganomi galvijai.
2025 metais vilkai sudraskė 28 šunis ir tai yra dešimčia mažiau nei 2024 metais.
Dar viena išryškėjusi problema yra eismo įvykiai. Per 2025 metus keliuose žuvo 11 vilkų, o tai Estijoje laikoma neįprastai dideliu skaičiumi.
Tačiau ne visos problemos susijusios su pačiais vilkais. Dėl valstybės išlaidų mažinimo specialistai nebevyksta į vietą tirti daugumos plėšrūnų padarytos žalos. Vertinimai vis dažniau atliekami remiantis tik gyvulių savininkų pateiktais aprašymais. Estijos medžiotojų teigimu, tai mažina ekspertizių patikimumą, nes dalį nuostolių galėjo padaryti ne vilkai, o kiti plėšrūnai, pavyzdžiui, šakalai ar sulaukėję šunys. Tokiais atvejais neteisingai priskirta žala gali turėti įtakos sprendimams dėl vilkų medžioklės.
Ne mažiau diskusijų kelia ir teismai. 2026 metų birželio 19 dieną Estijos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad Aplinkos agentūros 2020 metų sprendimas leisti vilkų medžioklę neatitiko tuo metu galiojusių Berno konvencijos nuostatų. Teismas konstatavo, kad po Estijos prisijungimo prie konvencijos nebuvo tinkamai įvertintos griežtos vilkų apsaugos nuostatos.
Vis dėlto situacija pasikeitė 2025 metais, kai Berno konvencijoje vilko apsaugos statusas buvo sušvelnintas. Nuo tada Estijoje taikoma vilkų medžioklės tvarka laikoma suderinta su konvencijos reikalavimais.
Nepaisant to, teisminiai ginčai nesibaigia. 2026 metų birželio 26 dieną Talino administracinis teismas neteisėtu pripažino ir 2024 metų vilkų medžioklės leidimą, nurodydamas papildomą argumentą – mokslinį neapibrėžtumą vertinant populiacijos gyvybingumą. Tai reiškia, kad sprendimai dėl vilkų medžioklės Estijoje ir toliau greičiausiai bus ginčijami teismuose.
Lietuvos situacija skiriasi. Pagal galiojantį Vilko apsaugos planą, ilgalaikis populiacijos valdymo tikslas yra palaikyti 32–62 vilkų šeimas. Tačiau naujausias oficialus vertinimas parodė, kad Lietuvoje gyvena ne mažiau kaip 82 vilkų šeimos, tai yra gerokai daugiau nei plane numatyta viršutinė riba. Būtent dėl šios priežasties 2025–2026 metų medžioklės sezonui buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, siekiant palaipsniui grąžinti populiaciją į plane numatytas ribas.
Mitai apie AKM. Ar šernai iš tikrųjų bėga nuo maro?
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
