Tekstas: Kostas Slivskis
Nuotraukos autoriaus ir iš Š. Mikašausko archyvo
Jau aštuntą kartą Stanislovo Mikašausko anūkai Šarūnas ir Tadas savo seneliui atminti surengė medžioklę, kuri jau tapo tradicine. Tai buvo itin kilnus medžiotojas. S. Mikašauskas (1939–2014) Platelių klubui (Plungės medžiotojų ir žvejų draugija) vadovavo 1963–1974 metais, o po pertraukos dar 1981–1987 metais. Daugelio jį pažinojusiųjų nuomone, tai buvo Žmogus iš didžiosios raidės.
Puiku, kad jauniems medžiotojams plateliškiams Šarūnui ir Tadui atėjo mintis kasmet surengti medžioklę savo seneliui atminti. Tik kokie jie jaunieji – Šarūnas jau nemažai metų yra Platelių klubo vadovas. Savo vietą medžiokliniame gyvenime turi ir Tadas, kuris irgi medžioja tame pačiame kolektyve ir, kaip patikino klubo medžiotojai, yra dešinioji Šarūno ranka.
Jau penkerių metų Šarūnas su broliu prieš medžioklę prisistatė šautuvuotiems vyrams ir pasakė, jog nori eiti varovais. Tada senelis tarė: „Jeigu norite tapti varovais, turite ant pavadžio išlaikyti šunį. Jei išlaikysite, tada galėsite būti varovais.“ Finalas toks: ant pavadžio pririštas šuo trūktelėjo broliukus – abu, sukritę ant sniego, gerokai pašliaužė traukiami lietuvių skaliko…
Vis dėlto po metų Šarūnas tapo varovu, o jaunesnis brolis – dar po metelių. To jiedu nepamirš niekada – senelis juos įstatė į medžiotojų kelią, į žvėrių takus. Abu yra nepaprastai sužavėti tuo hobiu, turbūt todėl ir sumanė rengti medžiokles seneliui atminti.
Rašau šias eilutes – taip ir matau: senelis iš ano pasaulio stebi, kaip medžioklėje elgiasi anūkai, ir gali jais didžiuotis. Abu pagerbia sumedžiotą žvėrį, net tada, kai medžioja vieni. Šarūnas dargi išmoko pūsti medžioklės ragą. Dar daugiau – jis išmoko baubti elniu ir žvėrį privilioti šūviui – tik ne visada skuba jį paleisti ir sumedžioja tik pasiekusį brandos amžių arba selekcinį. Dar vienas abiejų anūkų susižavėjimas – turi tris vokiečių spanielių veislės šunis (vachtelhundus), šie talkina medžiotojams.
Su Stanislovu susipažinau ne medžioklėje, o per fotografiją. Daugelį metų Plateliuose, ant vieno gražiausių šalies ežerų kranto, nemažai metų buvo rengiamos respublikinės (vėliau tapusios tarptautinėmis) nuotraukų parodos Žmogus ir žemė, o aš tada vadovavau Lietuvos fotografijos meno draugijos (dabar – sąjungos) Žemaitijos skyriui.
Tuomet S. Mikašauskas buvo Platelių kolūkio pirmininkas ir tapo tos parodos rėmėju. Komisijos (kurioje buvo ir jis) išrinktam nugalėtojui kolūkis skirdavo 400 rublių premiją – tais laikais tai buvo dideli pinigai. Vėliau, kai dirbau Plungės sporto draugijos Nemunas vadovu, Stanislovas padėdavo spręsti ir sporto reikalus.
Savo mintis apie šį neeilinį žmogų išsakė daugkartinis medžioklių dalyvis Povilas Rubinas: „Gal penkiolika metų kartu medžiojome. Yra sakoma: pamedžiok su žmogumi porą kartų ir puikiai jį pažinsi. Stanislovas buvo šaunus, sumanus bendražygis. Tačiau aš nemažai su juo bendravau sporto reikalais, o jis padėdavo. Daug pagelbėjo remiant Platelių lietuviško ritinio komandą (P. Rubinas yra buvęs šios komandos žaidėjas, o dabar treneris – aut. past.). Lietuviškas ritinis Plateliuose didžiąja dalimi atsirado S. Mikašausko pritarimu. Platelių ritinio komanda daug kartų tapo Lietuvos čempione.
Tai buvo 1986 metais, kai Stanislovas vadovavo kolūkiui. Jis turėjo didelių sporto planų Plateliuose. Sumanė ir prie parko įrengė stadioną. Net persirengimo kambariai prie stadiono turėjo būti.
Išėjo žmogus amžinybėn, daugelis jo sumanymų liko neįgyvendinti. Apie jį galiu pasakyti tik gerus žodžius. Tikrai tai buvo Žmogus iš didžiosios raidės.“
Rašau apie Stanislovą ne tik kaip apie medžiotoją, bet, kaip ir daugelis pritartų, dar kartą norėdamas pabrėžti, jog tai buvo Žmogus iš didžiosios raidės, siekęs, kad Plateliai vis gražėtų, visada dalyvavęs įgyvendinant įvairiausius sumanymus.
Būtina pabrėžti, jog senelio pėdomis eina ir anūkai – abu yra geri medžiotojai, turi puikias šeimas. Įdomu tai, kad ne vienoje medžioklėje S. Mikašauskui atminti per pietus prie medžiotojų laužo jau prisėda ir Stanislovo proproanūkiai.
