Pačioje spalio pabaigoje sumedžiota briedė be ausų. Tiksliau sakant, kadaise gamta ją apdovanojo ausimis, bet sumedžiota ji buvo panašesnė į garsųjį filmukų herojų Šreką.
Medžiotojai priėjo apžiūrėti laimikio ir pamatė, kad iš didelių, plačių briedžiams būdingų ausų telikusios dvi trumpos tūtelės.
Ausų krašteliai buvo vienodai rantyti, tobulai sugiję ir apaugę kailiu. Nebuvo jokių infekcijos požymių, kurie leistų numanyti tokių pakitimų priežastį.
Vilkai?
Pirmas ir akivaizdžiausias paaiškinimas pasirodė plėšrūnų ataka. Medžiotojai taip ir postringavo: vilkai kabinosi briedei į ausis ir užpakalines kojas, bandydami nuversti stambų gyvūną nuo kojų, o kai vilkų gauja pakankamai didelė ir briedis neturi galimybės atsitraukti, toks planas gali pavykti. Dažniausiai pargriuvęs gyvūnas pradedamas draskyti, kol jis dar gyvas. Tikriausiai šią briedę užpuolė keli vilkai, nes abi ausys nukąstos beveik vienodai.
Negali būti vilkai!
Latvijos valstybinio miškininkystės instituto “Silava” vyr. specialistas, biologas dr. Janis Uozuolinis kategoriškai nesutinka su tokia nuomone.
„Tai negali būti vilkai. Nieko panašaus nesu girdėjęs ir man tai atrodo neįmanoma, nes pagrindinis briedžio ginklas yra priekinės kojos su didelėmis, smailomis kanopomis. Jeigu koks vilkas bandytų įsikąsti šiam gyvūnui į ausis, tuoj pat gautų stiprų smūgį priekine koja ir žūtų. Tai ne afrikinis buivolas, kurį liūtai gali pagauti už ausų, įsikąsti į snukį, uždusinti ir parversti. Briedis ginasi labai aktyviai. Čia turi būti kokia nors kita priežastis“, – mano mokslininkas.
Kaip vieną galimų traumos priežasčių J. Uozuolinis paminėjo nušalimą, tačiau keletą pastarųjų metų žiemos nebuvo tokios šaltos, kad gyvūnams galėtų nušalti ausys. Kadangi briedės ausų krašteliai buvo sugiję, negalima galvoti ir apie infekciją.
Ar tai buvo liga?
Veterinarė Lita Konoporė daro prielaidą, kad šios briedės ausys galėjo būti paveiktos vaskulito – ausų galų nekrozės. Ši liga būdinga šunims, ypač plonais ausų galais. Kartais nuo jos nukenčia ir katės.
„Vaskulitas atsiranda dėl kraujotakos mikrocirkuliacijos sutrikimų. Galima palyginti su cukriniu diabetu, kuriuo sergantys žmonės irgi kenčia kraujotakos sutrikimų sukeltą audinių nekrozę. Šunims dėl diabeto taip nebūna, bet vaskulitas jiems konstatuojamas gana dažnai. Paprastai vaskulitas pažeidžia ausų galus. Tokiu atveju ausys gali atrodyti tarsi apgraužtos. Sunkesniais atvejais nekrozė gali pasiekti ausies dalį, kur kraujotaka aktyvesnė, ir ten sustoti“, – sako veterinarė ir pridūria, kad post factum niekas negalės pasakyti tikslios priežasties, nebent tai būtų buvusi konkreti briedžiams būdinga infekcija, sukelta ausies kaušelio audinių nekrozės.
Šaltis ir genetika
Veterinaras iš Latvijos Gatis Kalninis, įsteigęs Gruobinios veterinarinę kliniką J&G Veterinārais serviss, sako, kad minėtų traumų priežastis greičiausiai buvo šaltis. „Galvijų jaunikliams tokios traumos irgi būdingos. Jeigu veršiukas gimsta per didelį šaltį, jo ausų galai gali nušalti ir apmirti. Vizualiai atrodo panašiai kaip šios briedės. Jeigu tai būtų infekcija ar plėšrūnų išpuolis, trauma nebūtų tokia simetriška“, – teigia veterinaras.
Alūksnės veterinarijos klinikos Labākie draugi veterinarė Signė Guorbanė kaip labiausiai tikėtinas priežastis irgi įvardijo šaltį bei galimus genetinius nukrypimus.
„Turi ypatingai sutapti aplinkybės, kad briedžio jauniklis taip nušaltų. Galbūt ši briedė gimė anksčiau nei įprasta šios rūšies gyvūnams, t. y. žiemą, kai buvo didelis šaltis. Į jauno gyvūno ausų kremzles kraujas teka silpnai, o 20–30 laipsnių šaltyje jos gali ir apmirti. Aišku, keletą pastarųjų metų didelių šalčių Latvijoje nepastebėta, bet kelerius metus šiaurrytinėje šalies dalyje žiemos buvo žvarbokos. Galbūt briedė gimė tinkamu laiku, bet buvo silpna ir pirmą žiemą nušalo. Dabar tiksliai pasakyti neįmanoma“, – mano latvių veterinarė.
Paklausta, ar įmanoma, kad briedė nukentėjo nuo kokios nors infekcijos, kuri būtų sukėlusi audinių nekrozę, S. Guorbanė atsakė, kad tai įmanoma, bet mažai tikėtina. Traumų simetriškumas greičiau rodo nušalimą.
Taigi, tiksliai pasakyti briedės ausų traumos priežasties nepavyks, nes krašteliai buvo labai gerai sugiję ir be infekcijos požymių. Net ištyrus mėginius laboratorijoje kaži, ar pavyktų nustatyti infekcijos sukėlėją, jeigu toks buvo.
Tai galėtų būti nušalimo pasekmės, tačiau turėjo sutapti kelios aplinkybės: briedė turėjo gimti anksčiau nei įprasta ir tais metais turėjo būti žvarbi žiema. Gal jos imunitetas buvo silpnas, o pirmąją žiemą spaudė didelis šaltis? Gal ji atėjo į Latviją kirtusi rytinę šalies sieną?
Jeigu briedė būtų patekusi į brakonierių kilpą, pašauta, užpulta plėšrūnų ar susitraumavusi per rujos kovas (patelės irgi kovoja dėl geresnių patinų), sužeidimas nebūtų toks simetriškas. Tad, remiantis veterinarų vertinimu, nušalimas yra labiausiai tikėtina traumos priežastis.
Žurnalas Medžioklė. Prenumeruok Lietuvos pašte arba ieškok spaudos prekybos vietose!
Daugiau įdomių istorijų ir unikalių nuotraukų mūsų „Facebook“ profilyje!
Posted by Žurnalas Medžioklė on Pirmdiena, 2021. gada 25. janvāris
