Redakcija sulaukė skaitytojo klausimo, kiek šovinių leidžiama turėti ranka pertaisomo karabino, dar vadinamo bolt action, dėtuvėje. Kartu nusprendėme priminti, kokie reikalavimai šiuo metu taikomi pusiau automatiniams šautuvams.
Dėl paaiškinimo kreipėmės į Aplinkos apsaugos departamentą. Specialistai priminė, kad šiuo metu galiojanti nuostata yra įtvirtinta nebe Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse, o Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 15¹ straipsnio 1 dalies 8 punkte.
Pagal šį reikalavimą medžioklėje draudžiama naudoti pusiau automatinius šaunamuosius ginklus, kurių dėtuvėse telpa daugiau kaip du šoviniai. Tačiau toks ginklas gali būti naudojamas, jeigu dėtuvėje įrengtas ribotuvas, neleidžiantis panaudoti daugiau kaip dviejų šovinių. Kitaip tariant, svarbu ne gamyklinė dėtuvės talpa, o tai, kiek šovinių realiai galima panaudoti medžioklėje.
Tuo tarpu ranka pertaisomiems karabinams, kurių spyna valdoma rankiniu būdu, toks apribojimas netaikomas. Medžioklės įstatymas nenustato maksimalaus šovinių skaičiaus jų dėtuvėje, todėl teisės aktų požiūriu tokių ginklų dėtuvės talpa nėra ribojama.
Kodėl pusiau automatiniams ginklams taikomas dviejų šovinių apribojimas? Įstatyme šio reikalavimo motyvai nėra atskirai aiškinami. Toks ribojimas Lietuvoje galioja jau daugelį metų ir laikomas viena iš medžioklės saugos bei etikos nuostatų. Panašūs apribojimai taikomi ir daugelyje kitų Europos valstybių, siekiant riboti greitą pakartotinį šaudymą medžioklėje. 2024 metais keičiant teisinį reguliavimą šios nuostatos turinys nepasikeitė – ji tik buvo perkelta iš Medžioklės taisyklių į Medžioklės įstatymą.
Kodėl medžioklėje ribojamas šovinių skaičius?
Nors Lietuvos teisės aktuose nėra oficialiai paaiškinta, kodėl pusiau automatinių medžioklinių ginklų dėtuvėse leidžiama panaudoti ne daugiau kaip du šovinius, toks reikalavimas atitinka ilgametes Europos medžioklės tradicijas. Daugelyje valstybių medžioklė suprantama ne tik kaip teisė sumedžioti gyvūną, bet ir kaip atsakomybė, reikalaujanti pagarbos gamtai, gyvūnui ir pačiam medžioklės procesui.
Vienas svarbiausių medžioklės principų yra etiškas šūvis. Medžiotojas turi būti pasirengęs atlikti tikslų ir gerai apgalvotą pirmąjį šūvį, kuris kuo greičiau ir humaniškiau nutrauktų gyvūno kančias. Nors prireikus antrasis šūvis gali būti būtinas sužeistam gyvūnui užbaigti, pati medžioklės kultūra nėra grindžiama galimybe paleisti daugybę šūvių per kelias sekundes.
Toks ribojimas taip pat siejamas su sauga. Kuo mažiau šovinių galima panaudoti be pertaisymo, tuo mažesnė tikimybė impulsyviai atlikti neapgalvotų šūvių seriją sudėtingoje ar greitai besikeičiančioje situacijoje. Tai skatina medžiotoją įvertinti aplinką, foną už taikinio ir kiekvieno šūvio pasekmes.
Todėl dviejų šovinių riba neturėtų būti vertinama kaip nepasitikėjimas pusiau automatiniais ginklais. Priešingai – tai vienas iš medžioklės kultūros elementų, pabrėžiantis, kad svarbiausia yra ne šūvių skaičius, o medžiotojo įgūdžiai, savitvarda ir pagarba medžiojamajam gyvūnui. Šios vertybės daugelį dešimtmečių laikomos atsakingos medžioklės pagrindu visoje Europoje.
Nauji įrodymai! Kuriame Lietuvos rajone veisiasi meškos?
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
