TEKSTS: Renata Špinkytė-Bačkaitienė, Darius Danusevičius
Šiemet jau ketvirti metai iš eilės, kai buvo atliekami visų sumedžiotų vilkų genetiniai, amžiaus ir reprodukcijos tyrimai bei analizuojami ir apibendrinami žiemos apskaitų pagal pėdsakus sniege ir visus metus į biomon.lt sistemą registruojamų pranešimų duomenys. Nuoseklaus darbo dėka mes turime nebe momentinį vienų metų rezultatą, o jau galime pradėti įžvelgti tendencijas. Taigi, pastaraisiais metais atliekami vilkų populiacijos genetiniai, amžiaus, reprodukcijos ir pasiskirstymo tyrimai rodo stabilią arba gerėjančią populiacijos būklę.
Norisi pasidžiaugti kasmet sklandžiai vykstančiu sumedžiotų vilkų mėginių surinkimo procesu. Medžiotojai labai atsakingai žiūri į šią pareigą-prievolę ir saugo sumedžiotų vilkų mėginius iki pasibaigus sezonui tyrėjai atvažiuoja jų pasiimti. Tokiu būdu kasmet yra surenkama praktiškai beveik visa galima imtis (lentelė 1).
Lentelė 1. Sumedžiotų vilkų mėginių surinkimo rezultatai nuo 2018–2019 m. medžioklės sezono
Problematiškiausiu mėginiu vis dar tebėra vilko patelės gimda. Tiesa, kasmet vis didėja teisingai išimtų gimdų dalis. Pastarąjį sezoną teisingai buvo paimta 66,7% gimdų (palyginimui prieš tai buvusį sezoną teisingai buvo paimta 48,7%) (1, 2 pav.). Tarp netikslumų dažniausiai pasitaiko, kai būna paimta tik dalis gimdos (18,4% atvejų) bei, kai paimti kiti vidaus organai (14,9%), dažniausiu atveju vietoj gimdos paimama šlapimo pūslė.
Išanalizavus tinkamai ir dalinai išimtas 2021–2022 metų medžioklės sezone sumedžiotų patelių gimdas, vis dėlto galime daryti kai kurias išvadas. Apžiūrėjus visas (n=4), įskaitant ir dalinai išimtas, antramečių jauniklių patelių gimdas, galima konstatuoti, kad jos jauniklių dar nebuvo turėjusios. Tai patvirtina ir trijų praėjusių sezonų tyrimų rezultatus, kad mūsų gamtinėmis sąlygomis savo pirmąją žiemą jauniklės rujoje nedalyvauja.
Iš tinkamai išimtų 18 suaugusių (amžius 2–7 metai) patelių gimdų nustatyta, kad 7 patelės pavasarį buvo vedusios jauniklius. Gimdose matėsi, kad būta dviejų, keturių, septynių (dviejose gimdose), aštuonių (dviejose gimdose) ir vienuolikos embrionų.
Apžiūrėjus tinkamai ir dalinai išimtas suaugusių patelių gimdas (n=24), galima teigti, kad 45,8% patelių 2021 metų pavasarį buvo vedusios jauniklius. Palyginimui šis rodiklis su praėjusiais sezonais, kuomet buvo ištirta, kad 2020 metų pavasarį jauniklius vedė 32% patelių, 2019 metų pavasarį – 70% patelių, o 2018 metų pavasarį – 50% patelių.
Ištyrus 2021–2022 metų medžioklės sezono metu sumedžiotų vilkų apatinius iltinius dantis, nustatyta, kad 59,4% individų sudarė 5–9 mėnesių amžiaus jaunikliai. 2020–2021 metų medžioklės sezono metu tokio amžiaus jaunikliai sudarė 48,3% individų, o 2019–2020 metų – 55,8% individų, 2018–2019 metų – 60,8%. Pirmamečių jauniklių amžiaus grupėje (vilkų amžius iki metų) patinų ir patelių proporcija buvo beveik lygi – 1 : 0,98.
