Aplinkos ministerija pateikė derinti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pakeitimo projektą. Tai reiškia, kad siūlomi pakeitimai dar nėra įsigalioję, tačiau jau dabar aišku, kokias sritis jie paliestų. Dalis pakeitimų skirta pašalinti skirtingas teisės aktų interpretacijas, dalis susijusi su afrikinio kiaulių maro prevencija, o kai kurie siūlymai turėtų sumažinti administracinę naštą medžiotojams.
Keičiama viliojimo vietos sąvoka ir atsisakoma šėryklos apibrėžimo
Vienas didžiausių projekto pakeitimų susijęs su medžiojamųjų gyvūnų viliojimu. Siūloma atsisakyti Medžioklės taisyklėse buvusios šėryklos sąvokos ir atitinkamai pakeisti nuostatas, kuriose ji buvo vartojama.
Naujoje redakcijoje viliojimo vieta apibrėžiama kaip vieta, skirta medžioti tykojant arba sėlinant, kurioje medžiojamiesiems gyvūnams privilioti naudojamas natūralios kilmės masalas arba kitos viliojimo priemonės – iškamšos, muliažai, profiliai, viliokliai, vilbynės, feromoniniai jaukai ar krykštės.
Aiškinamajame rašte nurodoma, kad šie pakeitimai siūlomi atsižvelgiant į Nacionalinio afrikinio kiaulių maro valdymo veiksmų plano rengimo darbo grupės išvadas. Pasak ministerijos, siekiama suderinti Medžioklės taisyklėse vartojamas sąvokas su Europos Sąjungos afrikinio kiaulių maro prevencijos gairėmis ir užtikrinti vienodą jų taikymą.
Kartu siūloma tikslinti ir viliojimo vietoms taikomus apribojimus. Projekte numatyta, kad medžioklės plotų vienete, kurio plotas siekia 1000 hektarų, negalėtų būti daugiau kaip dešimt viliojimo vietų.
Taip pat siūloma aiškiai įtvirtinti draudimą viliojimo vietose naudoti gyvūninės kilmės produktus, šalutinius gyvūninius produktus, maisto atliekas ar kitą medžiojamiesiems gyvūnams nebūdingą pašarą. Išimtis būtų taikoma tik plėšrūnų medžioklei. Tokiu atveju viliojimo vietoje būtų galima palikti sumedžioto arba kitaip žuvusio elninio žvėries ar paukščio kūną arba jo dalis, taip pat plėšrūnų papjauto ūkinio gyvūno kūną ar jo dalis toje vietoje, kur gyvūnas buvo papjautas.
Pateiktas pasiūlymas leisti naudoti ir bebrą
Derinimo metu pateiktas ir atskiras pasiūlymas papildyti keičiamą Medžioklės taisyklių 58.33 papunktį. Jame siūloma leisti plėšrūnų viliojimui naudoti ne tik elninių žvėrių ar paukščių, bet ir teisėtai sumedžioto arba kitaip žuvusio bebro kūną ar jo dalis.
Pasiūlymo autorius argumentuoja, kad bebras yra teisėtai medžiojamas gyvūnas, jo mėsa naudojama maistui, o bebrų populiacijoje nėra nustatyta kritinių užkrečiamųjų ligų, kurios sudarytų pagrindą riboti tokį naudojimą.
Šis pasiūlymas nėra Aplinkos ministerijos parengto projekto dalis. Dėl jo bus sprendžiama derinimo proceso metu.
Vienodinamas briedžių medžioklės sezono pabaigos terminas
Projektu siūloma pakeisti briedžių medžioklės terminus. Numatyta, kad briedžių patinai būtų medžiojami nuo rugpjūčio 15 dienos iki gruodžio 15 dienos, o patelės ir jaunikliai – nuo spalio 1 dienos iki gruodžio 15 dienos.
Aiškinamajame rašte pažymima, kad iki šiol skirtingi medžioklės terminai praktikoje sukeldavo ginčų. Pasitaikydavo atvejų, kai teisėtai medžiojant briedžių jauniklius per klaidą būdavo sumedžiojamas ragus numetęs patinas arba antrametė patelė, o tarp medžiotojų ir aplinkos apsaugos pareigūnų kildavo skirtingas tokių situacijų vertinimas.
Kartu siūloma patikslinti ir 28.3 papunktį, nustatant tokių atvejų registravimo tvarką. Numatyta, kad apie tokį sumedžiojimą turi būti nedelsiant įrašoma į medžioklės lapą, o naudojant popierinį medžioklės lapą – surašomas nustatytos formos aktas ir ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną pateikiamas Aplinkos apsaugos departamentui.
