Patirtis

190 vilkų. Kompromisas tarp mokslininkų ir visuomenės nuomonės0

Nuotrauka: Kataryna Šterna

Iki nepriklausomybės atgavimo vilkų medžioklė nebuvo ribojama. Dešimtajame dešimtmetyje apie tai dar niekas nebuvo pradėjęs galvoti, o įstojus į Europos Sąjungą pasikeitė ir medžioklę reglamentuojantys teisės aktai. Daug dėmesio skirta vilkų apsaugai. Nustatytas medžioklės sezonas ir tausojimo laikotarpis, parengtas Vilko apsaugos planas ir pasirašytos įvairios peticijos rūšiai saugoti. Vis dėlto tik keletą pastarųjų metų gauname patikimą, moksliniais tyrimais paremtą informaciją apie vilkų populiaciją Lietuvoje.

Kaži, ar duomenys jau tobuli, bet esame arčiau tiesos. Lietuvos mokslo taryba ir Vytauto Didžiojo universitetas pasirašė susitarimą dėl reikminių tyrimų projekto „Vilko (Canis lupus) ekologijos tyrimai“ įgyvendinimo. Vykdydami šį projektą mokslininkai tyrinėja sumedžiotų vilkų audinių mėginius, amžių pagal ilties pjūvį, reprodukcinius rezultatus ir genetines linijas. Į genetinės medžiagos analizę buvo įtraukti 544 sumedžioti vilkai (iš vilkų, sumedžiotų nuo 2014–2015 iki 2017–2018 m., sudaryta viena 154 vilkų imtis, 2018–2019 m. medžioklės sezonu sumedžioti 99 vilkai, 2019–2020 m. – 118 vilkų ir 2020–2021 m. – 173 vilkai).

Pagal praeitų metų sezono rezultatus, Lietuvoje galėtų būti mažiausiai 63 reproduktyvios vilkų šeimos. Mažiausiai. Šis skaičius neapima vienišų vilkų.

Nuotrauka: iš archyvo

Dėl sumedžiotų individų genetinės medžiagos tyrimų per 4–5 metus vilkų sumedžiojimo limitas padidėjo nuo 30 iki 190. Ir tai vis dar nėra objektyvus skaičius.

Šiemet visi su nekantrumu laukė aplinkos ministro įsakymo dėl vilkų sumedžiojimo limito projekto ir buvo labai nustebę, kai spalio pradžioje aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis ministerijos vardu pasiūlė išlaikyti praeitų metų limitą – 175 vilkus. Iki spalio 11 d. suinteresuotos organizacijos, įstaigos ir kiti asmenys galėjo teikti siūlymus projektui.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė mokslinių tyrimų rezultatais pagrįstą siūlymą, kuriame rašoma: „Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos atliktų 2020–2021 m. sumedžiotų vilkų tyrimų apibendrintais rezultatais nustatyta, kad Lietuvos teritorijoje gyveno ne mažiau kaip 63 jauniklius vedusios vilkų šeimos.

Vilko apsaugos plano 36.4 papunktyje nustatyta, kad jeigu vilkų yra daugiau kaip 62 šeimos (visa populiacija 500 ar daugiau individų žiemos pabaigoje), populiacijos naudojimas planuojamas taip, kad būtų užtikrintas jos tolygus sumažinimas ir išlaikymas 32–62 šeimų ribose. Nustatomas sumedžiojimo limitas, lygus metiniam prognozuojamam populiacijos prieaugiui, kuris apskaičiuojamas nustatytą besiveisiančių šeimų skaičių padauginant iš 3,25 (vidutinio jauniklių skaičiaus vadoje rudenį, įvertinant natūralų mirtingumą), arba didesnis.

Įvertinus tai, kad nustatyta tik 1 vilkų šeima daugiau už Vilko apsaugos plano 36.4 papunktyje nustatyta 62 šeimų ribą, Tarnybos nuomone, nustatant sumedžiojimo limitą, metinio prognozuojamo populiacijos prieaugio 3,25 keisti nesiūlome. Projektą siūlome tikslinti ir nustatyti 205 vilkų sumedžiojimo per 2021–2022 m. medžioklės sezoną limitą.“

Vis dėlto ministerija nusprendė nustatyti vidutinį skaičių tarp pernykščio limito ir moksliškai pagrįstojo – 190 vilkų.

