Ūkininko patarėjas, bandydamas pateisinti ES nustatytą beprotišką kormoranų apsaugą, ilgai ieškojo šių paukščių privalumų ir išskyrus tai, kad jie galimai sulesa dalį invazinių žuvų, daugiau nieko nerado. Tad ant vienos svarstyklių lėkštės dedame kelis kibirus juodažiočių grundalų, kurie yra išplitę visoje Baltijos jūros priekrantėje ir Kuršių mariose, ant kitos – dešimtis tonų karpių ir kitokių žuvų, kurios auginamos Lietuvos žuvininkystės ūkiuose.
Kormoranai apetitu nesiskundžia
Lietuvoje gyvena apie 10 tūkst. porų kormoranų. Didžiausia jų populiacija Kuršių Nerijoje, Baltijos jūros pakrantėse, daug jų laikosi ir prie stambiųjų žuvininkystės ūkių tvenkinių.
Įprastais metais, kai prasidėjus žiemai tvenkinius sukausto ledas, kormoranai iš Lietuvos pasitraukia ir sugrįžta tik jam nutirpus. Specialistai paskaičiavo, kad tada jų maitinimosi laikas tvenkiniuose trunka 200 dienų per metus, o jei orai tokie, kaip šį sezoną – kormoranai lieka žiemoti ir žuvis lesa ištisus metus.
AB „Išlaužo žuvis“ specialistai paskaičiavo, kad vienas neperintis kormoranas per metus sulesa per 150 kg, perintis – dvigubai daugiau, iki 300 kg žuvų. „Skaičiuojant kartu su nuo sužalojimų kritusiomis žuvimis, vidutiniškai dėl vieno kormorano netenkame apie 2 000 kg antramečių karpių, iš kurių po metų turėtume 10 000 kg prekinių karpių“, – paprastą aritmetiką ŪP redakcijai pateikė AB „Išlaužo žuvis“ direktorius Darius Svirskis, primindamas ir apie nuostolius, kurie atsiranda dėl kormoranų žuvims sukelto streso, nuo kurio jos suserga ir nustoja augti.
Kiekvienas kormoranas per dieną vidutiniškai suryja po keletą 350 g sveriančių karpiukų. Tačiau iš penkių griebtų vidutiniškai pačiumpa tik vieną. Trys iš penkių griebtų ir „perkirptų“ karpiukų paprastai neišgyvena. Jie dažniausiai tampa kormoranus lydinčių paukščių ar žvėrelių grobiu.
Kauno mariose sugaunamos ar kritusios žuvys turi daug kormoranų sužalojimų. Aplinkosaugininkai ir veterinarijos specialistai bando spėlioti, kad tai vėžiniai ar marių taršos sukelti susirgimai, nors akivaizdu, kad tai kormoranų padaryti sužalojimai.
Pernai apribojus kormoranų medžioklę nuo birželio 15 d. iki liepos 1 d. ir visiškai uždraudus ją nuo rugsėjo 1 d., kai vietinių kormoranų būrius dar papildo migruojantys, Lietuvos žuvininkystės ūkiuose susidarė kritinė padėtis. Situaciją taip pat sunkina dėl šiltų orų į mūsų kraštą atskridę didieji dančiasnapiai, kurie, pasak žuvininkystės specialistų, daro labai didelę žalą auginamoms žuvims.
PRENUMERUOKITE Žurnalą kovo 1 d. iki 2023 metų pabaigos!
Didžiuliai nuostoliai
Per metus bendrovė „Išlaužo žuvis“ užaugina ir vartotojams pateikia beveik tūkstantį tonų žuvų. 2021 m. bendrovės apyvarta buvo 3,5 mln. Eur, tvarkingai mokesčius valstybei mokančioje įmonėje dirba per 50 darbuotojų. Bendrovėje išauginama apie trečdalis visuose Lietuvos akvakultūros ūkiuose išauginamų žuvų, tiek pat, kiek oficialiai žvejai verslininkai sužvejoja visuose Lietuvos gėluose vandenyse kartu paėmus.
„Kai kas galvoja apie kormoranų daromos žalos kompensavimą, tačiau tai nerealu, nes mūsų bendrovei reikėtų kasmet kompensuoti po 2 mln. Eur, tiek siektų kormoranų padaryti nuostoliai, jei šie paukščiai nebūtų medžiojami“, – ŪP sakė D. Svirskis, lyg juokais pridurdamas, kad tada bendrovė bankrutuotų ir šie unikalūs saugomi paukšteliai netektų pasakiškų ganyklų, kur žuvį gali pasigauti net šimtą kartų greičiau nei, tarkim, Kuršių ar Kauno mariose.
„Išlaužo žuvis“ administracija svarsto kreiptis į Seimo Kaimo reikalų ir Aplinkos apsaugos komitetus, kad šie inicijuotų atitinkamus pakeitimus teisės aktuose, kurie leistų gintis nuo kormoranų bent jau tvenkinių teritorijoje ir su ją besiribojančiuose bendrovės medžioklės plotuose.
Be abejo, tai būtų tik dalinis apsisaugojimas, nes vos už kelių šimtų metrų nuo tvenkinių esančiuose jau nebe „Išlaužo žuvies“ plotuose, Jiesios pakrančių medžiuose paskutiniu metu nuolat gyvena keli šimtai kormoranų. Žemiau Kauno HE taip pat nuolat laikosi nuo kelių šimtų iki tūkstančio šių paukščių. Jie jau kuria savo kolonijas šalia Petrašiūnų ir Šančių esančiuose ir nuo jų išmatų nykstančiuose želdynuose. Kita nuo seno bendrovės tvenkiniuose mintanti kolonija plečiasi netoli Birštono esančiame Nemuno kilpų regioniniame parke.
Geležinė apsauga
ŪP redakcija, besidomėdama šios problemos sprendimu, iš Aplinkos ministerijos (AM) Gamtos apsaugos politikos grupės patarėjos Kristinos Klovaitės sužinojo, kad Medžioklės taisyklėse kormoranams nėra nustatytas leistinas jų medžioklės terminas, o medžioti leidžiama tik medžiojamuosius gyvūnus, kuriems taisyklėse yra nustatytas leistinas jų medžioklės terminas. „Taigi, kormoranus medžioti draudžiama ištisus metus“, – konstatavo K. Klovaitė. Ji taip pat teigė, kad vadovaujantis Medžioklės taisyklėmis didžiųjų kormoranų ar saugomų rūšių žinduolių, darančių didelę žalą, gausa žuvininkystės tvenkinių teritorijoje reguliuojama vadovaujantis Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka.
Laukinių paukščių apsaugos principus ir reikalavimus nustato 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos. Šios direktyvos nuostatos perkeltos į nacionalinius teisės aktus – Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą ir aplinkos ministro įsakymu patvirtintą Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašą. Saugomų gyvūnų įstatyme nustatyta, kad visi Lietuvoje natūraliai paplitę paukščiai, įskaitant kormoranus, priskiriami saugomoms rūšims.
Saugomų gyvūnų įstatyme taip pat nustatyta, kad paukščius draudžiama tyčia žudyti ar gaudyti, tyčia naikinti arba pažeisti jų lizdus. Įstatymas taip pat draudžia tyčia trikdyti laukinius paukščius, ypač jų perėjimo ir jauniklių auginimo metu. Toliau skaitikite portale ukininkopatarejas.lt.