Suaugusias lapes, o dabar ir jų jauniklius pastebėjo medžiotojas, kuriam pavyko nufotografuoti ir nufotografuoti gyvūnus.
Dieną jos ilsisi prie namų, o naktimis klajoja po kiemus. Lapės nebijo žmonių ir yra saugios dienos metu, tačiau naktį jos šmirinėja po namų kiemus, ieškodamos katėms palikto maisto.
Žinoma, kad miestuose lapės maitinasi ne tik senelių paliktu maistu benamiams gyvūnams, bet ir katėmis, paukščiais ir kitais gyvūnais, taip pat rausiasi šiukšlių konteineriuose.
Viena vertus, lapės padeda kontroliuoti graužikų populiaciją mieste, kita vertus, jos platina ligas ir kelia grėsmę naminiams gyvūnams. Gali būti, kad ne visi mieste dingę Jorkšyro terjerai atsikraustė į kitą šeimą.
Lapės, meškėnai, kiaunės, barsukai ir net šernai jau seniai tapo įprastais miesto gyventojais. Tai įrodo ne tik tai, kad gyvūnai gerai prisitaiko prie šiuolaikinio pasaulio, bet ir tai, kad natūrali populiacija yra pakankamai didelė, kad priverstų juos persikelti į žmonių apgyvendintas teritorijas ieškant naujų buveinių.
Lengvai prisitaiko prie gyvenimo sąlygų
Lapės dažniausiai įsikuria miškų pakraščiuose, atžėlusiose kirtavietėse prie upių ir ežerų, olas išsikasa po medžių šaknimis ar šlaituose. Kartais apsigyvena apleistose barsukų olose. Ar oloje gyvena lapės, galima įsitikinti iš užuodžiamo salsvo muskuso kvapo. Lapės paprastai turi savo mėgstamus takus, kuriais vaikšto medžiodamos.
Miškuose lapės teritorija mažesnė, nei atvirose vietovėse. Taip vaikštinėdamos, ieškodamos maisto lapės atklysta ir į žmonių sodybas. Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Žinduolių ekologijos laboratorijos vyresnioji darbuotoja dr. Laima Baltrūnaitė GRYNAS.lt pasakoja, kad lapių viešnagė atokesnėse žmonių sodybose nėra jokia naujiena. Anot jos, atvejų, kai šie žinduoliai lankosi pas žmones, būta ir anksčiau. Miestams augant ir mažėjant potencialių lapių buveinių, jos ieško naujų ir plečia savo teritoriją.
Kadangi lapės yra lengvai prie įvairių gyvenimo sąlygų prisitaikantys žinduoliai, jos gali klaidžioti ir miestų teritorijose esančiuose parkuose, miškeliuose. „Sodybos dažnai yra netoli tų vietų, kur lapės paprastai gyvena. Kitas dalykas, tai yra lengvai prisitaikantis gyvūnas, o mes iš dalies veržiamės į jų teritoriją. Todėl lapes galime sutikti ne tik prie žmonių sodybų, bet ir miestuose“, – aiškina žinduolių specialistė.
L. Baltrūnaitė akcentuoja, kad lapės buveinė yra miškas, bet, aišku, jai reikalingi ir atviri plotai: „Jos labai didelę mitybos dalį sudaro peliniai graužikai, todėl joms yra reikalingi atviri plotai, kur šių gyvūnų yra gausu. Bet vėlgi jos yra labai gerai prisitaikiusios, pavyzdžiui, mieste, priemiestyje besilankančios lapės aplanko visus šiukšlynus ir pan., kur tik yra kažkokio maisto.“
Vis dėlto, susidūrusios su žmogumi ar kitu gyvūnu, pavyzdžiui, šunimi, lapės, anot mokslininkės, slėpsis. Ramiai vaikštinėti ir ieškoti maisto jos gali besilaikydamos tam tikro atstumo. Lankosi ne dėl populiacijos gausėjimo Gyventojai, kurių sodybose apsilanko lapės, įsitikinę, kad taip vyksta dėl šių plėšrūnų populiacijos išaugimo.