Įvairiose išskirtinėse medžioklėse daugelyje Lietuvos rajonų man yra tekę dalyvauti: pavyzdinėse, karališkose, kalėdinėse, kviestinėse fazanų ir dar kitokiose, bet medžioklė S. Mikašauskui atminti man bene reikšmingiausia. Būtent S. Mikašausko dėka Platelių klubas turi savo namelį. Kokį namelį… Ten yra trofėjais išpuoštas didžiulis kambarys, ir ne bet kokiais trofėjais – kai kurių elnių ragai gal net medalio verti. Įrengtos kitos medžiotojams būtinos patalpos.
Šiai medžioklei, vykusiai 2023 metų pradžioje, vadovavo Šarūnas Mikašauskas, o jam talkino brolis Tadas. Ragą, skelbiantį medžioklės pradžią, pūtė keturiolikmetis Jonukas Šečkus. Medžioklės vėliavą pakėlė daugkartinis šios medžioklės dalyvis Jonas Šečkus, kuris yra rago pūtėjo Jonuko senelis, buvęs Platelių girininkas, sukaupęs neeilinę trofėjų kolekciją, ir jų ekspertas.
Medžioklės vadovas Šarūnas išsirikiavusiems medžiotojams (o jų buvo ne tik vietinių, bet ir iš Šiaulių, Anykščių, Raseinių, Klaipėdos) papasakojo apie senelį Stanislovą ir paprašė jo atminimą pagerbti tylos minute.
Kaip ir visose medžioklėse, priminta apie saugumą ir kokius žvėris galima sumedžioti. Medžiotojams talkino trys vokiečių spanielių (vachtelhundų) veislės šunys, kuriais susižavėjo Mikašauskai.
Oras buvo žvarbokas – 9 laipsniai šaltuko, pūtė nemenkas vėjelis. Bet, kaip sako medžiotojai, nėra blogo oro, yra tik bloga apranga. Vyko trys varymai – per visus buvo paleista nemažai šūvių. Sumedžioti du tauriųjų elnių jaunikliai ir šernas.
Taikliu šūviu elnę sumedžiojo Platelių klubo narys Saulius Druskinis, kuris ir tapo medžioklės karaliumi. Pasižymėjo ir medžioklės vadovas, bet jo sumedžiotas elnių jauniklis krito tik po kelių šūvių. Šerną patiesė svečias iš Anykščių Gražvydas Mekšėnas. Paleista šūvių į lapes, bet pataikyk karabinu į ilgauodegę…
Medžiotojai daug kur aptiko ant sniego įspaustų šviežių vilkų pėdų ir ne vienas piktinosi dėl jų populiacijos gausumo. Nepatogumų medžioklėje buvo ir važiuojant per miškus – daug kur medžiai ant keliukų buvo sulinkę nuo sniego. Ir kiek sausio pradžioje tos dienos, žiūrėk – jau reikia baigti medžioklę.
Sumedžioti žvėrys suguldyti eglišakėmis išpuoštoje aikštelėje ir pagerbti. Aidi medžioklės ragas, skelbiantis medžioklės pabaigą, nuleidžiama vėliava.
O tada vidun, į medžioklės namelį. Užvalgius puikiai su žvėriena pagamintos tirštos medžioklinės sriubos, kiekvienam įteikiami medaliai šiai medžioklei atminti. Tada – apdovanojimai pasižymėjusiems.
Medžiotojų pasisėdėjimo pabaigoje kalbėjo J. Šečkus: „Plateliuose apsigyvenau 1972 metais. Stanislovas buvo kolūkio pirmininkas, taip pat vadovavo Platelių klubo (tada būrelio) medžiotojams. Kai jam nusibosdavo vadovauti medžiotojams, į jo vietą aš ateidavau. Tada Platelių būrelis buvo prijungtas prie Alsėdžių. Paskui vėl viskas grįžo į senas vėžes. Tai per tas permainas man teko vadovauti vietos medžiotojams.
Tuo metu reikėjo vykdyti valstybinius medžioklės planus. Mums tekdavo patiesti po keturis ar penkis briedžius, dar kitų žvėrių. Šiandieninis medžiotojas, ko gero, nė nežino, jog tada, apie 1975 metus, kad būtų pratęstas medžiotojo bilietas, reikėdavo sumedžioti tam tikrą skaičių varnų, valkataujančių šunų ir kačių. Kai pagalvoji, kaip skiriasi šiandieninė medžioklė – turbūt kiekvienas Lietuvos medžiotojų kolektyvas turi savo medžioklės namą, saugomi žvėrys ir jų nemažėja, nors gamtos mylėtojai vis pakalba, jog tie medžiotojai išpyškins visus žvėris. Tikrai taip nėra – žvėrių tik daugėja. Per tai jau atsiranda problemų dėl daromos žalos, ūkininkai piktinasi.
Aš labai džiaugiuosi jaunąja mūsų medžiotojų karta, visu klubu ir linkiu, kad jis ir toliau taip gyvuotų. Ir labai džiaugiuosi, kad Stanislovo anūkai seneliui atminti surengia specialią medžioklę, o klubas eina teisingu keliu.
Stanislovas visada mums buvo autoritetas. Medžiotojai jį itin gerbė, nes buvo labai sąžiningas, taiklus medžiotojas, retai kada prašaudavo pro šalį.“
Jau atsisveikinant, medžioklės ragą prie trofėjų vėl pūtė jaunasis Jonukas.
PRENUMERUOKITE Žurnalą nuo balandžio 1 d. iki 2023 metų pabaigos!
Naujas žurnalo numeris jau greitai prekyboje!
