Patirtis

Ūkininkai reikalauja greitų sprendimų. Suomija planuoja keisti baltaskruosčių berniklių ir kormoranų populiacijos reguliavimą0


Baltaskruostė berniklė (Branta leucopsis)
Baltaskruostė berniklė (Branta leucopsis)
Nuotrauka: Pixabay.com

Suomijos valdžia rengia reguliavimo pakeitimus, kurie leistų daug efektyviau riboti baltaskruosčių berniklių ir didžiųjų kormoranų daromą žalą. Apie tokius planus viešai paskelbė Suomijos medžiotojų asociacija, pabrėždama, kad dabartinė sistema nebepajėgia užtikrinti pakankamai greitos reakcijos.

Planuojama atsisakyti sudėtingos individualių išimčių leidimų sistemos ir įvesti lankstesnį žalos prevencijos medžioklės modelį. Suomijos medžiotojų organizacija nurodo, kad ypač aktuali problema yra spartus baltaskruosčių berniklių populiacijos augimas.

Netapk brakonieriumi! Kaip atskirti Kanadinę ir baltaskruostę berniklę?

Baltaskruostės berniklės Europoje jau nebėra reta rūšis

Baltaskruostė berniklė (Branta leucopsis) anksčiau buvo laikoma palyginti reta Arkties rūšimi, tačiau per pastaruosius dešimtmečius situacija smarkiai pasikeitė. Susiformavo didelė Baltijos jūros populiacija, perinti Suomijoje, Švedijoje, Estijoje, Danijoje, Vokietijoje ir kitose šalyse.

Pagal tarptautinius vandens paukščių monitoringo duomenis ir BirdLife informaciją, Europos populiacija jau viršija milijoną paukščių. Didžiausia populiacija, susijusi su Rusijos Arktimi ir Baltijos regionu, siekia apie 1,2–1,3 milijono berniklių.

Suomijoje baltaskruostės berniklės jau nėra vien migracijos metu sutinkami paukščiai. Jos reguliariai peri ir pačioje šalyje, o daugelis ūkininkų skundžiasi dideliais nuostoliais pavasarinės ir rudeninės migracijos metu. Suomijos medžiotojų organizacija mano, kad baidymas triukšmu ir signalinėmis priemonėmis ilgalaikio efekto nebeduoda.

Kormoranai kelia problemų žuvininkystei

Kitas svarbus klausimas Suomijoje yra didžiųjų kormoranų populiacijos augimas. Suomijos medžiotojai ir žuvininkystės sektorius mano, kad šie paukščiai daro didelę žalą žuvų ištekliams, ypač jautriose teritorijose ir migruojančių žuvų populiacijoms.

Ypač pabrėžiama būtinybė neleisti kormoranams toliau plisti į vidaus vandenis.

Suomijos medžiotojų organizacija teigia, kad žalos prevencijos medžioklė būtų palyginti pigus ir efektyvus sprendimas, nes ją vykdytų patys medžiotojai be atlygio, o sumedžiotus paukščius būtų galima panaudoti maistui.

Baltijos šalyse požiūris skiriasi

Lietuvoje ir kaimyninėje Latvijoje baltaskruostės berniklės šiuo metu nėra medžiojama rūšis. Tuo tarpu Estijoje baltaskruosčių berniklių medžioklė leidžiama ribotu mastu tam tikrais laikotarpiais.

Kormoranų atveju situacija Lietuvoje kitokia. Šiuos paukščius galima medžioti, tačiau tik gavus specialius leidimus ir tik konkrečiose žalos vietose, kur nustatyta žala žuvų ištekliams arba žuvininkystei.

Suomijoje naujasis reguliavimas gali įsigalioti jau artimiausiu metu, nes medžiotojų organizacijos reikalauja suteikti galimybę taikyti žalos prevencijos medžioklę dar šio sezono metu.

Kodėl užkasti kaukolę, nuskendęs ekskavatorius ir palaiminti bebrai. Medžiotojos dienoraštis #32

Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris

Susiję straipsniai

<

Prenumeruokite žurnalą Medžioklė!

LA.lv