Šių metų liepą Montanos valstijoje, visai netoli Jeloustouno nacionalinio parko teritorijos, buvo rastas moters lavonas – ją greičiausiai sudraskė grizlis. Prieš dvejus metus toje pačioje vietovėje lokys užpuolė vyrą, vieną žvejojusį prie upės.
Atlikus tyrimą išsiaiškinta, kad lokys greičiausiai saugojo netoliese kritusį briedį kaip grobį ir todėl žmogų užpuolė. Vėliau sužeistas vyras nuo patirtų traumų mirė. Šie ir kiti incidentai paskatino iš naujo svarstyti būtinybę atšaukti grizliams taikomą apsaugos statusą, kurį numato Saugomų rūšių įstatymas. Šis norminis aktas lokius saugo nuo 1975 m., bet nuo tada populiacija išaugo maždaug keturis kartus.
Visuomenės, politikų, ekologų nuomonės skiriasi. Vieni pabrėžia, kad lokiai, kaip ir kiti laukiniai gyvūnai, mieliau vengia kontakto su žmogumi. Taip pat apskaičiuota, kad, turint omenyje Jeloustouno nacionalinio parko lankytojų skaičių, tikimybė žūti lokiui užpuolus yra tokia pati, kaip ir žūti po virstančiu medžiu.
Parke kasdien apsilanko tikrai labai daug žmonių, 2021 m. buvo pasiektas rekordas – 5 mln. lankytojų, ir tai neskaitant žmonių, kurie dar apsilanko aplink esančiuose miškuose ir kalnuose. Kiti pabrėžia, kad šiame regione nuo 2010 m. lokiai sudraskė dešimt žmonių. Jei lokių populiaciją būtų galima geriau kontroliuoti, šių tragedijų būtų galima bent sumažinti, jei ne visiškai išvengti.
Nuo 2007 m. JAV Žuvų ir laukinės gamtos tarnyba du kartus atšaukė grizlių apsaugos statusą. Abiem atvejais lokių gynėjai tokį sprendimą apskundė teismui, kuris nurodė vėl atnaujinti apsaugos statusą.
Įsigykite naujausią žurnalo numerį internetu!
Prenumeruokite žurnalą tiesiogiai internetu!
Naujasis priedas. Medžioklės ginklai ir šaudymas