Kalbėdamas su žiniasklaida M. Čepulis sakė: „Pagal Vilko apsaugos planą turėtumėme skirti ne mažesnę nei 205 vilkų kvotą. Tačiau manome, kad reikėtų pereiti prie kiek kitokio populiacijos valdymo modelio. Įvertinus stabiliai augančią vilkų populiaciją, jų sumedžiojimo kvota šį sezoną bus 190.“

Vis dažnėja vilkų išpuolių prieš žemės ūkio gyvūnų kaimenes ir naminius šunis. Visai neseniai visuomenę sukrėtė žinia apie plėšrūnų atakas Rociškiuose (Šakių r.), kur papjauta jau beveik 20 šunų, ožkų ir kelios avys. Vietos gyventojai nieko nebegali padaryti, nes medžioti kaimo teritorijoje negalima, medžioklė su varovais artimiausiuose miškuose neduoda rezultatų, o savivaldybė į skundus nereaguoja.
Kaip vieną iš papildomų sprendimų ministerija siūlo probleminių vilkų medžioklę ne sezono metu. Žinia, didžiausią žalą vilkai padaro jauniklių mokymo laikotarpiu – rugpjūtį ir rugsėjį.

Latvijoje vilkų medžioklės sezonas prasideda liepos 15 d. būtent siekiant sumažinti jaunų vilkų skaičių, išlaikant produktyvias poras ir būrius, kartu sumažinant plėšrūnų daromus nuostolius.

Pasak M. Čepulio, ministerijos siūloma probleminių vilkų medžioklė ne sezono metu numato pagreitinti medžioklės leidimų išdavimo tvarką: supaprastinti jų išdavimo procedūras, taip pat sukurti galimybes kontroliuojančioms institucijoms, savivaldybėms, kad šios duotų atitinkamus nurodymus medžiotojams, prireikus pasitelktų specialistus.

Ar galima tikėtis sezono trukmės pokyčių?

Anot M. Čepulio, reikia pradėti diskusiją dėl vilkų medžioklės sezono terminų keitimų. Aplinkos ministerija preliminariai siūlo sezoną paankstinti mėnesiu ir anksčiau užbaigti – jis galėtų trukti nuo rugsėjo 15 d. iki vasario 28 d. Be to, reikėtų padaryti tyrimus ir nustatyti, koks Lietuvoje yra vilkiukų išgyvenimo koeficientas (iki šiol naudojamasi kitų šalių duomenimis). „Genetinių tyrimų reikia ne vien medžioklės kvotai nustatyti, o siekiant surinkti kuo daugiau informacijos apie svarbią Lietuvos ekosistemoms gyvūnų rūšį“, – žiniasklaidai sakė M. Čepulis.

Lietuvos vilkų tyrėja dr. Renata Špinkytė-Bačkaitienė nurodė, kad po kovos mosuoti kumščiais beprasmiška. „Pateikiau savo siūlymus ir atliktų tyrimų ataskaitą dar iki priimant sprendimą dėl vilkų sumedžiojimo apimties. Šiek tiek pavyko – paskelbtas limitas yra didesnis, nei buvo numatyta limito projekte“, – sakė mokslininkė.

Naująjį sezoną sumedžiotų vilkų mėginių tyrimo konkursas nepaskelbtas

Dr. R. Špinkytė-Bačkaitienė nurodė, kad iki spalio vidurio vis dar nebuvo paskelbtas konkursas dėl 2021–2022 m. sumedžiotų vilkų mėginių tyrimo. „Medžioklės sezonas prasidėjęs, o tyrimų vykdymui net konkursas dar nepaskelbtas. Tikiuosi, viskas bus gerai – konkursas bus, jį laimėsiu ir galėsiu toliau rūpintis mėginių surinkimu ir tyrimu“, – vylėsi mokslininkė.

Avių augintojų manymu, efektyvu tik didinti limitą

Lietuvoje vis dažniau užregistruojama vilkų išpuolių prieš žemės ūkio gyvūnų kaimenes. Dažniausiai nukenčia avys. Reikšdama savo nuomonę apie situaciją ir jos sprendimus, Lietuvos avių augintojų asociacija (LAAA) išsiuntė Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijoms siūlymus.

LAAA vadovė Gintarė Kisielienė dar spalio pradžioje sakė: „Savo siūlymus jau seniai išsiuntėme Aplinkos, Žemės ūkio ministerijoms ir Seimo Kaimo reikalų komitetui. Jokio atgalinio rašto arba komentaro negavau. Labai neramu laukti, ką nuspręs ir kokią kvotą patvirtins. Jie sprendžia prie stalo susėdę, o paprastiems avių augintojams tenka akis į akį susidurti su vilkininkystės pasekmėmis.“

Savo laiške „Dėl aplinkos ministro įsakymo projekto“ LAAA nurodė, kad nepritaria aplinkos ministro siūlymui 2021–2022 m. medžioklės sezonui tvirtinti 175 vilkų sumedžiojimo limitą. Laiške teigiama, kad šis limitas yra per mažas ir tai pažeidžia Vilko apsaugos plano nuostatas bei Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos atliktų 2020–2021 m. sumedžiotų vilkų tyrimų rekomendacijas.

