Šaltinis: Estijos Medžiotojų sąjunga
Rumunija ir Slovakija kartu su Kroatija, Čekija ir Suomija paragino Europos Sąjungą peržiūrėti rudojo lokio (Ursus arctos) apsaugos statusą. Šalys teigia, kad sparčiai augančios populiacijos, dažnėjantys išpuoliai prieš žmones ir naminius gyvulius, taip pat didėjanti žala žemės ūkiui reikalauja lankstesnių populiacijos valdymo priemonių.
Vis dėlto viešojoje erdvėje pasirodęs teiginys, kad Rumunija ir Slovakija jau planuoja sumedžioti du trečdalius savo lokių, yra pernelyg supaprastintas. Šiuo metu šios šalys pirmiausia prašo pripažinti moksliškai pagrįstą populiacijos tankio reguliavimą kaip nuolatinę valdymo priemonę, o ne suteikti leidimą konkrečiai masinei medžioklei.
Kita vertus, abiejų valstybių nurodomas pageidaujamas lokių skaičius iš tiesų yra maždaug tris kartus mažesnis nei dabartinė populiacija.
Daugiau nei pusė Europos lokių – dviejose valstybėse
Rumunijos ir Slovakijos Europos Sąjungos Tarybai pateiktame dokumente nurodoma, kad šiose dviejose valstybėse gyvena daugiau nei pusė Europos rudųjų lokių populiacijos, nors jų miškai sudaro tik apie 5,5 proc. viso Europos miškų ploto.
Rumunijoje lokių populiacija oficialiai vertinama apie 11 500 individų, Slovakijoje – mažiausiai 2500. Abiejų valstybių vertinimu, ekologiniu ir visuomenės saugumo požiūriu Rumunijoje optimali būtų maždaug 4000 lokių populiacija, o Slovakijoje – apie 800 individų. Kitaip tariant, dabartinis lokių skaičius, šių šalių teigimu, beveik tris kartus viršija jų nustatytą pageidaujamą lygį.
Būtent iš šio palyginimo ir kilo teiginys apie galimą dviejų trečdalių populiacijos sumažinimą. Tačiau dokumente nėra nurodytas nei konkretus terminas, nei vienkartinis sumedžiotinų lokių skaičius, nei planas nedelsiant panaikinti visą skirtumą tarp dabartinės ir pageidaujamos populiacijos. Valstybės prašo galimybės ilgalaikėje perspektyvoje reguliuoti populiacijos tankį, kartu išlaikant palankią rūšies apsaugos būklę.
Per išpuolius žuvo 18 žmonių
Rumunija ir Slovakija savo prašymą grindžia ne tik dideliu lokių skaičiumi, bet ir dažnėjančiais išpuoliais prieš žmones.
Per pastaruosius penkerius metus Rumunijoje per lokių išpuolius žuvo 14 žmonių, o daugiau kaip 150 patyrė sunkių sužalojimų. Per tą patį laikotarpį pagalbos tarnybos gavo daugiau nei 30 000 pranešimų apie lokių pasirodymą ar išpuolius. Slovakijoje per penkerius metus per lokių išpuolius žuvo keturi žmonės, dar 64 buvo sunkiai sužaloti.
Slovakijos vyriausybė jau 2025 m. patvirtino 350 lokių letalų pašalinimą po dar vieno mirtino išpuolio prieš žmogų. Nepaprastoji padėtis buvo paskelbta 55 iš 72 šalies administracinių rajonų, taip sudarant galimybę leidimus lokiams sumedžioti išduoti pagreitinta tvarka.
Aplinkosaugos organizacijos šį sprendimą kritikavo, teigdamos, kad valstybė pirmiausia turėtų aktyviau taikyti prevencines priemones ir užkirsti kelią lokiams pasiekti žmogaus sukurtus maisto šaltinius.
Šimtai papjautų gyvulių ir milijoninės kompensacijos
Didelę žalą lokiai daro ir žemės ūkiui. Rumunijoje 2024–2026 m. stambieji plėšrūnai, daugiausia lokiai, sudraskė 1806 naminius gyvulius – arklius, galvijus, avis, ožkas ir kiaules. Slovakijoje 2023–2025 m. lokiai sudraskė daugiau kaip 500 naminių gyvulių.
Be gyvulių nuostolių, lokiai niokoja pasėlius, vaismedžių sodus ir vynuogynus. Ūkiai priversti investuoti į elektrinius aptvarus, stebėjimo sistemas, sarginius šunis ir papildomą darbo jėgą.
Rumunijoje prašomų kompensacijų suma išaugo nuo maždaug 150 000 eurų 2014 m. iki daugiau kaip 2,5 mln. eurų 2025 m. Slovakijoje kompensacijų suma nuo maždaug 75 000 eurų 2020 m. padidėjo iki beveik 550 000 eurų.