Vyresnėse amžiaus grupėse vilkų buvo sumedžiota po mažiau. Štai antramečiai jaunikliai (vilkų amžius nuo 1 iki 2 metų) sudarė 6,9% nuo visų per pastarąjį sezoną Lietuvos teritorijoje sumedžiotų vilkų, tai panaši reikšmė, kaip ir prieš tai buvusiais sezonais (atitinkamai 9,8%; 5,3% ir 6,2%). Vyriausi sumedžioti vilkai (patinas ir patelė) ėjo devintus metus. Tai vėl panašus rezultatas į prieš tai buvusius sezonus, kai vyriausi sumedžioti vilkai ėjo devintus ir dešimtus metus. Lietuvoje vidutinis sumedžiotų vilkų amžius (atmetus pirmamečius ir antramečius jauniklius) 2021–2022 metų sezoną buvo 4,4 metų (ankstesniais sezonais buvo atitinkamai 4,12; 4,83 ir 5,25 metų).
Pirmieji sumedžiotų vilkų raumens mėginiai buvo pradėti rinkti dar nuo 2014–2015 m. medžioklės sezono. Šiai dienai iš viso jau turime net 902 sumedžiotų vilkų individus ištirtus genetiškai. Iš 2021–2022 m. medžioklės sezono sumedžiotų vilkų genetiškai buvo ištirti 186 individai. Turimi kelių metų genetiniai tyrimai atskleidžia vis stiprėjantį poravimąsi tarp negiminingų individų ir tuo pačiu populiacijos genetinės būklės gerėjimą. T
aip pat matyti mažėjanti genetinės diferenciacija tarp regionų. Tai aiškiai rodo stiprų genų srautų poveikį, mažinantį genetinę diferenciaciją tarp regionų. Labiausiai išryškėjo toks genų srauto „koridorius“, prasidedantis šiaurės rytų Lietuvoje ties Latvijos siena ir nukreiptas žemyn Kauno, Marijampolės kryptimi (3 pav.).
Įdomu, kad šis santykinai aukštesnės genetinės įvairovės „koridorius“ geografiškai sutampa ir su retų genų formų nešėjų geografiniu išsidėstymu. Tikėtina, kad Lietuvos upės nėra reikšmingi barjerai vilkų genų srautui, tačiau antropologinės kliūtys gali turėti arba turi reikšmingos įtakos genų srauto pobūdžiui ir krypčiai ir tokiu būdu gali daryti įtaką populiacijos genetiniai struktūrai Lietuvoje.
Mažėjanti genetinės diferenciacija tarp regionų patvirtina plačiu geografiniu lygmeniu laisvą vilkų migraciją šalies teritorijoje. Genetinio tyrimo rezultatai atskleidžia, kad vienos genetinės grupės nariai nesikoncentruoja vienoje vietoje, o yra pasklidę į atskirus regionus ir persimaišę su kitomis genetinėmis grupėmis. Tai yra teigiamas genų migraciją rodantis rezultatas, kuris lemia mažiau giminingų individų poravimąsi.
Ištyrus 186 2021–2022 m. sezone sumedžiotus vilkus, nustatytas 1 individas, kuris tikėtina yra pirmos kartos vilko ir šuns hibridas. 44% jo ištirtų genų buvo priskirti šunų grupei. Tai pirmas toks atvejis per visą Lietuvoje sumedžiotų vilkų tyrimo laikotarpį iš 902 genetiškai ištirtų sumedžiotų vilkų. Šis hibridinis individas buvo sumedžiotas šiaurinėje Vilniaus r. dalyje, ties Nemenčine. Tai buvo 5 metų amžiaus patelė, kuri praėjusį pavasarį buvo atsivedusi jauniklių.
Skaičiuojant populiacijos dydį (vilkų šeimų ir reprodukcijos atvejų skaičių), pirmiausiai atsižvelgta į 2020–2021 m. medžioklės sezono metu sumedžiotų vilkų amžių ir genetinių tyrimų rezultatus. Reprodukcijos atvejų skaičiui nustatyti buvo atrinkti tik 2021–2022 m. medžioklės sezono metu sumedžiotų vilkų jaunikliai (n=111), tai yra individai, kurių amžius buvo 5–9 mėnesiai. Genetiniais tyrimais buvo nustatyta, kad sumedžioti jaunikliai dalijasi į 57 artimais giminystės ryšiais nesusijusias grupes (po 1–6 tos pačios vados brolius/seseris grupėje), tai yra sumedžioti jaunikliai pagal savo kilmę buvo iš 57 atskirų šeimų.
