Patirtis

Speedy Gonzalesas ir jo Niva0

Nuotrauka: Kataryna Šterna

Medžioklėje niekada niekas nesikartoja. Nė viena situacija nepanaši į kitą, ta pati vieta skirtingais rakursais atrodo skirtingai, kiekvienas laimikis turi savo istoriją. Jeigu kas nors pasakys, kad taip nėra, tegu pakabina flintą ant vinutės ir žiūri televizorių…

Lapkritis buvo lietingas. Visi laukai patvinę, ir kiekvieną šeštadienį medžiotojai galėjo džiaugtis nuostabiu lietučiu, kuris pylė ir pylė ir pylė. Kaip įprasta, iš ryto į kuprinę dėjausi lietpaltį, atsargines kojines ir visokių šildančių daikčiukų – ir minkštų, ir skystų (aišku, kavos ir arbatos, o ką jūs pagalvojote?).

Susitikome iš ryto medžiotojų būrelio B namelyje. Pilkas rytas žadėjo tokią pat šlapią dieną. Kažkas buvo pamiršęs namuose batus, tai kiti juokavo, kad jau geriau apskritai nusiauti kojas – bent kojinių nereikės džiovinti. Medžioklės vadovas sako, kad medžiotina viskas – tai džiugios naujienos kolektyvinėje medžioklėje.

Speedy Gonzalesas ir jo niva

Pirmajame kvartale dar prieš varovams pradėjus eiti, pasigirdo trys šūviai. Aišku, niekas iš karto niekur nebėgo, sąžiningai išstovėjo varymą iki pabaigos. Straipsnio autorei pasisekė ar greičiau nepasisekė pastebėti stirną. Iš pradžių sučežėjo lapai miško pakraštyje, tada prasiskyrė sausi, geltoni žolės stiebai šiapus, ir stirnaitė iššoko ant kelio.

Tarsi paveiksle sustingusį gyvūnėlį pilku kailiu galėjau stebėti apie trisdešimt sekundžių. Būčiau galėjusi paleisti gerą šūvį, jeigu toliau, dešimties laipsnių kampu, nuo idealios šūvio ašies nebūtų stovėjęs mano gerbiamas gyvenimo draugas.

Paskui paaiškėjo, kad tai buvo geriausias kvartalas, visus kitus buvo galima ir praleisti. Medžiotojai, nepaisydami nei vėjo, nei lietaus, sparčiai iš savo vietų ėjo į automobilius, kad greičiau pasiektų sėkmingo šūvio vietą ir apžvelgtų laimikį. Sėkmingas šaulys atsistojo savo vietoje, pakėlė akis ir apsižvalgė. Pastebėjo kažkokią šviesesnę dėmę, kuri ne visai dera bendrame kraštovaizdyje.

Pakėlė žiūronus ir mato – priešais į jį žiūri briedė! Tai ir buvo vienintelis laimikis. Varovai su šunimi ėjo patikrinti šūvio rezultato ir rado gyvūną gulintį proskynoje. Aplinkui medžių šakos, kelmai, vandens duobės iki kelių… Kaip visuomet, kai reikia ištraukti ką nors didelį. Laimė, mūsų būrelyje yra Oskaras su savo sena Niva!

Susiję straipsniai

Jis pasišokinėdamas įvažiavo į proskyną, varovai pritraukė briedę arčiau automobilio, pririšo galvą prie kablio, ir pirmyn! Oskaras taip mynė pedalą iki dugno, kad visureigis mikliai per šakų krūvas ir žemę vos per pusę minutės ištraukė gyvūną iki kitų medžiotojų automobilių.

Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose!

Galima prenumeruoti nuo 2021-03-01 iki 2021-12-31
https://www.prenumeruok.lt/

Posted by Žurnalas Medžioklė on Piektdiena, 2021. gada 12. februāris

LA.lv
Prašome komentuoti mandagiai, nekurstyti neapykantos ir apsieiti be keiksmažodžių.