Liepos penkioliktąją Slovakijoje prasidėjo nacionalinis rudųjų lokių (Ursus arctos) genetinis monitoringas. Iki spalio penkioliktosios medžiotojai visoje šalyje rinks biologinius mėginius, kurie bus naudojami populiacijos genetinei analizei. Tyrimą koordinuoja Slovakijos valstybinė gamtos apsaugos tarnyba (Štátna ochrana prírody Slovenskej republiky) kartu su Slovakijos medžiotojų rūmais (Slovenská poľovnícka komora).
Pagrindinis projekto tikslas – kuo tiksliau nustatyti rudųjų lokių populiacijos dydį ir struktūrą. Skirtingai nei tradiciniai apskaitos metodai, genetiniai tyrimai leidžia identifikuoti kiekvieną individą pagal jo DNR, todėl tas pats lokys negali būti suskaičiuotas kelis kartus.
Įdomus faktas
Slovakijos projektas nėra išskirtinis dėl pačios DNR metodikos. Įdomiausia jo ypatybė – biologinių mėginių rinkimas beveik visiškai patikėtas medžiotojams. Daugiau kaip 65 tūkst. Slovakijos medžiotojų laikomi pagrindiniu mėginių rinkimo tinklu, kuris per tris mėnesius turėtų surinkti biologinę medžiagą iš visos šalies.
Toks platus medžiotojų įtraukimas į nacionalinę genetinio monitoringo programą Europoje vis dar yra gana retas, nors Slovėnijoje ir Kroatijoje medžiotojai bei miškininkai taip pat aktyviai dalyvauja renkant mėginius.
Kodėl pasirinkta genetinė analizė
Didelių plėšrūnų apskaita visada yra sudėtinga. Lokiai gyvena didelėse teritorijose, aktyviai migruoja, o vieno individo veiklos plotas gali apimti kelias dešimtis ar net šimtus kvadratinių kilometrų. Dėl to skirtingose vietose aptikti pėdsakai, ekskrementai ar stebėjimai nebūtinai reiškia skirtingus gyvūnus.
Genetinė analizė šią problemą išsprendžia. Iš biologinio mėginio išskirta DNR leidžia sudaryti individualų genetinį profilį. Jei skirtinguose regionuose randami mėginiai priklauso tam pačiam lokiui, laboratorija tai nustato, todėl populiacijos dydis apskaičiuojamas remiantis unikaliais individais, o ne stebėjimų skaičiumi.
Šis metodas plačiai naudojamas tiriant stambiuosius plėšrūnus Europoje ir laikomas vienu tiksliausių populiacijos vertinimo būdų.
Kokie mėginiai bus renkami
Pagal patvirtintą metodiką daugiausia bus renkami ekskrementai ir plaukai. Tam tikrais atvejais gali būti naudojami ir audinių mėginiai, jei jie gaunami teisėtu būdu.
Kiekvienas mėginys registruojamas atskirai. Fiksuojamos GPS koordinatės, radimo data, vietovė ir kita tyrimui reikalinga informacija. Mėginiai laikomi užšaldyti maždaug –18 °C temperatūroje ir perduodami genetiniams tyrimams.
Kadangi naudojami neinvaziniai mėginiai, gyvūnų nereikia gaudyti ar kitaip trikdyti.
Ką galima nustatyti iš DNR
Genetinė analizė leidžia nustatyti gerokai daugiau nei tik populiacijos dydį.
Pagal surinktus mėginius bus vertinamas individų skaičius, patinų ir patelių santykis, populiacijos tankis, genetinė struktūra bei atskirų individų paplitimas. Sukaupus pakankamai mėginių galima nustatyti ir giminystės ryšius tarp lokių bei įvertinti genetinę įvairovę skirtinguose regionuose.
Tokie duomenys svarbūs ilgalaikiam populiacijos stebėjimui, nes leidžia vertinti ne tik gyvūnų gausą, bet ir pačios populiacijos būklę.
Kodėl į projektą įtraukti medžiotojai
Slovakijos medžiotojų rūmų duomenimis, šalyje yra daugiau kaip 65 000 tūkstančiai medžiotojų. Organizacijos vertinimu, būtent jie gali surinkti reprezentatyvų biologinių mėginių kiekį iš visų Slovakijos regionų.
Medžiotojai miškuose lankosi reguliariai visais metų laikais, todėl tikimybė aptikti šviežius biologinius pėdsakus yra gerokai didesnė nei vykdant trumpalaikes specialistų ekspedicijas. Dėl šios priežasties panašūs projektai įvairiose Europos šalyse dažnai vykdomi bendradarbiaujant su medžiotojų organizacijomis.
Kodėl tyrimas pradėtas dabar
Pastaraisiais metais Slovakijoje daug diskutuojama apie rudųjų lokių populiacijos dydį. Skirtinguose vertinimuose buvo pateikiami nevienodi skaičiai, o visuomenės dėmesį dar labiau padidino keli rezonansiniai lokių išpuoliai prieš žmones.
2024 metų kovą Liptovsky Mikulašo mieste lokys sužeidė penkis žmones. Tų pačių metų kovą Žemųjų Tatrų regione nuo lokio užpuolimo žuvo moteris. Aplinkos ministerijos duomenimis, iki 2024 metų birželio vidurio Slovakijoje buvo užregistruota penkiolika lokių išpuolių prieš žmones, kai tuo pačiu laikotarpiu 2023 metais jų buvo dvylika. 2025 metų pavasarį centrinėje Slovakijoje po lokio užpuolimo žuvo dar vienas žmogus.
Šie įvykiai nepakeičia genetinio monitoringo tikslų, tačiau parodo, kodėl tikslūs duomenys apie populiacijos dydį ir paplitimą tapo ypač svarbūs.
Biologinių mėginių rinkimas tęsis iki spalio vidurio. Po to prasidės laboratorinis etapas, kurio metu bus atliekamos genetinės analizės. Galutiniai rezultatai bus paskelbti tik užbaigus visų surinktų mėginių tyrimus.
DNR monitoringas Europoje tampa standartu
Genetiniai tyrimai jau seniai nebėra naujovė stebint stambiųjų plėšrūnų populiacijas. Šiandien DNR analizė laikoma vienu tiksliausių metodų, leidžiančių nustatyti ne tik populiacijos dydį, bet ir jos genetinę struktūrą, individų paplitimą bei išvengti to paties gyvūno pakartotinio suskaičiavimo.
Valstybiniai rudųjų lokių genetinio monitoringo projektai jau vykdomi Latvijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje, Rumunijoje, Švedijoje, Norvegijoje ir Suomijoje. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Slovėnijoje ir Kroatijoje, DNR tyrimai atliekami koordinuotai, nes lokių populiacija apima abiejų valstybių teritorijas.
Slovakijos projektas iš kitų išsiskiria ne pačia metodika, o organizavimo principu. Biologinių mėginių rinkimui pirmą kartą tokiu mastu pasitelkiami medžiotojai iš visos šalies. Slovakijos medžiotojų rūmų duomenimis, šalyje yra daugiau kaip 65 tūkst. medžiotojų, todėl tikimasi per vieną sezoną surinkti reprezentatyvų biologinių mėginių kiekį iš visų regionų.
Lokys užpuola turistą Rumunijoje. Lietuviai per plauką išsigelbėja!
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