Sekančiu etapu buvo atrinktos patelės, kurios pagal gimdų tyrimus 2021 metų pavasarį buvo vedusios jauniklius. Genetinių tyrimų rezultatai parodė, kad tarp šių patelių 3 buvo negiminingos 2021-2022 metų sezono metu sumedžiotiems jaunikliams. Tai įrodo dar 3 atskirus reprodukcijos atvejus.
Toliau buvo išanalizuoti 2022 m. žiemos apskaitų pagal pėdsakus sniege duomenys. Atrinkti tik tie atvejai, kai apskaityti ne mažiau kaip 4 vilkai vienoje vietoje. Atsižvelgus į biologiškai galimus nulimus nuo genetinių tyrimų pagrindu registruotų šeimų teritorijų, žiemos apskaitų duomenys „pridėjo“ dar 9 vilkų šeimas.
Analogiškai buvo išnagrinėti pranešimai apie vilkų buvimo registravimus visus metus sistemoje biomon.lt (įvykę laikotarpyje nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d.). Šioje vietoje norisi dar kartą pasidžiaugti medžiotojų ir ne tik medžiotoj darbu, įkeliant į sistemą turimas nuotraukas ir video medžiagą su keturiais ir daugiau vilkų.
Šį nagrinėjamą laikotarpį tokių kokybiškų registracijų sistemoje pabyrėjo kaip iš gausybės rago – viso net 60 tokių registracijų, kas vėliau atsispindėjo ir įrodytų šeimų skaičiuje. Taigi vadovaujantis visus metus teikiamų pranešimų medžiaga buvo nustatyta dar 18 vilkų šeimų. Nors iš kitos pusės, lyginant du pastaruosius nagrinėjamus laikotarpius, t. y. laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. ir laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d., pastebėti kai kurie ryškūs pokyčiai – bendrai imant ženkliai sumažėjo registruotų atvejų skaičius kiekvienai rūšiai: vilkų registruota 38,9% mažiau, lūšių – 44,0% mažiau, lokių – 28,6% mažiau.
Taigi, nors kokybiškų pranešimų su 4 ir daugiau vilkų vienoje vietoje akivaizdžiai padaugėjo, tačiau stipriai sumažėjo pavienių ir 2–3 vilkų registracijų skaičius. Jau ir ankstesniais metais buvo galima pastebėti, kad registruojami toli gražu ne visi vilkų, lūšių ir rudųjų lokių veiklos požymių ar tiesioginio stebėjimo atvejai sistemoje biomon.lt. Deja, po šio sezono dar akivaizdžiau matomos teritorijos, kuriose vilkai gyvena, tačiau pranešimų iš ten negauta.
Apibendrinus analizės rezultatus, t. y. genetinių, amžiau ir reprodukcijos tyrimų pagrindu bei žiemos apskaitų sniege ir visus metus teiktų pranešimų pagrindu, suskaičiuotos vilkų šeimos susumuotos ir gauta, kad Lietuvos teritorijoje gyveno ne mažiau kaip 87 vilkų šeimos.
______________
Pabaigai noriu priminti, kad kaip ir kiekvienais metais kiekvienas vilką sumedžiojęs medžiotojas gaus sms žinutę su informacija, kad jau yra sutvarkyti tyrimų duomenys ir jau galima pasiskambinus tyrėjams sužinoti pilną iš perduotų mėginių gautą informaciją konkrečiai apie jo vilką. Kadangi jau yra keleto metų patirtis, norisi pasidžiaugti, kad išsiuntinėjus tokias žinutes medžiotojams, keletą dienų telefonas tik ir skamba.
Nemaža dalis medžiotojų išties domisi, nori sužinoti, koks tikslus buvo vilko amžius, kokie giminystės ryšiai jį siejo su kitais sumedžiotais vilkais. Taip pat pateikiama informacija, ar vilkas buvo „vietinis“, ar jis genetiškai skyrėsi nuo sumedžiojamų Lietuvoje, ar turėjo šuns genų, ar jo tėvai nebuvo giminingi, jei tai patelė, tai ar buvo vedusi jauniklių ir kiek.
Renata Špinkytė-Bačkaitienė
Naujas žurnalo „Medžioklė“ numeris jau išėjo!
