Meškų klausimas Estijoje vėl atsidūrė dėmesio centre. Liepos 20 dieną Estijos Aplinkos departamentas išdavė pirmuosius šių metų specialius leidimus sumedžioti dvi rudąsias meškas. Leidimai išduoti teritorijose, kur meškos, nepaisydamos jau taikytų apsaugos priemonių, pakartotinai niokojo bitynus.
Kalbama ne apie vienkartinį meškos apsilankymą prie avilių. Žala padaryta vietose, kur buvo įrengtos nuo plėšrūnų saugančios elektrinės tvoros ir naudotos mirksinčios šviesos. Be to, meškos avilius niokojo visai šalia gyvenamųjų namų. Tai rodo, kad gyvūnai ir toliau grįžo prie lengvai pasiekiamo maisto šaltinio, nors žmonės jau buvo bandę juos atbaidyti.
Leidimai išduoti Pelvos ir Tartu apskričių medžiotojams medžioti meškas Savernos, Kõllestės ir Haaslavos medžioklės plotuose, kur keliuose aplinkiniuose kaimuose ne kartą užfiksuoti plėšrūnų padaryti nuostoliai.
Nauji įrodymai! Kuriame Lietuvos rajone veisiasi meškos?
Estijoje meškas dabar galima medžioti tik gavus specialų leidimą
Šį pavasarį Estijoje pakeista meškų medžioklės tvarka. Balandį Klimato ministerija pakeitė medžioklės taisykles, numatydama, kad nuo šiol mešką galima sumedžioti tik gavus specialų Estijos Aplinkos departamento leidimą.
Tai reiškia, kad nebeliko įprasto meškų medžioklės sezono su nustatyta pradžia ir pabaiga. Vietoje to kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, o specialus leidimas gali būti išduodamas bet kuriuo metų laiku, jei prieš tai situacija kruopščiai įvertinama.
Toks modelis leidžia lanksčiau reaguoti į ilgalaikius žmogaus ir meškų konfliktus – medžioklę organizuoti ten, kur žala kartojasi, ir tuo metu, kai tai biologiškai tinkamiausia. Estijos Aplinkos departamentas pabrėžia, kad leidimai išduodami tik siekiant užkirsti kelią pasikartojančiai žalai arba pavojingoms situacijoms.
Miško kamera užfiksavo mešką su keturiais jaunikliais
Tuo pat metu Estijos miško kameros užfiksavo vaizdą, puikiai iliustruojantį palankias sąlygas meškų populiacijai augti. Liepos pradžioje Tartu apskrityje Meeksi medžiotojų draugijos kamera prie šėryklos nufilmavo mešką su keturiais šių metų jaunikliais.
Nuotraukose matyti, kaip meškų šeima ramiai vaikštinėja prie šėryklos. Viename kadre meška atsistoja ant užpakalinių kojų, o aplink ją smalsiai sukiojasi keturi jaunikliai.
Keturių jauniklių vada rudajai meškai nėra įprastas reiškinys. Dažniausiai gimsta vienas, du arba trys jaunikliai. Todėl toks stebėjimas rodo ne tik sėkmingą konkrečios patelės reprodukciją, bet ir labai palankias sąlygas jaunikliams išgyventi.
Ar ant užpakalinių kojų atsistojusi meška ruošiasi pulti?
Visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad ant užpakalinių kojų atsistojusi meška ruošiasi pulti. Iš tikrųjų dažniausiai tai reiškia visai ką kita.
Meška atsistoja tam, kad geriau įvertintų aplinką ir užuostų kvapus. Rega nėra stipriausias šio gyvūno pojūtis. Kur kas svarbesnė yra uoslė – pagrindinis informacijos šaltinis apie aplinką.
Todėl vien pats atsistojimas ant užpakalinių kojų nėra puolimo ženklas. Dažniausiai tai būdas geriau suprasti, kas vyksta aplinkui. Tačiau svarbiausia taisyklė nesikeičia – prie meškos artintis negalima, o ypač atsargiai reikia elgtis tada, kai šalia yra jauniklių.
Ką Estijos pavyzdys reiškia Lietuvai?
Estijos situacija aiškiai parodo, su kokiais iššūkiais tenka susidurti augant stambiųjų plėšrūnų populiacijoms. Lietuvoje rudasis lokys taip pat yra saugoma rūšis, o jo stebėjimų pastaraisiais metais daugėja.