Tačiau dr. L. Baltrūnaitė tikina, kad populiacijos būklė lapių viešnagei sodybose įtakos neturi. Vis dėlto, ji priduria, kad šių plėšrūnų miškuose gali būti pagausėję.
„Dabar galbūt populiacija pagausėjusi, bet aš tikrai nesiečiau to su jų lankymųsi žmogaus sodyboje. Jų ėjimas ten, kur gyvena žmonės, jau yra pakankamai senas dalykas. Dabar jaunikliai migruodami ieško sau gyvenamosios vietos, taigi jos klajoja, tyrinėja aplinką. Tokiu atveju tikrai gali ieškoti sau naujos teritorijos ir aplankyti sodybas“, – aiškina žinduolių specialistė.
Lapes traukia šiukšlės
Dauguma gyventojų, kurie susiduria su lapėmis, bijo jų nešiojamų ligų ir parazitų. Nuo seno žinoma, kad lapės vienas dažniausiai pasiutligę nešiojančių gyvūnų. Manoma, kad pasiutligės virusai lapių organizme vystosi greičiau, dėl to sutrumpėja ligos inkubacinis periodas. Jos dažnai serga niežais, helmintų sukeliamomis ligomis (kirmėlėmis). Niežais sergančių lapių kailis nuplinka, ant odos atsiranda kraujuojančių šašų, žvėrys išsenka, vėliau padvesia. Kitos lapių ligos retesnės ir mažiau tyrinėtos.
Tačiau dr. L. Baltrūnaitė ramina, kad žmogui lapių nešiojamomis ligomis ir parazitais apsikrėsti tikimybė yra maža, labiau tikėtina turint tiesioginį kontaktą su jomis. „Jeigu įvyks kontaktas, tai įmanoma apsikrėsti kokia nors liga. Parazitais užsikrėsti galima per ekskrementus. Net ir miške vaikštant šiaip yra rekomenduojama nusiplauti uogas, kurias ketiname valgyti. Tačiau, ar taip darome? Taip, lapės platina ligas, parazitus, bet kažko specialaus nemanau, kad reikia daryti. Šunys, katės irgi retai užsikrečia, nors tokia tikimybė, žinoma, yra didesnė.
Tačiau lapės paprastai vengia artintis prie šunų ar kačių. Anksčiau didesnis pavojus buvo susijęs su pasiutlige, tačiau dėl sėkmingai vykdomos oralinės vakcinacijos Lietuvoje jau kelis metus nėra registruoto nei vieno pasiutligės atvejo“, – tvirtina pašnekovė.
Tiems, kurie vis dėlto nepageidauja lapių draugijos, mokslininkė, visų pirma, pataria tvarkingai tvarkyti atliekas, laikyti uždarus ir neperpildytus konteinerius savo sodybose. Taip pat, anot jos, jokiu būdu negalima laukinio gyvūno šerti. „Aišku, žmonės kartais patys tuos gyvūnus prisipratina. Pamato lapę ir numeta jai maisto. Ir štai lapė įpranta ten lankytis. Galų gale, gal ne visi tvarkingai tvarko šiukšles. Todėl reikia labai gerai apsižiūrėti, ar nėra lapei ko nors, kas ją pritrauktų“, – informuoja žinduolių specialistė. Pasak L. Baltrūnaitės negalima šiukšlinti ir miškuose, nes laukiniai gyvūnai tikrai aplanko ir patikrina vietas, kuriuose lankėsi žmonės. Skaitykite daugiau delfi.lt
Pavojinga ar būtina? Medžioklė mieste ir plėšrūnų kontrolė
Patogu ir greita! Prenumeruokite arba pirkite žurnalą internetu!
