Kas nutinka, kai patys medžiotojai kreipiasi į valstybės institucijas, pateikia dokumentus, liudijimus ir prašo ištirti galimus Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimus, tačiau po pusantrų metų ar ilgiau trunkančio proceso administracinė teisena nutraukiama suėjus senaties terminui? Ar tokia situacija reiškia, kad pažeidimų nebuvo, ar tik tai, kad jų nebegalima įvertinti administracinės atsakomybės požiūriu?
Būtent tokius klausimus redakcijai uždavė vieno Alytaus rajono medžiotojų klubo nariai. Jie pateikė informaciją apie ilgą administracinį tyrimą, kuris baigėsi nutraukus teiseną, bei paprašė pasidomėti, ar viskas šioje istorijoje vyko taip, kaip numato įstatymai.
“Laba diena!” – rašo skaitytojas: “Š. m. kovo 26 d. žurnale Medžioklė buvo skelbiama, kad 2025 metais aplinkosaugininkai nustatė 349 medžioklės pažeidimus. Buvo minimi išskirtiniai, šiurkštūs atvejai. Vienas iš jų – Alytaus rajone medžiotojų klubo vadovas į medžioklės lapus neįrašė 15 sumedžiotų šernų. Ir tai tik labai maža dalis šio klubo vadovo neįrašytų šernų, kurių mėginiai nebuvo pateikti VMVT tyrimams dėl afrikinio kiaulių maro ir trichineliozės. Aplinkos apsaugos departamento Alytaus skyriui buvo pateikta medžiotojų surinkta informacija apie klubo prezidento galimai neteisėtą veiklą: neužpildytus medžioklės lapus ir galimai suklastotus parašus medžioklės lapuose.”
Toliau jis rašo, kad 2025 m. liepos 29 d. klubo vadovui už neteisėtai 2021–2024 metais sumedžiotus ir dorotus šernus buvo apskaičiuota 17 110 eurų gamtai galimai padaryta žala, tačiau tyrimas buvo vilkinamas. Medžiotojų klubo prezidentas neatlygino gamtai padarytos žalos, nes procesas buvo vilkinamas, kol suėjo senaties terminas?
Turimais duomenimis, jau nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, kurioje medžiotojų klubo vadovas kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 290 straipsnio 8 dalyje. Medžiotojų klubo prezidentas neatlygino gamtai padarytos žalos, nes procesas buvo vilkinamas, kol suėjo senaties terminas?
Kaip vertinti situaciją, kai pats klubo prezidentas įkliūva brakonieriaudamas? Šiuo administraciniu nusižengimu aplinkai galimai buvo padaryta žala, kuri nebuvo atlyginta. Asmeniui buvo įteiktas administracinio nusižengimo protokolas. Aplinkos apsaugos departamentas medžiotojų klubo vadovui turėtų taikyti tas pačias sankcijas, kaip ir bet kuriam kitam medžiotojų klubo nariui, pažeidusiam Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles.
“Kaip vertinti situaciją, kai pats klubo prezidentas įkliūva brakonieriaudamas?”- klausia skaitytojas.
Svarbu pabrėžti, kad administracinio nusižengimo byloje priimtas nutarimas šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs.
Nuo medžiotojų skundo iki administracinės bylos
Pagal Aplinkos apsaugos departamento nutarimą administracinio nusižengimo tyrimas pradėtas gavus grupės medžiotojų pranešimą. Jame buvo nurodyta, kad klubo vadovas galimai neįrašydavo sumedžiotų šernų į medžioklės lapus, nepateikdavo mėginių Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir galimai pateikė neteisingus duomenis apie sumedžiotus gyvūnus. Dėl galimo dokumentų klastojimo Aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas, tačiau, kaip redakcijai nurodė departamentas, ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo.
Patikrinimo metu buvo apskaičiuota ir galima žala aplinkai – 17 110 eurų. Vėliau buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame nurodyti galimi Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio pažeidimai.
Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad byla bus nagrinėjama įprasta tvarka. Tačiau galutinis rezultatas pasirodė kitoks.