Panašūs procesai vyksta ir Latvijoje. Remiantis LVMI Silava monitoringo duomenimis, 2025 metais šalyje nustatyta mažiausiai 190 rudųjų meškų. Mokslininkai nurodo, kad per pastaruosius penkerius metus jų skaičius beveik padvigubėjo ir toliau auga.
Didėjant populiacijai, plečiasi ir meškų paplitimo arealas. Jei anksčiau jų pėdsakai dažniausiai būdavo aptinkami pasienio miškuose, dabar stebėjimų vis dažniau registruojama ir kituose regionuose. Kai kuriose teritorijose meškų pėdsakai jau tampa įprastu reiškiniu.
Pastaruoju metu Latvijoje viešai nuskambėjo keli atvejai, kai meškos buvo pastebėtos prie gyvenamųjų namų ar net kiemuose. Cėsių apylinkėse meška vaikščiojo privačiame kieme, o Raiskumo valsčiuje niokojo sodybą – išlaužė narvus ir nusinešė naminius paukščius bei triušius. Tokie įvykiai rodo, kad meška nebėra vien retas svečias miškuose – ji vis dažniau tampa praktiniu visuomenės saugumo ir ūkių apsaugos klausimu.
Meškos provokuoti negalima
Specialistai primena, kad sutikus mešką negalima prie jos artintis, jos liesti, vytis ar kitaip trikdyti, ypač jei šalia yra jauniklių. Jei meška pastebėjo žmogų ir rodo susidomėjimą, reikia ramiai trauktis, nebėgti ir neatsukti gyvūnui nugaros.
Kaip apsisaugoti nuo meškos
Įrodyta, kad pipirinės dujos yra labai veiksminga apsaugos priemonė, jei naudojama tinkamai. 2008 metais paskelbtame tyrime, kuriame analizuoti meškų išpuoliai Aliaskoje 1985–2006 metais, nustatyta, kad pipirinės dujos 92 proc. atvejų sustabdė nepageidaujamą meškų elgesį. Dar svarbiau – 96 proc. artimo kontakto su meška atvejų žmonės išvengė sužalojimų.
Pipirinių dujų veiksmingumas priklauso nuo konkrečios situacijos, tačiau jų paskirtis nėra nužudyti gyvūną, o jį atbaidyti ir taip padidinti žmonių saugumą. Nors nėra šimtaprocentinės priemonės, tai laikoma viena veiksmingiausių apsaugos priemonių.
Keletas faktų
92 proc. atvejų pipirinės dujos buvo veiksmingos prieš rudąsias meškas, 90 proc. – prieš juodąsias, o 100 proc. – prieš baltąsias meškas.
98 proc. atvejų žmonės, panaudoję pipirines dujas, išvengė sužalojimų.
7 proc. atvejų veiksmingumą sumažino nepalanki vėjo kryptis.
14 proc. atvejų nedidelį poveikį patyrė ir pats purškalo naudotojas.
Pipirinių dujų negalima laikyti kuprinėje ar rankinėje – jos turi būti lengvai pasiekiamos, nes meškos puolimas gali prasidėti labai greitai ir netikėtai.
Sambūvis nėra tik gražus šūkis
Estijos pavyzdys puikiai parodo, kokia sudėtinga tampa stambiųjų plėšrūnų populiacijų valdymo užduotis, kai gyvūnų daugėja ir jie vis dažniau atsiduria šalia žmonių. Viena vertus, meška su keturiais jaunikliais yra stiprios ir augančios populiacijos ženklas. Kita vertus, pasikartojantys bitynų niokojimai ir būtinybė išduoti specialius leidimus probleminių meškų sumedžiojimui rodo, kad vien rūšies apsaugos nebepakanka.
Tiek Estijoje, tiek ir kaimyninėse Baltijos šalyse vis dažniau teks kalbėti ne tik apie meškų apsaugą, bet ir apie praktinį sambūvį – kaip apsaugoti žmones, naminius gyvūnus, bitynus ir žemės ūkius, kartu užtikrinant ilgalaikį šios rūšies išsaugojimą.
Kodėl valstybė atsisakė atsakomybės ir kaip medžioklė yra sprendimo dalis, o ne problema? +VIDEO!
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
