Ekosistemų apsaugos centro asociacija kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija nuo šių metų gegužės mėnesio šalyje atlieka tyrimą apie plėšrūnų daromą žalą ūkiniams gyvūnams.
Vienas šio projekto vykdytojų – Petras Adeikis pasakoja apie tyrimą.
Ūkininko patarėjas: Vilkai ir žmonės – kompromisai bei sprendimai
„Vilkui neliesti pririšto veršelio – tai tas pats, kas žmogui nepaimti ant kelio surastų 50 eurų“, – sako Petras Adeikis, ūkininkas, medžiotojas, mokslininkas, šiuo metu atliekantis tyrimą apie vilkų daromą žalą naminiams gyvūnams.
Ne tik veršeliai, avys, bet ir elniai
Ganiava – tai metas, kai atgyja diskusijos dėl vilkų daromos žalos kaimo žmonėms, išaugusios plėšrūnų populiacijos, pakitusios jų elgsenos, ūkininkų nusivylimo valdininkais, aplinkosaugininkais, gamtos mylėtojais, kurie be jokių išlygų stoja skriaudikų (taip sako nukentėjusieji) pusėn. Diskusijos paprastai tęsiasi tol, kol baigiasi vasara, praeina ganiava, užauga vilkų jaunikliai ir vėl viskas aprimsta iki kitų metų.
Prieš kelias savaites „Ūkininko patarėjuje“ rašėme apie vilkų išpuolius keliuose Kupiškio rajono kaimuose, kai šeimininkai neteko kieme pririštų veršelių, netoli sodybos laikytų avių. Šiuo metu kaimo žmonių patirtų nuostolių statistika yra ryškiai išaugusi.
Liepos pabaigoje ūkininkas Ričardas Barzdenis, Žižmariškių kaime (Kupiškio r.) aptvare laikantis nemažą dėmėtųjų elnių bandą, atrado 21 papjautą. Praėjusią savaitę, antradienį, vilkai pakartojo žygį, papjovė dar 12 elnių. Iki šiol apie tokius vilkų išpuolius šiame krašte neteko girdėti.
„Tikrai nėra buvę tokių dalykų, jau 15 metų laikau elnius, tikėjausi, kad kelių metrų aukščio vielinė voljero tvora gerai apsaugo gyvūnus. Taip buvo iki šiol. Dabar vilkai labai išdrąsėjo. Esu nufotografavęs ryte, kai buvau prie mėsinių galvijų aptvaro, aš vienoje pusėje, jis – kitoje, pasižiūrėjom vienas į kitą ir jis ramiai sau nuėjo“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo ūkininkas.
Jis jau neteko 37 elnių, vos ne pusės bandos, pirmąjį kartą atrado keletą suėstų plikai iki griaučių, kiti buvo papjauti. Be motinų likę, negaudami pieno, gaišta jaunikliai, taigi nuostoliai tik auga. Ką daryti šeimininkui, kuris, beje, yra ir Lietuvos skalikų augintojų asociacijos prezidentas, argi negalėtų aptvare šunys pasargauti?..
„Bijo medžiokliniai šunys, ypač laikos, skalikai kiek drąsesni. Mėsiniai galvijai nebijo, žindenės aktyviai ir agresyviai gina savo jauniklius. Nėra taip paprasta nusaugoti, nenutaikysi laiko, kada vilkas pasirodo. Pasikasa po aptvaru, nešoka per viršų. Dabar pastatytos vaizdo kameros, bendraujam su tyrėju, kuris visoje Lietuvoje renka informaciją apie ūkininkų patiriamą žalą. Pranešiau seniūnui, tikiuosi gauti leidimą sumedžioti probleminį plėšrūną, jeigu jis bus nustatytas“, – sakė ŪP pašnekovas.Skaityti toliau.
Naujasis žurnalo priedas jau prekyboje!
