Nuotraukos: Virginijus Rudzevičius
Marijampolės rajono medžioklės plotuose vasario viduryje buvo sumedžiotas danielius (lot. Dama dama) su itin išskirtiniu trofėjumi. Komercinės medžioklės metu Vokietijos medžiotojui pavyko sumedžioti laisvėje gyvenusį patiną, kurio ragai buvo padengti aksomu. Savo sėkmės istorija jis nedelsdamas pasidalijo Facebook grupėje Abnorme Rehböcke, skirtoje nestandartinių elninių gyvūnų trofėjų aptarimui ir patirčiai medžiojant tokius individus. Komentaruose netrukus pasirodė pagrindinis klausimas: kaip galėjo susiformuoti toks trofėjus?
Kodėl žiemą danielius negali turėti minkštų ragų?
Danielių ruja vyksta maždaug mėnesiu vėliau nei tauriųjų elnių. Beje, tai vienas iš argumentų, kodėl šios rūšys natūraliai nesikryžmina, tačiau svarbiausia priežastis yra ta, kad tai skirtingos rūšys. Tai atsakymas į dažnai medžiotojų girdimą teiginį, esą danieliai gali pabloginti tauriųjų elnių trofėjus. Lietuvoje danielių populiacija buvo suformuota pačių medžiotojų iniciatyva ir lėšomis. Šiuo metu jos dydis vertinamas maždaug 12 tūkst. individų.
Atsižvelgiant į natūralius hormoninius pokyčius patinų organizme, danieliai ragus meta šiek tiek vėliau nei taurieji elniai, paprastai balandžio mėnesį. Nauji ragai pradeda augti pavasario pabaigoje, o jau rugsėjį būna visiškai mineralizavęsi ir be aksominės odos. Todėl žiemą danielius negali turėti minkštų, lyg vasaros stadijoje sustingusių ragų.
Kas yra aksomas?
Pavasarį prasideda naujų ragų augimas. Juos dengia aksomas – tai gausiai kraujagyslėmis aprūpintas audinys, užtikrinantis spartų kaulo augimą. Antroje vasaros pusėje, kylant testosterono lygiui, ragai mineralizuojasi, aksomas išdžiūsta ir patinai jį nutrina į medžių bei krūmų šakas. Rudenį patinai dalijasi teritorijas, o spalį vyksta ruja.
Kodėl gali vėluoti ragų vystymasis?
Mokslinėje literatūroje apie elninių gyvūnų ragų ciklą pabrėžiama hormoninė reguliacija. Ragų vystymasis tiesiogiai susijęs su testosterono koncentracija kraujyje. Jei šio hormono lygis pakyla laiku, ragai mineralizuojasi, aksomas išdžiūsta ir yra nutrinamas. Jei testosterono lygis išlieka žemas arba svyruoja, procesas gali užsitęsti. Eksperimentiniai tyrimai su danieliais ir tauriųjų elnių patinais parodė, kad dirbtinai sumažinus androgenų poveikį, aksomo fazė pailgėja, ragai mineralizuojasi ne iki galo ir gali ilgiau išlikti minkšti nei įprasta.
Hormoniniai sutrikimai gali būti susiję su sėklidžių funkcijos pakitimais, traumomis, uždegiminiais procesais ar navikais. Endokrininę sistemą veikia ir lėtinis stresas. Ilgalaikė per didelė populiacijos gausa, konkurencija, nepakankama mityba ar klimato svyravimai gali sutrikdyti sezoninį ritmą.
Kitas galimas paaiškinimas yra jauno gyvūno vystymosi atsilikimas. Jei tai antrų ar trečių gyvenimo metų patinas su lėtesne fizine branda, ragų ciklas gali neatitikti kalendorinio laiko. Jauni patinai dažniau pasižymi didesne individualia variacija ragų augimo stadijose. Jei bendroji organizmo būklė nėra optimali, ragai taip pat gali vystytis lėčiau.
Svarbi ir pašaro kokybė bei mineralinių medžiagų prieinamumas. Ragai yra vienas sparčiausiai augančių kaulinių audinių žinduolių pasaulyje. Jų formavimuisi būtinas kalcis, fosforas, magnis ir mikroelementai, tokie kaip varis bei cinkas. Jei šių medžiagų trūksta, mineralizacija gali užsitęsti. Tokiu atveju, ragai gali išlikti porėti, nepakankamai tvirti ir ilgiau padengti aksomu.
Mokslinėje literatūroje aprašytos ir retos patologijos, susijusios su rago pagrindo uždegimu. Lėtiniai uždegiminiai procesai gali lemti deformuotą ar asimetrišką ragų augimą, kartais neatitinkantį sezoninio ciklo. Tokie atvejai reti, tačiau jie rodo, kad ragų vystymasis yra sudėtingas ir jautrus procesas.
Svarbu pabrėžti, kad ragai buvo susiformavę natūraliai, tačiau jų vystymosi ciklas buvo uždelstas. Tai išties retas atvejis ir labai neįprastas trofėjus.
Danielius Lietuvoje
Danielius Lietuvoje yra stabili ir kai kur besiveisianti rūšis. Kadaise jis buvo įveistas kaip medžiojamasis gyvūnas, o šiandien daugelyje vietovių susiformavusios laisvai gyvenančios populiacijos. Rūšis gerai prisitaiko prie mozaikinio kraštovaizdžio, kuriame miško masyvai kaitaliojasi su žemės ūkio plotais. Danielius dažniau nei taurusis elnias laikosi atviresnėse teritorijose ir aktyviai naudojasi kultūrinių augalų laukais.
Ruja paprastai vyksta spalį. Patinai užima teritorijas ir būdingais garsais vilioja pateles. Žiemą danieliai telkiasi į didesnes bandas, šiuo laikotarpiu aiškiai matoma socialinė struktūra. Medžioklės ūkyje jie vertingi tiek kaip trofėjiniai gyvūnai, tiek svarbūs kaip populiacijos reguliavimo objektas.
Neįprastas atvejis Marijampolės rajone primena, kad net ir stabiliose populiacijose pasitaiko individualių nukrypimų nuo normos. Ragai nėra vien trofėjus. Jie yra biologinis indikatorius, atspindintis gyvūno sveikatą, hormonų pusiausvyrą ir aplinkos sąlygų poveikį. Būtent tokie atvejai padeda geriau suprasti laukinių gyvūnų fiziologiją ir populiacijos dinamiką. Jie suteikia medžiotojams galimybę vykdyti kokybišką atrankinę medžioklę ir patirti džiaugsmą dėl retų trofėjų, kurie gali pasitaikyti tik kartą gyvenime.
Elnių minus 21 000, o mes sprendžiame, kas yra tamsusis paros metas. Pokalbiai apie medžioklę #88
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