LAAA priminė, kad pastaraisiais metais mokslininkų nustatomas minimalus vilkų šeimų skaičius ir vilkų daroma žala tik augo, nepaisant kasmet patvirtinamo maksimalaus leistino sumedžiojimo limito:

– 2018 m. nustatytos 34 vilkų šeimos, nustatytas maksimalus leistinas 110 vilkų sumedžiojimo limitas;
– 2019 m. nustatytos 37 vilkų šeimos, nustatytas maksimalus leistinas 120 vilkų sumedžiojimo limitas;
– 2020 m. nustatytos 54 vilkų šeimos, nustatytas maksimalus leistinas 175 vilkų sumedžiojimo limitas.

2021 m. nustatytos 63 vilkų šeimos, todėl šiemet vilkų populiacija privalo būti reguliuojama pagal Vilko apsaugos plano 36.4 papunktį, o jame nėra numatyta galimybės medžioti mažiau („Nustatomas sumedžiojimo limitas, lygus metiniam prognozuojamam populiacijos prieaugiui arba didesnis“), nei numatomas prieaugis, taip pat Vilko apsaugos plane nėra minima kitų prieaugio skaičiavimo būdų, išskyrus šeimų skaičiaus daugybą iš 3,25.

Lietuvoje niekas nevykdo tyrimų prieaugio koeficientui nustatyti, todėl nėra jokio pagrindo siūlymui taikyti mažesnį metinį prieaugio vidurkį – nėra argumentų nei jo mažinimui, nei didinimui.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos svetainėje skelbiamų Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos atliktų 2020–2021 m. sumedžiotų vilkų tyrimų rekomendacijose siūloma skaičiuoti prieaugį būtent naudojant koeficientą, lygų 3,25: „Tyrimais nustatytas 63 vilkų šeimų kiekis įpareigoja, tvirtinant ateinančio sezono vilkų sumedžiojimo limitą, atsižvelgti į Vilko apsaugos plano 36.4 papunktį. Planuojant sumedžiojimo limitą, rekomenduojame atkreipti dėmesį į tai, kad nustatytas šeimų skaičius patenka į 36.4 papunkčio galiojimo zoną tik dėl vienos šeimos persvaros. Šiuo metu nėra surinkta pakankamai duomenų dėl metinio šeimos ar populiacijos prieaugio Lietuvos gamtinėmis sąlygomis, todėl rekomenduotume taikyti kaimyninėse šalyse nustatytą prieaugio vidurkį 3,25 (vidutinio jauniklių skaičiaus vadoje rudenį, įvertinant natūralų mirtingumą).“

LAAA prašė Aplinkos ministerijos laikytis mokslininkų rekomendacijų – prieaugį skaičiuoti pagal Vilko apsaugos plane nurodytą formulę: šeimų skaičių padauginti iš 3,25 – tai vilko medžioklės limite sudarytų 63 × 3,25 = 204 vilkus. Likusią dalį nustato 36.4 papunkčio reikalavimas: „Populiacijos naudojimas planuojamas taip, kad būtų užtikrintas jos tolygus sumažinimas ir išlaikymas 32–62 šeimų ribose“, tad LAAA siūlo papildomai sumedžioti mažiausiai 8 vilkus, kad esama 63 vilkų šeimų populiacija būtų formaliai grąžinta į 32–62 vilkų šeimų ribas, šiuo atveju atsižvelgiant į Vilko apsaugos plano 31 punkte įrašytą Lietuvai tinkamą Švedijoje naudojamą vilkų šeimų perskaičiavimą į visos populiacijos dydį, dauginant šeimų skaičių iš 8.

Suminis LAAA siūlomas minimalus vilkų sumedžiojimo limitas, atsižvelgiant į Vilko apsaugos plano nuostatas ir vilkus tiriančių mokslininkų rekomendacijas, būtų 212 vilkų.

