Kas šešerius metus, kaip numato Buveinių direktyva, ES narės turi pranešti apie įvairių rūšių populiacijų padėtį, ypatingą dėmesį skiriant turinčioms buveinių ir rūšių apsaugos statusą. Šalys narės iki pernai rugpjūčio turėjo pateikti pranešimus apie 2013–2018 metų laikotarpį. Šiuos pranešimus dabar vertina ir peržiūri ES. Atsižvelgdama į pradines ataskaitas, Europos medžioklės ir laukinės faunos apsaugos asociacijų federacija (FACE) atliko pirminę analizę, ypatingą dėmesį skirdama rūšių apsaugos statusui, populiacijų tendencijoms ir Europos stambiųjų plėšrūnų rūšių buveinių būklei. Apskritai daugumos stambiųjų plėšrūnų rūšių statusas vertinamas gana pastoviai, jų pokyčiai minimalūs, tačiau labai įdomi situacija su vilkų populiacija ES.
Vilkų paplitimas ir buveinės
2018 metų žiemą į Belgiją po 100 metų pertraukos grįžo vilkai, taip pažymėdami ypatingą akimirką – šie plėšrūnai grįžo į visas žemynines Europos valstybes. Šiuo metu vilkai paplitę ir sėkmingai dauginasi, populiacija užtikrintai auga. Ar šis prieauglis atspindimas ataskaitose? Viena vertus, taip. Nuo pirmos ataskaitos (2001–2006 metai) buvo pridėta 20 naujų vilkų populiacijų. 20! 2019 metų ataskaitose jau vardijamos 45 vilkų populiacijos. Be to, vilkų populiacija, buveinės ir paplitimas (trumpalaikis) vertinamas kaip augantis ir teigiamas. Nors Europa yra labiausiai žmonių sukurtos fragmentacijos paveiktas žemynas, vilkų populiacijos yra stabilios ar net bėgant metams linkusios augti. Greičiausiai todėl, kad vilkai – labai prisitaikanti rūšis.
Klaidinantis įspūdis
Vis dėlto šios apskritai teigiamos tendencijos neatspindimos bendroje populiacijų apsaugos statuso ataskaitoje, turint omenyje geografinį populiacijų išplitimą. Būtent apsaugos statusas yra labai svarbus kiekvienai populiacijai, nes pagal jį nustatoma, ar konkrečioje valstybėje vilkų populiaciją leidžiama tvarkyti.
Nepaisant to, kad naujausioje ataskaitoje vilkų populiacijoms sekasi geriau, palankus apsaugos statusas sumažintas nuo 58 (2007–2012 m.) iki 40 proc. Be to, nepalankų apsaugos statusą turinčių vilkų populiacijų padaugėjo nuo 39 iki 43 proc.
Todėl pagrįstas klausimas: ar išaugusi populiacija ir paplitimas irgi atsispindi rūšies vertinimų ataskaitoje? Ne! Keleto pastarųjų metų populiacijų prieauglis ir paplitimas ES šalių narių rūšių vertinime praktiškai neatspindimas. Remiamasi neaiškios kilmės duomenimis, skirtingais metodais arba per šį ataskaitinį periodą pagerintais vertinimo metodais, kaip Bulgarijos atveju.
Lyginant antrojo ir trečiojo laikotarpio ataskaitas, aišku, kad vilkų populiacija Bulgarijoje padidėjo, bet bendra išvada valstybinėje ataskaitoje tokia – šios populiacijos ateities perspektyvos prastos ir neva populiacija apskritai išnyks.
Įtraukiant į ataskaitą naują populiaciją, pavyzdžiui, tą, kuri per keletą pastarųjų metų atsirado Liuksemburge,
kol kas neįmanoma jos vertinti kaip populiacijos su palankiu apsaugos statusu (ir taip dar bus kurį laiką), todėl gausėja tos populiacijos, kurių statuso negalima laikyti palankiu. Dėl visų šių priežasčių susidarė klaidingas įspūdis apie bendrą vilkų populiacijos padėtį Europoje. Apskritai vilkų populiacijos Europoje atsinaujina neregėtais tempais, o ši išvada liko nepastebėta bendrame informacijos sraute dėl neteisingos interpretacijos.
Vokietijoje per pastaruosius metus smarkiai pagausėjo vilkų, taip pat jų atsirado ten, kur nematyta jau šimtą metų, bet to vis tiek nepakanka, kad būtų tinkamai įvertintos jų plitimo tendencijos.
