Nuotrauka: researchfeatures.com
Kolegė atsiuntė vaizdo įrašą – sumedžiotas stirniukas mažais pūkuotais rageliais. Šūvis nebuvo labai sėkmingas, pataikyta į pilvą. Stirniuką radus atsivėrė siaubingas vaizdas – buvo ne tik matyti kirmėlės, bet ir visos žarnos judėjo nuo parazitų. Sprendžiant iš vaizdo įrašo ir aprašo, stirniukas greičiausiai patyrė tikrą askaridžių ir kaspinuočių invaziją. Medžiotoja rašė, kad kirmėlių buvo ir mėsoje. Aišku, be laboratorinio tyrimo visiškai tikslios diagnozės pateikti negalima.
Specialistai aiškina, kad mėsoje galėtų būti kaspinuočių pūslelių. Jeigu įpjovę į raumenį randate ten sorų grūdo dydžio baltų taškelių, geriau tokios mėsos nevartoti. Paprastai tokių pūslelių pastebima peties raumenyse, bet ryškiau – būtent virškinamojo trakto raumenyne. Askaridžių pastebima žarnose ir plaučiuose. Jeigu invazija didžiulė, kirmėlės netgi gali kristi laukan per burną ir nosį. Tai, kad stirniuko rageliai buvo neišsivystę ir pūkuoti, rodo sveikatos problemas. Gyvūnas buvo ir labai žemo ūgio, sulysęs.
Tokį sumedžiotą gyvūną geriau utilizuoti – sudeginti arba užkasti. Miške jų palikti negalima, nes tai reikš užkrato pavojų. Svarbiausia įsidėmėti: konstatavus įtartinų gyvūno sveikatos problemų, geriau jo mėsos nevartoti ir skerdeną tinkamai utilizuoti!
Mirtina bakterija – listerija
Pernai rudenį nuskambėjo žinia, kad Estijos žuvų perdirbimo ir fasavimo įmonėje pavojingomis bakterijomis apsikrėtė devyni žmonės, du mirė. M.V.Wool gamykloje įvyko labai agresyvios listeriozę sukeliančios bakterijos – listerijos – mutacija. Paaiškėjo, kad listerioze Europoje apsikrėtė 26 žmonės, iš kurių šeši mirė.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras informuoja, kad listeriozė yra ūmi gyvūnų ir žmonių infekcinė liga, kuriai būdingi centrinės nervų sistemos, limfmazgių ir įvairių vidaus organų pažeidimai. Listeriozė – reta liga: Europoje vienam milijonui gyventojų tenka vidutiniškai 2–7 susirgimo atvejai per metus. Kiekvienais metais registruojami keli listeriozės atvejai. Kadangi vienas infekcijos šaltinių yra žalia mėsa, apie šią ligą rašome ir medžiotojams.
Požymiai
Listeriozės inkubacijos periodas – 3–45 dienos, dažniau 10–20 dienų. Liga prasideda staigiai pakilusia temperatūra, galvos skausmu, silpnumu. Ji gali pasireikšti angina, konjunktyvitu, padidėjusiais limfmazgiais, meningitu, encefalitu, sepsiu. Žmogaus organizme ligos sukėlėjas plinta su krauju ir limfa. Infekcijos židinys paprastai yra centrinė nervų sistema, limfmazgiai ir vidaus organai.
Didesnė rizika susirgti listerioze kyla šioms žmonių grupėms:
– nėščiosioms,
– naujagimiams,
– žmonėms su silpna imunine sistema,
– vyresniems žmonėms,
– piktnaudžiaujantiems narkotikais ar alkoholiu,
– kolagenoze, cukriniu diabetu sergantiems, piktybinių auglių ar imuniteto deficitą turintiems žmonėms,
– po organų transplantacijos,
– žmonėms, kurie ilgą laiką vartoja citostatinius vaistus ir kortikosteroidus.
Sukėlėjas
Listeriozę sukelia išorinei aplinkai atsparus mikroorganizmas Listeria monocytogenes. Listerijų pasitaiko gamtoje – vandenyje, dirvožemyje, jų randama ir daržovėse. Jos labai atsparios ir aplinkoje gali išlikti iki 7 metų, atlaiko užšaldymą. Verdant žūva per 3 minutes. Listerijos intensyviai dauginasi mėsoje 4–6 °C temperatūroje, todėl neretai vadinamos šaldytuvo mikroorganizmu. Infekcijos šaltinis yra ligoti (kartais ir praktiškai sveiki infekcijos nešiotojai) graužikai, naminiai gyvūnai (ir naminiai paukščiai). Iš galvijų listerioze sunkiausiai serga avys. Žmogus listerioze gali apsikrėsti buitinių kontaktų keliu per pažeistą odą ar gleivinę, vartodamas infekuotus gyvūninės kilmės produktus, įkvėpdamas infekuotų dulkių, įmanomas ir vaisiaus apsikrėtimas nuo motinos per placentą.
Apsikrėtimas
Listerioze galima apsikrėsti:
– vartojant termiškai nepakankamai apdorotus mėsos produktus, pieną, nevirintą vandenį, įskaitant maistą, kuris ilgą laiką laikytas šaldytuve, nes listerijos dauginasi maisto produktuose, kurie laikomi 4–6 oC temperatūroje,
– per buitinį kontaktą, susiduriant su ligotais gyvūnais,
– įkvepiant dulkių, kuriose yra listerijų (odos, vilnos perdirbimo įmonėse, taip pat prižiūrint ligotus gyvūnus),
– vaisius – nėštumo metu per placentą.
Pastarojo dešimtmečio epidemiologiniai tyrimai rodo, kad pagrindinis infekcijos kelias yra maistas.
Maisto produktai, kuriuose dažniausiai aptinkama listerijų:
– žalia mėsa ir kiti mėsos produktai (dažniausiai minima vištiena),
– pieno produktai (nepasterizuotas pienas, minkšti sūriai, pvz., brinza, feta, kamamberas, rikota, bri),
– augalinės kilmės produktai (įvairios salotos),
– kiaušiniai,
– įvairūs paštetai,
– jūros produktai (dvigeldžiai, žuvys).
Prenumeruokite žurnalą bet kuriuo metu!