Taip pat, pagal vilkų buvimo įrodymų registravimą bei pėdsakus sniege, nustatyta, kad yra 63 šeimos, bet tyrimų trūkumas nesutrukdė taikomo 3,25 vidurkio įteisinti Vilko apsaugos plane ir naudoti iki šiol. Jei kelerius metus naudojant didesnį koeficientą populiacija augo ir pasiekė 63 šeimų dydį, nesuprantama, kodėl dabar, motyvuojant tyrimų trūkumu, siūloma taikyti mažesnį metinį prieaugio vidurkį.
Aplinkos ministerijos rašte teigiama, kad vilkų padaroma žala ūkiniams gyvūnams pastaraisiais metais išlieka panaši, nors iš nurodytų skaičių matoma, kad lyginant 2020 m. ir 2021 m. ji išaugo beveik 26 proc. Aplinkos ministerijos rašte išdėstyti argumentai neįrodo, kad išaugus šeimų skaičiui, turėtų būti taikomas tas pats medžioklės limitas, todėl LAAA prašo taikyti Vilko apsaugos plane įteisintą ir visų suinteresuotų pusių priimtą metinį prieaugio vidurkį, apskaičiuojant medžioklės limitus.

„Norime atkreipti dėmesį, kad COVID-19 pandemija atskleidė mūsų globalizuotos žemės ūkio ir maisto sistemos trūkumus ir parodė apsirūpinimo maistu saugumo svarbą. Avininkystė yra viena iš gyvulininkystės šakų, kuri neabejotinai prisideda prie apsirūpinimo maistu trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu išsaugant mūsų gamybos veiksnius, pavyzdžiui, dirvožemį, vandens išteklius ir biologinę įvairovę“, – nurodyta LAAA vadovės G. Kisielienės pasirašytame laiške ministerijoms.

Avių bandų pervarymas nakčiai į vidaus patalpas kenkia gyvūnams

Avių augintojai bandė visas įmanomas apsaugos priemones – pradedant repelentais, baigiant specialiais aviganių veislių šunimis. Naujausia idėja – nakčiai perkelti visas bandas iš ganyklų į aptvarus.

Paklausta, ar šis gyvūnų apsaugos būdas būtų racionalus, G. Kisielienė atsakė: „Avių parvarymas nakčiai tinka ne visiems ūkiams. Jei ganyklos šalia tvarto, tai yra viena. Visai kas kita būtų, jei ganyklos būtų didesniu atstumu (dažniausiai taip ir būna). Parvarinėjant išauga didelė traumų rizika. Varinėjimas daro didelę žalą avių sveikatingumui ir įmitimui, o nauda tik laikina. Probleminiai vilkai greitai prisitaiko ir pjauti gali ryte ar dieną, net nereaguodami į šaukiantį žmogų. Manau, kad visos priemonės yra labai laikinos. Geriausia priemonė – probleminių vilkų šaudymas prie ganyklų ar tvartų. Bet kol kas tokios praktikos nelabai kas taikė.“

Nepamirškime paskelbti apie sumedžiotą vilką ir paimti mėginių

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1-892 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, medžioklės plotų naudotojai, sumedžioję vilką, prieš pradėdami doroti sumedžiotą gyvūną arba prieš išvykdami iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, apie vilko sumedžiojimą telefonu 8(5) 273 2995 turi informuoti AAD ir ne vėliau kaip per 12 valandų pateikti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai Medžioklės taisyklių 3 priede nurodytą informaciją elektronine forma.

Norime atkreipti visų medžiotojų dėmesį į tinkamą DNR, tikslaus amžiaus ir patelių gimdų tyrimams skirtų mėginių paėmimą. 2021 m. atliktas sumedžiotų patelių gimdų tyrimas atskleidė, kad iš 76 į laboratoriją parsivežtų užšaldytų gimdų tinkamai buvo išimtos 37 gimdos (48,7 proc.), buvo 27 atvejai (35,5 proc.), kai paimta tik dalis gimdos, bei 12 atvejų (15,8 proc.), kai paimti kiti vidaus organai.

Sumedžiotų vilkų tyrimų mėginių paėmimas

Pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje Taisyklių 9 priedą, sumedžiojus vilką reikia paimti mėginius tyrimams:
1. Jeigu buvo sumedžiotas patinas – apytikriai 3 × 3 cm skeletinių raumenų gabalėlį genetiniams tyrimams;

2. Iltinį dantį iš apatinio žandikaulio tiksliam amžiui nustatyti pagal šio danties šaknies nuopjovą;
Te var ielikt šo attēlu – vilka ilkņa izņemšana
3. Jeigu buvo sumedžiota patelė, paimami tokie patys mėginiai, kaip ir patino atveju, ir papildomai – gimda.
Un šeit šo attēlu – dzemdes izņemšana

Susiję straipsniai

Lietuvoje vilkų medžioklės sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus jų sumedžiojimo limitą, sezonas nutraukiamas anksčiau.

Prenumeruokite žurnalą Medžioklė iki 2022 m. pabaiga!

LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.