Ką savo nutarime konstatavo pats AAD
Perskaičius visą keturiolikos puslapių nutarimą, dėmesį patraukia viena aplinkybė. Didžioji dokumento dalis skirta ne procesiniams klausimams, o labai detaliai kiekvienos medžioklės analizei.
Pareigūnas nagrinėja kiekvieną atvejį atskirai. Kas dalyvavo medžioklėje, kokie buvo liudytojų parodymai, kokie susirašinėjimai telefonu, kokie įrašai buvo padaryti medžioklės lapuose ir kokių duomenų Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba negavo.
Ne vienoje vietoje nutarime konstatuojama, kad sumedžioti šernai nebuvo įrašyti į medžioklės lapus, todėl pagal Medžioklės taisyklių reikalavimus laikomi neteisėtai sumedžiotais. Taip pat konstatuojama, kad apie dalį sumedžiotų šernų VMVT neturėjo jokių duomenų, o 2023–2024 metų sezono ataskaitoje pateikti neteisingi duomenys apie sumedžiotų šernų skaičių.
Kitaip tariant, motyvuojamojoje nutarimo dalyje pareigūnas išsamiai analizuoja surinktus įrodymus ir nurodo aplinkybes, kurios, jo vertinimu, buvo nustatytos tyrimo metu.
Tačiau būtent čia atsiranda klausimas, kurį kelia ir dalis medžiotojų.
Kodėl galutinis rezultatas kitoks?
Nutarimo rezoliucinėje dalyje dalis kaltinimų nutraukiama nustačius, kad konkrečioje veikoje nėra administracinio nusižengimo požymių, o kita dalis dėl to, kad iki bylos nagrinėjimo pabaigos suėjo įstatyme nustatytas administracinės atsakomybės senaties terminas. Todėl administracinės nuobaudos nebuvo paskirtos, o apskaičiuota 17 110 eurų žala aplinkai šioje administracinėje byloje nebuvo priteista.
AAD komentuoja bylos eigą
Paprašytas pakomentuoti situaciją, Aplinkos apsaugos departamentas nurodė, kad 2026 m. liepos 22 d. priimtas nutarimas šiuo metu dar nėra įsiteisėjęs, todėl išsamesni komentarai apie bylos aplinkybes bus teikiami tik pasibaigus apskundimo terminui.
Departamentas pabrėžia, kad administracinė teisena buvo vykdoma laikantis Administracinių nusižengimų kodekso reikalavimų. Anot AAD, nagrinėjant bylą asmeniui buvo užtikrintos visos įstatyme numatytos procesinės teisės – suteikta galimybė susipažinti su bylos medžiaga, teikti prašymus, naudotis gynėjo pagalba ir kitomis įstatyme numatytomis teisėmis.
Anksčiau redakcijai pateiktuose atsakymuose departamentas taip pat nurodė, kad informaciją apie galimą dokumentų klastojimą perdavė ikiteisminio tyrimo institucijoms. AAD turimais duomenimis, ikiteisminis tyrimas dėl šių aplinkybių pradėtas nebuvo.
Ne apie vieną bylą
Šio straipsnio tikslas nėra vertinti, ar priimtas sprendimas buvo teisingas, ar ieškoti kaltųjų. Tačiau ši byla parodė, kad net ir teisėtai vykdomas procesas gali palikti neatsakytų klausimų.
Tokiais atvejais kiekvienas asmuo turi teisę pakartotinai kreiptis į kompetentingas teisėsaugos institucijas, prašydamas įvertinti naujai paaiškėjusias aplinkybes, inicijuoti papildomą patikrinimą ar, esant įstatyme numatytam pagrindui, spręsti dėl pakartotinio bylos nagrinėjimo. Jeigu kyla pagrįstų įtarimų dėl galimų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų ar piktnaudžiavimo tarnyba, asmuo taip pat gali kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), kuri pagal savo kompetenciją įvertina gautą informaciją ir sprendžia dėl tolesnių veiksmų.
57 000 gyvūnų mažiau. Kanopiniai nyksta ar pasikeitė apskaitos tvarka? Pokalbiai apie medžioklę #89
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
