Liepos 23 dieną Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos skyriaus vadovas Jonas Jermalavičius pakvietė Lietuvos medžiotojų sąjungos Gamta Dzūkijos regiono medžiotojų atstovus į atvirą diskusiją. Susitikimo tikslas buvo išklausyti medžiotojų bendruomenės lūkesčius, aptarti aktualiausias problemas ir galimus jų sprendimo būdus.
Dzūkijos medžiotojams atstovavo LMS Gamta prezidentas Raimondas Ribačiauskas, LMS Gamta Varėnos skyriaus prezidentas Mantas Lesniauskas, medžiotojų klubų Senovė, Dainava, Aniškis ir Trako broliai vadovai Linas Miškinis, Darius Didika, Aurimas Vencius bei Mantas Kilkus, taip pat vyresnieji medžioklės trofėjų ekspertai Juozas Miškinis, Romualdas Marcinkevičius ir Irmantas Vaickelionis.
Pasak LMS Gamta prezidento Raimondo Ribačiausko, pokalbis vyko konstruktyvioje, dalykiškoje ir nuoširdžioje atmosferoje.
Elektroninis medžioklės lapas ir medžiotojo bilietas
LMS Gamta pritaria elektroninio medžioklės lapo diegimui, tačiau pabrėžia, kad išlieka ryšio problemų, ypač pasienio teritorijose.
Kaip po susitikimo sakė Raimondas Ribačiauskas, Mes palaikome elektroninių sprendimų diegimą, tačiau jie turi veikti visoje Lietuvoje. Pasienio teritorijose ryšio problemos iki šiol išlieka rimta kliūtimi.
Kalbant apie elektroninį medžiotojo bilietą, asociacija įsipareigojo paraginti medžiotojus, kurie dar nėra užsiregistravę e. policijos sistemoje, tai padaryti. Pasak diskusijos dalyvių, apie 80 proc. medžiotojų jau naudojasi elektroniniu bilietu, tačiau iki šiol neišspręstas jo pripažinimo klausimas vykstant medžioti į užsienį. Dokumentas be nuotraukos, išdavimo datos ir antspaudo daugelyje pasaulio valstybių nėra pripažįstamas.
Briedžių limitai turi atspindėti realią situaciją
Daug dėmesio skirta briedžių medžioklės limitams. Medžiotojų nuomone, rajonuose, kuriuose briedžių populiacija yra gausi, pavyzdžiui, Ignalinos, Švenčionių, Vilniaus, Varėnos ir Druskininkų savivaldybėse, medžioklės sezono trumpinimas nebūtų tikslingas. Kartu pripažinta, kad kai kuriuose rajonuose briedžių tradiciškai beveik nėra.
Diskusijoje taip pat pabrėžta, kad medžiojamųjų gyvūnų limitų skirstymo komisijos neturėtų mažinti limitų vien todėl, kad klubas ar būrelis praėjusiais metais jų neišnaudojo. Medžiotojų teigimu, tai yra kiekvieno klubo vidaus reikalas, o limitai turėtų būti siejami su faktiniu gyvūnų tankumu ir jų daroma žala.
Pasak Raimondo Ribačiausko, Negalima vienodai vertinti visos Lietuvos. Vienuose rajonuose briedžių gausu, kituose jų beveik nėra, todėl sprendimai turi būti grindžiami realia situacija, o ne formaliais rodikliais.
Anot jo, Jonas Jermalavičius pažadėjo į šiuos argumentus atsižvelgti.
Žvėrių apskaitą būtina keisti
Ne mažiau dėmesio skirta medžiojamųjų gyvūnų apskaitai. LMS Gamta dar kartą pasiūlė, kad valstybė savo lėšomis kasmet tam tikrose teritorijose atliktų nepriklausomą laukinių gyvūnų, ypač briedžių, apskaitą. Medžiotojų nuomone, tik taip būtų galima susidaryti objektyvų vaizdą apie populiacijų būklę.
Taip pat akcentuota, kad jau seniai laikas atsisakyti apskaitos pagal pėdsakus sniege.
Diskusijoje nuskambėjo ir konkretus pavyzdys. Medžiotojų klubo Senovė vadovas Linas Miškinis atkreipė dėmesį į viešai skelbiamos statistikos netikslumus. Pasak jo, klubas oficialiose ataskaitose nurodė dėmėtųjų elnių buvimą bei jų sumedžiojimą, tačiau viešose ataskaitose šių gyvūnų Varėnos rajone apskritai nebuvo.
Svarbiausi siūlymai dėl medžioklės taisyklių
Diskusijos metu LMS Gamta vieningai išsakė kelis pasiūlymus dėl medžioklės reglamentavimo.
Asociacija siūlo kuo skubiau inicijuoti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pakeitimus ir leisti naudoti naktinio matymo optinius taikiklius visų gyvūnų medžioklei tais laikotarpiais, kai jų medžioklė yra leidžiama.
Taip pat siūloma pradėti diskusijas dėl lūšių populiacijos valdymo ir svarstyti licencijuotos lūšių medžioklės galimybę, kaip tai taikoma Latvijoje.
Be to, siūloma paankstinti vilkų medžioklės sezono pradžią bei aiškiau reglamentuoti saugaus elgesio medžioklėje žinių patikrinimo procedūrą. Medžiotojų nuomone, šiuo metu Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 59 punktas visą atsakomybę numato medžiotojus vienijančioms asociacijoms, nors tokia pareiga turėtų būti aiškiai įtvirtinta ir paties medžiotojo pareigose.
Mažareikšmiai pažeidimai neturėtų tapti prioritetu
Susitikime aptarta ir administracinių pažeidimų praktika. Medžiotojai teigė, kad didelė dalis administracinių nusižengimų protokolų surašoma tikrinant medžioklės lapus, o dauguma tokių pažeidimų yra mažareikšmiai.
Kaip pažymėjo Raimondas Ribačiauskas, Tikimės, kad inspektorių darbo tikslas nėra surašyti kuo daugiau protokolų. Net ir maža administracinė nuobauda ar pastaba jaunam žmogui gali turėti rimtų pasekmių ateityje.
Savo ruožtu Jonas Jermalavičius patikino, kad inspektoriai neturi tikslo dirbtinai didinti surašytų protokolų skaičiaus. Pasak jo, vertinant metinius inspektorių darbo rezultatus, surašytų protokolų kiekis nėra laikomas veiklos vertinimo kriterijumi.
Diskusijos dalyviai sutarė, kad tokie susitikimai padeda geriau suprasti tiek medžiotojų bendruomenės, tiek aplinkosaugos institucijų lūkesčius, o atviras dialogas yra būtina sąlyga ieškant sprendimų aktualiausiems medžioklės srities klausimams.
57 000 gyvūnų mažiau. Kanopiniai nyksta ar pasikeitė apskaitos tvarka? Pokalbiai apie medžioklę #89
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
