Pašauto smulkaus gyvūno ieškojimas yra vienas universaliųjų paukštšunių rudens bandymų elementų ir naudingas medžioklės įgūdis. Žinoma, jo galima ir reikia mokyti bet kurį šunį, ir tai darytina prieš prasidedant medžioklės sezonui.
Eiti paskui smulkaus grobio pėdsakus mokoma su fazanu, antimi, triušiu arba, jeigu įmanoma, kiškiu. Prireikus juos visus galima laikyti kameroje. Europoje ir kitur užsienyje paukštšuniai privalo mokėti atnešti ir lapę. Tai yra sunkiai išmokomas įgūdis, nes lapė yra sunki ir dvokia.
Velkei naudojamas sveikas mirusio gyvūno liemuo. Tai dresavimą pasunkina, nes šuo turi mokėti atskirti kailio ir vilnos kvapą. Per patikrą gyvūnas velkamas su krauju, o tai šuniui palengvina paiešką.
Vilkimui reikia atskiros komandos. Negalima sakyti „ieškok“, nes šis žodis naudojamas lauke, ieškant paukščių. Smulkaus gyvūno pėdsako šuo ieško nulenkta galva, ieškodamas pažemiui kvapo likučių, nes velkės trasoje yra pora posūkių ir ji dedama pavėjui. Keldamas galvą aukštyn šuo praleis posūkį!
Inventoriui reikia paukščio ar triušio, specialaus pavadžio (praverčia ir virvė), ilgokos medinės rykštės bei asistento. Pirmais kartais galima velkę dėti pačiam, bet paskiau vis tiek pasiimkite ką nors į pagalbą, nes šuo netrukus pradeda eiti ne paskui gyvūno paliktą taką, o paskui šeimininko pėdsaką.
Taigi šuo pastatomas į krūmus, už kalvos, arba paliekamas automobilyje, kad nematytų, kas vyksta. Pėdsakų pradžioje padedama išpeštų paukščio plunksnų arba triušio vilnos kuokštelių, gyvūnas patrinamas į žolę ir velkamas. Grobis turi būti pririštas virve prie rykštės, kad būtų galima jį traukti tolėliau nuo savęs. Šuniukams ir nepatyrusiems šunims iš pradžių galima duoti trumpą trasą.
Pirmais kartais ji gali būti tiesi, 35–50 m ilgio. Paskui ją pailginkite iki 300–500 žingsnių ir padarykite 2–3 buko ar stataus kampo posūkius. Eikite pavėjui. Posūkiams žymėti naudokite ryškius ar nudažytus spaustukus, kryptį nurodydami spaustuko galu, kuris gali būti nukreiptas į dešinę, kairę ar viršų (jeigu pėdsakas ilgas ir reikia patvirtinti kryptį į priekį).
Posūkiuose gyvūną patrinkite į žolę. Pėdsakus dėkite lėtai. Pabaigoje gyvūną atriškite. Asistentui geriau pasislėpti krūmuose arba už kalvos, kad šuo negalėtų jo suuosti ar pamatyti. Jeigu šeimininkas pėdsaką padeda pats, jis turi grįžti į pradinę poziciją.
Pasistatykite šunį greta, pasodinkite ir paskui liepkite ateiti prie pradžios. Galite leisti šuniui pačiam surasti pradžią. Jeigu pavyksta, pagirkite, paglostykite. Ne kiekvienas šuo ras vietą neparodžius, kur pėdsakas prasideda, ypač pirmąjį kartą. Visą laiką rodykite šuniui, kur reikia uostyti, neleiskite kelti galvos ir skubėti. Raminkite jį ir prilaikykite.
Per treniruotę ir bandymuose pirmus 30 metrų galima eiti greta šuns, primenant, kur reikia uostyti, kaip ieškoti. Mokydami visą laiką sekite, kad šuo nenukryptų. Jeigu taip nutiktų, pasišaukite atgal ir pradėkite nuo pradžios arba, jeigu šuo nuėjo kelis metrus į šalį, – nuo vietos, kur pėdsaką pametė.
Velkės gale šuo turi paimti gyvūną ir atnešti šeimininkui, stovinčiam prie pėdsako pradžios.
Pradedant mokyti velkės, šeimininkas turi parodyti, ko iš šuns nori. Taip pat išmokytina rastą gyvūną aportuoti. Eikite su šunimi kartu iki galo, liepkite paukštį ar triušį paimti ir bėkite į pradžios vietą, pakartokite komandą „atnešk“ arba „aport“ ir laukite, kada šuo atneš. Žinoma, už atliktą užduotį pagirkite, paglostykite, pažaiskite ir duokite skanėstą.
Su velke mokyti galima ne tik pievoje. Reikia dresuoti ir krūmyne, miške ir kalvotoje apylinkėje, kad šuo išmoktų dirbti jūsų nematydamas.
PRENUMERUOK Žurnalas Medžioklė arba ieškok spaudos prekybos vietose!
Žurnalo „Medžioklė“ „YouTube“ kanalas
https://www.medzioklezurnalas.lt/
Posted by Žurnalas Medžioklė on Ceturtdiena, 2021. gada 1. aprīlis