Valstybės pabrėžia, kad lokių apsaugos naudą pripažįsta visa Europos Sąjunga, tačiau praktines išlaidas ir rizikas daugiausia tenka prisiimti vietos gyventojams, ūkininkams ir šių šalių biudžetams.
Ko valstybės prašo Europos Sąjungos?
Šiuo metu rudasis lokys Europos Sąjungoje yra griežtai saugoma rūšis. Tai reiškia, kad sąmoninga lokių medžioklė yra draudžiama ir galima tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai nėra kitos priimtinos alternatyvos žmonių saugumui ar svarbiems ūkiniams interesams apsaugoti.
Rumunija ir Slovakija nori pereiti nuo sistemos, kurioje kiekvienam konkrečiam lokiui pašalinti reikia atskiro išimties pagrindimo, prie nuoseklesnio ir pastovesnio populiacijos valdymo režimo.
Jų siūlymas numato:
– patikslinti, kaip turėtų būti taikomos Buveinių direktyvos išimtys populiacijoms, kurios yra pasiekusios palankią apsaugos būklę;
– pripažinti moksliškai pagrįstą populiacijos tankio reguliavimą teisėta valdymo priemone;
– įvertinti galimybę kai kurias lokių populiacijas perkelti iš griežčiausio apsaugos režimo į lankstesnį režimą, leidžiantį vykdyti reguliarią populiacijos priežiūrą.
Šis prašymas nėra taikomas visoms Europos lokių populiacijoms. Šalys pabrėžia, kad lankstesnis režimas turėtų būti taikomas tik ten, kur ilgą laiką išlaikoma palanki rūšies apsaugos būklė ir kartu fiksuojamas aukštas žmonių bei lokių konfliktų lygis.
Vilko pavyzdys – kaip precedentas
Rumunija ir Slovakija remiasi neseniai priimtu sprendimu dėl vilko apsaugos statuso. 2025 m. Europos Sąjunga perkėlė vilką iš griežtai saugomos rūšies kategorijos į saugomos rūšies kategoriją. Tai suteikė valstybėms narėms daugiau lankstumo valdant vietines populiacijas, kartu išlaikant pareigą užtikrinti palankią rūšies apsaugos būklę.
Lokių populiacijos reguliavimo šalininkai teigia, kad panašus požiūris reikalingas ir rudajam lokiui. Jų nuomone, Rumunijoje ir Slovakijoje lokių keliamos problemos kai kuriais aspektais yra net sunkesnės nei vilkų atveju, nes kalbama ne tik apie gyvulių nuostolius, bet ir apie žuvusius bei sunkiai sužalotus žmones.
Aplinkosaugininkai nepritaria
Platesniam medžioklės leidimui priešinasi kelios gamtos apsaugos organizacijos. Jos teigia, kad konfliktų priežastis ne visada yra vien tik lokių skaičius.
Lokius į gyvenvietes traukia lengvai prieinamos atliekos, nepakankamai apsaugoti naminiai gyvuliai, šėrimas, netinkamai valdomos turizmo vietos ir žmonių bandymai gyvūnus fotografuoti ar maitinti. Kritikų nuomone, nepakeitus šių aplinkybių, vien lokių skaičiaus sumažinimas problemos neišspręs.
Taip pat pabrėžiama, kad plati ir nepakankamai tikslinga medžioklė gali paveikti gyvūnus, kurie konfliktų nekelia, o prie gyvenviečių pripratusios meškos gali ir toliau elgtis taip pat. Todėl gamtos apsaugos organizacijos ragina pirmiausia gerinti atliekų tvarkymą, naudoti elektrinius aptvarus, saugoti naminius gyvulius, operatyviai pašalinti konkrečius probleminius individus ir tobulinti populiacijos apskaitą.
Sprendimas dar nepriimtas
Rumunijos ir Slovakijos pateiktas prašymas dar nereiškia, kad rudojo lokio apsaugos statusas Europos Sąjungoje jau pakeistas ar kad šioms šalims suteiktas leidimas sumedžioti du trečdalius populiacijos.
Šiuo metu tai yra politinis prašymas pradėti Europos lygmens procesą ir įvertinti lankstesnes populiacijos valdymo galimybes. Norint pakeisti apsaugos režimą, reikėtų Europos Komisijos pasiūlymo ir tolesnio sprendimo Europos Sąjungos institucijose.
Vis dėlto po vilko apsaugos statuso pakeitimo diskusija apie rudųjų lokių valdymą nebėra tik atskirų valstybių vidaus klausimas. Tai tampa kitu dideliu ginču Europos plėšrūnų valdyme – kiek ilgai griežta apsauga turi išlikti vieninteliu instrumentu ir kada sėkmingai atsikūrusią populiaciją reikia pradėti aktyviau reguliuoti.
Mitai apie AKM. Ar šernai iš tikrųjų bėga nuo maro?
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
