Diskusijos dėl laukinių gyvūnų daromos žalos kompensavimo Lietuvoje įgauna naują pagreitį. Birželio pradžioje Seime vykusioje diskusijoje dėl laukinių gyvūnų daromos žalos ir jos kompensavimo tvarkos žemės ūkio ministras Andrius Palionis pareiškė, kad lėšų kompensacijoms neturėtų būti ieškoma ūkininkų kišenėse. Jo nuomone, pirmiausia reikėtų įvertinti, kaip šiuo metu naudojamos medžiotojų sumokamos įmokos, ir apsvarstyti galimybę bent dalį kompensacijų už laukinių gyvūnų padarytus nuostolius finansuoti būtent iš šių lėšų.
Pastaraisiais metais ūkininkai vis dažniau skundžiasi šernų, tauriųjų elnių, briedžių, bebrų ir kitų gyvūnų daromais nuostoliais. Ne mažiau diskusijų kyla ir dėl saugomų rūšių, pirmiausia vilkų bei rudųjų lokių, daromos žalos gyvulininkystei. Kompensacijų klausimas tampa vis aktualesnis augant tiek kai kurių rūšių gausai, tiek visuomenės lūkesčiams dėl gamtos apsaugos.
Probleminių vilkų biznis, šaudyklų uždarymas ir kompensacijos už žalą. Pokalbiai apie medžioklę #86
„Gal neikim į žemės ūkio pinigus. Pradžiai reikėtų pažiūrėti ir tą patį gamtos, dabar medžiotojų sumokamą mokestį ir kur jis yra panaudojamas. Patikrinkime, ar tie visi pinigai, kurie ir turėtų būti žalos kompensavimui skiriami, kam tie pinigai naudojami“, – ketvirtadienį Seimo Valstiečių, žaliųjų ir krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijoje teigė ministras.
„Taip, sutinku, yra aplinkosauginiai dalykai, bet tai yra papildomi įsipareigojimai. Ir žemės ūkis visų pirma orientuotas į produkcijos gamybą, o ne gyvūnų maitinimą, grūdus auginti žmonėms, o ne pašarams“, – kalbėjo A. Palionis.
Tačiau toks požiūris nėra vienintelis.
Medžiotojų organizacijos jau ne vienerius metus pabrėžia, kad medžiotojų sumokami mokesčiai ir rinkliavos turėtų būti grąžinami gamtos apsaugos sistemai. Jų nuomone, šios lėšos neturėtų tapti tik kompensacijų fondu. Dalis jų galėtų būti skiriama moksliniams tyrimams, laukinių gyvūnų populiacijų būklės vertinimui, genetiniams tyrimams, ligų stebėsenai, migracijos tyrimams, medžiojamųjų gyvūnų apskaitoms, biologinės įvairovės projektams ir kitoms priemonėms, kurios prisideda prie ilgalaikio gamtos išteklių valdymo.
Medžiotojų bendruomenės atstovai ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad būtent medžiotojai daugelyje Europos valstybių finansuoja reikšmingą dalį laukinės gyvūnijos tyrimų ir stebėsenos programų. Todėl, jų nuomone, svarbiausias klausimas yra ne tik kas turėtų mokėti kompensacijas, bet ir kaip užtikrinti, kad medžiotojų sumokamos lėšos būtų skaidriai bei tikslingai investuojamos į gamtos apsaugą.
Ši diskusija iš esmės atskleidžia platesnę problemą. Visuomenė tikisi gausių laukinių gyvūnų populiacijų, ūkininkai siekia apsaugoti savo derlių ir gyvulius, o valstybė turi rasti mechanizmą, kaip suderinti šiuos interesus. Todėl artimiausiu metu gali tekti spręsti ne tik kompensacijų dydžio ar finansavimo šaltinių klausimą, bet ir apskritai peržiūrėti visą sistemą, kaip Lietuvoje paskirstomos lėšos, surenkamos iš medžioklės veiklos.
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
