Portalas agrobite.lt rašo apie keblią situaciją Plungės rajone. Vilkai vis dažniau puola gyvulius.
Plungės rajono meras Audrius Klišonis suskaičiavo, kas pernai Plungės rajono savivaldybės teritorijoje (įskaitant Žemaitijos nacionalinį parką) iš viso užpultas ir papjautas 101 ūkinis gyvūnas (90 avių, 1 ožka, 10 veršelių).
Stebėdamas, kas vyksta, Plungės meras kreipėsi į aplinkos ministrą Simoną Gentvilą ir Aplinkos apsaugos agentūrą su prašymu suteikti papildomus leidimus vilkų medžioklei. Leidimų negauta ir medojuose pasipylė kalbos, kad toks sprendimas žalingas vietos ūkininkams.Anot mero, vilkai drąsiai eina į gyventojų kiemus ir pjauna ūkinius gyvūnus bei gąsdina gyventojus.
Kyla klausimas, kodėl reikia prašyti leidimo iš AAA, jei dar tęsiasi vilkų sezonas? Šiuo metu, Aplinkos ministerijos duomenimis, sumedžioti tik 256 iš 340 vilkų. Jau pranešėme, kad šiemet buvo nustatytas rekordinis šių plėšrūnų sumedžiojimo limitas, o iki sezono pabaigos pagal Medžioklės taisykles liko pusantro mėnesio.
„Nepriklausomai nuo to, kad šiuo metu vilkų medžioklės sezonas dar nepasibaigęs ir vilkų sumedžiojimo limitas dar nepasiektas, vadovaujantis Vilko apsaugos planu, vilkus sumedžioti Žemaitijos nacionaliniame parke negalime, neturėdami Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) leidimo“, – skundėsi meras.
Gamtos apsaugos teritorijų uždavinys – saugoti ir išsaugoti rūšis. Vietose, kur medžioti neleidžiama, gyvūnai laisvai vaikšto. Gamtos apsaugos teritorijos tampa inkubatoriumi, iš kurio į visas puses pasklinda įvairių rūšių gyvūnai. Tai taikoma kanopiniams gyvūnams, įskaitant afrikinį kiaulių marą platinančius šernus, taip pat mėsėdžiams.
Teritorijose, esančiose šalia gamtos rezervatų, dažniausiai kyla problemų dėl laukinių gyvūnų daromos žalos.
Gamtosaugos poreikių pretekstu AAA neišduoda leidimų vilkų medžioklei Plungės rajone, o tai labai papiktino rajono vadovybę ir ūkininkus.
Piniginės kompensacijos ūkininkų neguodžia
Lietuvos avių augintojų asociacijos prezidentė Gintarė Kisielienė taip pat patvirtino, kad vilkai ūkininkams atneša didelių nuostolių ne tik Plungės rajone.
„Žinoma, ūkininkai gauna kompensacijas, tačiau jos per mažos. Jų skaičiavimo metodika netenkina ūkininkų, todėl dabar pateikėme pasiūlymus ir pastabas, tikimės, kad į jas bus atsižvelgta. Pavyzdžiui, anksčiau už visas papjautas avis buvo mokama vienoda kompensacija. Tačiau prašome, kad už avių pateles būtų mokama daugiau. Juk jeigu vilkai sudrasko patelę, jos ėriukai lieka našlaičiai, jie galima sakyti, pasmerkiami mirčiai. Kad ir kaip stengiamės juos maitinti ir rūpintis, bet jie nuskursta“, – pasakojo avių augintojų atstovė.
Anot jos, nors ūkininkams ir skiriamos kompensacijos, tačiau jos nepadengia padarytos žalos ir nekompensuoja gyvulio praradimo.
„Be to, kompensacijos priklauso ir nuo savivaldybės nustatytos tvarkos. Pavyzdžiui, vieno rajono savivaldybės skiria daugiau pinigų, o kitos mažiau. Ūkininkai nepatenkinti. Juk kompensacijų skaičiavimo metodika yra visur vienoda, bet skiriamos kompensacijos kažkodėl skiriasi“, –pastebėjo G. Kisielienė.
Vilkų medžioklė – ne išeitis
Pasak G. Kisielienės, leidimai sumedžioti daugiau vilkų – ūkininkų neišgelbės.
„Kiekvienais metais matau tą pačią situaciją, kad vilkų skaičius didėja, kvotos jiems medžioti taip pat auga. Tačiau sudraskytų ir sužalotų gyvulių skaičius nesikeičia“, – atkreipė dėmesį G. Kisielienė.
Ji tikino, kad pirmiausia reikėtų apsispręsti, kiek Lietuvai apskritai reikia vilkų.
„Būtini moksliniai tyrimai, tačiau niekas nesiima jų atlikti. Niekas nenori jiems skirti pinigų. Geriau jau moka ūkininkams kompensacijas už sudraskytus gyvulius, tačiau ne nuo to reikėtų pradėti spręsti problemą“, – sakė avių augintojų atstovė, pasiūliusi remtis užsienio pavyzdžiais.
„Pavyzdžiui, Švedijos valdžia nusprendė, kiek vilkų jiems reikia ir to skaičiaus jie nebedidina. O ką mes darome? Vilkų skaičius Lietuvoje didėja, ūkininkų nuostoliai auga“, – piktinosi ūkininkų atstovė.
Ji tikino, tokia atsaini valdžios pozicija tik sukuria konfliktus.
„Priešinami ūkininkai su vilkų gynėjais ir mylėtojais. Tačiau juk tereikia nustatyti vilkų skaičių ir sureguliuoti jų medžioklę. Nereikėtų vilkų medžioti miške, gal jie ten gerai gyvena ir jokių avių nedrasko. Medžiotojams reikėtų bendradarbiauti su ūkininkais, juk vilkai vis grįžta į gyvulių bandas, tad būtent šių vilkų ir reikėtų tykoti ir juos medžioti“, – siūlė G. Kisielienė.
Siūlo vilkus baidyti arba medžioti
Aplinkos apsaugos departamento atstovai tikino, kad apsaugoti naminius gyvūnus nuo vilkų – kiekvieno savininko reikalas. Anot jo, priemonės gali būti labai įvairios nuo garsinės patrankos, tvoros iki elektrinio piemens.
Aplinkos apsaugos agentūra irgi tikino, kad Plungės merui jokių leidimų nereikėjo prašyti, nes medžioklės sezonas tęsiasi iki kovo 31 d.
Vis tik agentūra pažymėjo, kad jeigu vilkus norima medžios saugomose teritorijose, tada jau reikėtų kreiptis nacionalinius parkus. Anot jos, tai yra jau vidiniai pačių saugomų teritorijų reikalai.
Įsigykite naujausią žurnalo numerį internetu!
Naujasis priedas. Medžioklės ginklai ir šaudymas
