Vilko sugrįžimas į Europą yra „realus pavojus“ gyvulių ir žmonių gyvybei, pirmadienį perspėjo Europos Komisija, paskelbusi apie planus peržiūrėti šios rūšies apsaugos būklę.
Vykdomoji valdžia dabar pradės „naują etapą“ sprendžiant, ar sumažinti vilkų apsaugos statusą, rinkdama atitinkamus duomenis iš vietos bendruomenių ir mokslininkų, atsižvelgiant į vis dažnesnius Europos ūkininkų raginimus.
„Kad galėtume imtis tolesnių veiksmų, turime turėti naujausią informaciją ir duomenis apie vilko būklę“, – sakė Europos Komisijos atstovas.
Labai svarbu, kad nacionalinės institucijos gautų pranešimus apie kiekvieną pastebėtą vilką ir užpuolimą. Tik taip galima surinkti objektyvią statistiką, kuri leis užtikrinti tvarią visų rūšių apsaugą Europoje.
Šiuo metu ši rūšis yra griežtai saugoma pagal 1992 m. priimtą Buveinių direktyvą.
Tačiau vilkų gaujos neseniai grįžo į ES regionus, kur jų nebuvo dešimtmečius, puldinėdami gyvulius ir kurstydami įtampą ūkininkų ir medžiotojų bendruomenėse.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen buvo asmeniškai paveikta praėjusių metų rugsėjį, kai šiaurės rytų Vokietijoje vilko patinas nužudė jos 30 metų ponį Dolly.
„Vilkų gaujų koncentracija kai kuriuose Europos regionuose tapo realiu pavojumi gyvuliams ir galbūt žmonėms“, – pirmadienį sakoma von der Leyeno pranešime.
Buveinių direktyvos leidžiančios nukrypti nuostatos leidžia ūkininkams imtis tikslinių priemonių, kad apsaugotų savo pasėlius ir pragyvenimo šaltinius, pavyzdžiui, naudoti vilkų gaudykles.
Von der Leyen paragino vietos ir nacionalines valdžios institucijas „prireikus imtis veiksmų“ įgyvendinant tokias leidžiančias nukrypti nuostatas.
Ūkininkai prieš aplinkosaugininkus
Ūkininkų bendruomenės visoje Europoje ragino sumažinti vilkų apsaugos statusą, reaguodamos į didėjančią vilkų gaujų keliamą grėsmę.
Praėjusių metų lapkričio mėn. Europos Parlamento rezoliucijoje Komisija buvo raginama remti žemės ūkio sektorių užtikrinant didesnį lankstumą saugant gyvulius nuo išpuolių.
Europos liaudies partija, didžiausia frakcija Parlamente, vadovavo tokiems raginimams, prisistatydama kaip ūkininkų teisių gynėja vykdant pagrindines ES aplinkosaugos reformas.
Austrija, Belgija, Čekija, Prancūzija, Vokietija ir Italija yra tarp ES valstybių narių, kuriose smarkiai išaugo nužudytų gyvulių skaičius. Austrijoje, kur nuo 2021 m. vilkų gaujų nužudytų gyvulių skaičius išaugo 230 % iki 680, keli regionai prieštaringai leido žudyti vilkus, kad būtų išvengta neigiamo poveikio ūkininkams.
Aplinkosaugininkai ir nevyriausybinės organizacijos tvirtina, kad tokie žudymai pažeidžia ES teisę.
Šių metų pradžioje 12 ES aplinkos ministrų raštu kreipėsi į Europos Komisijos aplinkos komisarą Virginijų Sinkevičių, ragindami vykdomąją valdžią „nesusilpninti vilko teisinės apsaugos“. Slovakijos inicijuotą laišką pasirašė Bulgarijos, Vokietijos, Graikijos, Ispanijos, Airijos, Kipro, Liuksemburgo, Austrijos, Portugalijos, Rumunijos ir Slovėnijos ministrai.
„Lėtą vilkų populiacijų atsigavimą ES reikia švęsti, o ne bijoti“, – sakė Reineke Hameleers, Eurogroup for Animals generalinė direktorė, reaguodama į pirmadienį Europos Komisijos pranešimą.
“Ši sėkmė tebėra trapi, nes dauguma tarpvalstybinių vilkų populiacijų ES dar nepasiekė palankaus apsaugos statuso. Investavus visas šias pastangas ir lėšas, vilkų apsaugos statuso sumažinimas ne tik paveiktų jų gerovę, bet ir sukeltų pavojų jų išlikimui bei išlikimui. pasmerkti juos dar nespėjus išgelbėti“, – pridūrė Hameleersas.
Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) duomenimis, vilkas yra viena iš „mažiausiai susirūpinusių“ rūšių, o jo populiacija Europoje „daugėja ir plečiasi paplitimo arealas“ nuo 1970 m.
Naująjį žurnalo numerį jau galima įsigyti spaudos vietose ir internete!
Prenumeruokite žurnalą tiesiogiai internetu!