Tikslinamos šunų naudojimo nuostatos
Projektu siūloma patikslinti ir Medžioklės taisyklių nuostatas dėl šunų vedžiojimo medžioklės plotuose. Naujoje redakcijoje numatyta, kad kitais atvejais ne medžioklės metu medžioklės plotuose šunys turi būti vedžiojami tik su pavadėliais.
Aiškinamajame rašte nurodoma, kad pakeitimas siūlomas siekiant išvengti skirtingo Medžioklės taisyklių aiškinimo. Ministerijos teigimu, iki šiol taisyklėse buvo nurodyta, kaip šunys gali būti naudojami juos mokant medžioti ar vykdant lauko bandymus bei varžybas, tačiau nebuvo aiškiai įvardyta, kad kitais atvejais ne medžioklės metu medžioklės plotuose šunys turi būti vedžiojami su pavadėliais. Dėl to praktikoje kildavo skirtingų interpretacijų dėl šunų paleidimo nuo pavadėlio medžioklės metu ir ieškant sužeistų medžiojamųjų gyvūnų.
Nebereikėtų pristatyti vilkų kaukolių trofėjų apžiūrai
Projektu siūloma atsisakyti reikalavimo po medžioklės sezono į trofėjų apžiūrą pristatyti sumedžiotų vilkų kaukoles. Jeigu pakeitimai būtų priimti, trofėjų apžiūrai, kaip ir iki šiol, reikėtų pristatyti tik elninių žvėrių ragus su kaukole ir apatiniu žandikauliu.
Ministerija aiškina, kad elninių žvėrių trofėjų apžiūros reikalingos vertinant atrankinės medžioklės reikalavimų laikymąsi ir bandų kokybinius pokyčius. Tuo tarpu vilkams atrankinės medžioklės reikalavimai netaikomi, genetiniai tyrimai atliekami paimant kitus mėginius, o jaunų vilkų trofėjai dažnai būna menkaverčiai, todėl jų paruošimas reikalauja papildomų laiko ir finansinių sąnaudų.
Nebereikėtų su savimi turėti leidimo laikyti ar nešiotis ginklą
Projektu siūloma pakeisti ir Medžioklės taisyklių 58.7 papunktį. Numatyta, kad medžiotojas privalėtų turėti galiojantį leidimą laikyti arba nešiotis ginklą bei ginklo pažymėjimą, jeigu jis asmeniui yra išduotas, tačiau siūloma atsisakyti reikalavimo leidimą visada turėti fiziškai su savimi.
Aiškinamajame rašte pažymima, kad Aplinkos apsaugos departamentas turi prieigą prie Policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos, todėl pareigūnai gali elektroniniu būdu patikrinti informaciją apie medžiotojo turimus ginklus. Ministerija taip pat pažymi, kad tokio reikalavimo nebeliko ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme.
Keičiama tvarka varyminėse medžioklėse
Dar vienas praktinis pakeitimas susijęs su varyminėmis medžioklėmis. Projektu siūloma išlaikyti draudimą varovams neštis užtaisytus ginklus ir šaudyti į žvėris ar paukščius, tačiau numatyti išimtį dėl B ir C kategorijos trumpųjų šaunamųjų ginklų.
Pagal siūlomą redakciją toks ginklas turėtų būti nešamas neužtaisytas. Jį būtų galima užtaisyti tik suradus sužeistą ar sužalotą medžiojamąjį gyvūną ir panaudoti vieninteliam tikslui – nutraukti gyvūno kančias.
Aiškinamajame rašte nurodoma, kad dabartinis draudimas apsunkina galimybę nedelsiant nutraukti sužeisto gyvūno kančias.
Tikslinamos ir kitos nuostatos
Projektu taip pat siūloma patikslinti Medžioklės taisyklėse vartojamų sąvokų nuorodas į kitus teisės aktus. Vietoje nuorodos į Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą siūloma remtis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu bei Laukinės gyvūnijos įstatymu. Aiškinamajame rašte pažymima, kad taip siekiama išvengti skirtingo tamsiojo paros meto aiškinimo bei aiškiai nurodyti Medžioklės taisyklėse vartojamų sąvokų šaltinius.
Šiuo metu visi šie pakeitimai yra derinimo stadijoje. Iki sprendimo priėmimo projektas dar gali būti tikslinamas, atsižvelgiant į gautas institucijų, organizacijų ir visuomenės pastabas bei pasiūlymus.
Projektas ir susiję dokumentai
Tai ne elgesio problema? Kodėl taksai kasa sofas, skalikai pabėga, o laikos nuolat loja? Šunų voljeras #6
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
