Miškas gydo sielą. Kasdieniams rūpesčiams, nemalonumams ir nerimui pradėjus smaugti, tėra vienas sprendimas galvai pravėdinti, blogoms mintims išsklaidyti ir kvapui atgauti. Tai miškas ir medžioklė – mūsų gyvenimo būdas, kurio prasmę ir magišką teigiamą poveikį psichikai baisiai sunku paaiškinti netikintiesiems.
Kitą sykį pakanka vien to, kad patraukei į medžioklę, kad stebėjai, žiūrėjai, laukei, tikėjaisi. Užtenka ir to, kad kažką pamatei. Ne visada būtina sumedžioti – vadovaujuosi tokia filosofija. Jei susiklosto tinkamos aplinkybės, pasitaiko tinkamas laimikis, tada jau galima pagalvoti ir apie šūvį. Taip, tik pradėjus medžiotojos kelią, labai norėjosi sumedžioti, net subjurdavo nuotaika nieko nepastebėjus, nesulaukus galimybės paleisti šūvį. Dabar yra kitaip. Dabar svarbiausia pamatyti, patirti patį procesą.
Nepaprastai sunku nemedžiojančiajam išaiškinti, kodėl mes einame medžioti. Visi mums savaime suprantami argumentai nemedžiotojams, o juolab medžioklės priešininkams yra kažkoks kosmosas. Vis dėlto pasiėmus nemedžiojantįjį į medžioklę, parodžius ir papasakojus supratimas ugdomas. Dar sparčiau tai vyksta pavaišinus gardžia žvėriena.
Neseniai teko diskutuoti su vienu medžiotoju vokiečiu, kuris bandė man išaiškinti, kad Vokietijos medžiotojų asociacija nieko nedaranti medžiotojų labui, esą jie nusenę, apkerpėję, nevykdo informacinių kampanijų, nepasakoja apie medžioklę – nedaro nieko.
Asociacijos feisbuko puslapyje greitai suradau filmukų ir informacinių kampanijų kiekviena medžiotojo paminėta tema. Pasižiūrėjęs jis ėmė aiškinti, kad nėra prasmės viso to rodyti medžiotojams, esą reikia rodyti plačiajai visuomenei, jiems už tai mokami atlyginimai, todėl jie turį daryti daugiau. Štai mano argumentas – kiekvieno medžiotojo pareiga yra ugdyti supratimą ir šviesti visuomenę įvairiais sau prieinamais būdais.
Medžiotojų asociacija suteikia informaciją ir medžiagą, o medžiotojai turėtų paskleisti ją plačiau. Vokietijos medžiotojų asociacijos feisbuko paskyra turi daugiau kaip 50 tūkst. sekėjų, tačiau vaizdo įrašu, kuriame pasakojama apie keliuose partrenkiamus gyvūnus, pasidalyta vos 322 kartus.
Įsivaizduokite, kokį poveikį turėtų šis įrašas ir kokią auditoriją jis pasiektų, jeigu juo būtų pasidaliję visi 50 tūkst. medžiotojų! Tada būtų pasiekta ir nemedžiojančiųjų auditorija! Neabejotinai! Didžioji medžiotojų bendruomenės problema šiuo metu, kaip ir anksčiau, yra ta, kad mes kaltiname kitus ir neprisiimame atsakomybės patys. Tad šiais metais taip pat linkiu drąsos ir daugiau progų papasakoti visuomenei apie teigiamą medžioklės įtaką, apie šį nuostabų gyvenimo būdą ir pasaulio suvokimą.
Sveikatos ir daugybės progų patraukti į medžioklę!
Linda Dombrovska
Naujasis žurnalo numeris!
