Šveicarijoje vilkų daugėja eksponentiškai, todėl pastaruoju metu jų populiacija kasmet išaugo apie 30 proc. Be įsikišimo ji toliau didės, sako aplinkos ministras Albertas Rösti.
Rösti pirmadienį parlamente atsakė į tris krikščionių demokratų – Piero Marchesi, Monikos Rüegger ir Michaelio Graber – klausimus, kurie buvo susirūpinę dėl spartaus gaujų ir vilkų skaičiaus Šveicarijoje gausėjimo.
Rösti, remdamasi naujausiais turimais šia tema duomenimis, atsakė, kad šalyje buvo identifikuoti 32 vilkų būriai. Vien Valė kantone yra dešimt būrių ir iš viso 70 plėšrūnų.
Šveicarijos teritorija yra tik 41 285 km². Palyginti su Lietuva, ji yra maždaug trečdaliu mažesnė – 65 300 km², o, naujausiais skaičiavimais, mūsų šalyje yra ne mažiau nei 91 vilkų gauja, tai yra apie 1 100 žvėrių.
Tačiau, pasak aplinkos ministro, didžiausią nerimą kelia tai, kad 2019 metais vilkų buvo mažiau nei 100; 2020 m. buvo kiek daugiau nei 100; po metų jis pasiekė beveik 150; pernai buvo apie 240; o šiandien jau virš 300.
Štai kodėl federalinė vyriausybė pradėjo greitas konsultacijas, kurios dar nebuvo baigtos. Parlamente Rösti priminė, kad vyriausybė, kantonų prašymu, gali leisti prevenciškai skersti šiuos gyvūnus, tačiau tik tuo atveju, jei vilkų gaujos kelia grėsmę.
Jis pridūrė, kad vyriausybės tikslas yra apsaugoti gyventojus ir gyvulius ir kartu išsaugoti vilkų rūšį. Rösti dar kartą pabrėžė, kad labai užjaučia žemės ūkio atstovus, kurie norėtų greito atsako po daugiau nei 1500 mirtinų avių, ožkų, karvių, veršelių, arklių ir kitų gyvulių išpuolių.
Tačiau kartu, sakė ministras, „mano užduotis yra užtikrinti [vilkų] rūšies išsaugojimą, remiantis Berno konvencija“.
Naująjį žurnalo numerį jau galima įsigyti spaudos vietose ir internete!
Prenumeruokite žurnalą tiesiogiai internetu!
