Tekstas ir nuotraukos: Kostas Slivskis
Tokios medžioklės gal jau apie 25 metus rotacijos tvarka vyksta visuose Jurbarko medžiotojų kolektyvuose ir tai jau neabejotinai tapo tradicija. Iš medžiotojų klubų ir būrelių rajono draugijai Jurbarke priklauso aštuoni. Juose – 350 medžiotojų, tad tai nėra gausi draugija. Draugijai jau antrus metus vadovauja Daivaras Rybakovas.
Tas medžiokles (nepatikslintais duomenimis) sumanė buvęs Jurbarko urėdas, o vėliau rajono medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas Faustas Bakys. Tai neeilinė medžioklė, į kurią kviečiami rajono medžiotojų kolektyvų vadovai ir svečiai. Šiemet ji vyko lapkričio 20 dieną Pašvenčio būrelio medžioklės plotuose. Būreliui vadovauja Mindaugas Jonuška. Įdomu tai, jog ragą pūtė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) direktorius Laimonas Daukša. Karaliumi tapo Mindaugas Grybauskas, Smalininkų būrelio vadovas.
Medžiotojai susirinko Jurbarko medžiotojų ir žvejų draugijos kieme. Medžioklės vadovas Deimas Ukanis visus suregistravo į medžioklės lapą ir kiekvienam atminimui įteikė raktų pakabuką su užrašu MB Pašventys ir medžioklės data.
Kaip jau įprasta prieš medžioklę su varovais – instruktažas, kaip saugiai elgtis medžioklėje ir kokius žvėris leidžiama sumedžioti. Ir štai aidi medžioklės ragas, kviečiantis į žvėrių takus.
Jau pirmajame varyme nuaidėjo šūvių kanonada. Įvyko trys varymai. Jokios skubos medžioklėje nebuvo. Po varymo būrin susieinama, pabendraujama, medžioklės kolegoms paporinama, kokius žvėris matė.
Smagumo pridavė lapkričiui neįprastas kelių laipsnių šaltukas, truputis sniegelio, kurio per dieną ne kartą vis pasipildė. Sena miško žolė paskrabusi, tad iš tolo buvo girdėti einant žvėrį. Na, be pamatytų žvėrių, dar didžiulis įspūdis – Jurbarko miškai, kuriuose vyrauja pušynai.
Paleista šešiolika šūvių. Sumedžiotos keturios elnės ir jų jaunikliai, jauna briedė, kurią patiesė būrelio vadovas M. Jonuška. Sumedžioti du pirmamečiai šernai, į juos taiklius šūvius paleido Vydas Adomas Rutka. Net dvi elnes patiesė Vaidotas Valošinas. Elnę sumedžiojo R. Jovarauskas. Taip pat M. Grybauskas, kuris dar taikliai šovė ir į laputę bei tapo pripažintas medžioklės karaliumi.
Ypač laimingas po taiklaus šūvio į lapę buvo LMŽD direktorius L. Daukša. Beje, jis medžioklės rago garsu paskelbdavo varymo pradžią ir pabaigą. Buvęs muzikos specialistas pastebėjo, jog nė vienos natos nebuvo „pro šalį“.
Kaip pasakojo šio būrelio vadovas M. Jonuška, medžioklės plotai yra 12 000 ha, tai Jurbarko priemiestis. Tačiau tai nereiškia, jog juose mažiau žvėrių. Būrelyje yra 29 nariai. Šioje medžioklėje nemaža jų dalis tapo varovais. Medžioklėje buvo trys medžiokliniai šunys, kurie smagiai aplodavo varomą žvėrį.
Būrelio medžiotojai pernai sumedžiojo 30 elnių patelių ir jauniklių – tai rodo šių žvėrių pagausėjimą Lietuvoje. Dar praėjusį sezoną Pašvenčio būrelyje sumedžioti keturi raguoti elniai. Šiemet jau sumedžiota per pusę numatyto šių žvėrių skaičiaus. Sumedžiojama briedžių, kurių Jurbarko miškuose visada būna. Dėl maro, žinoma, dabar mažiau šernų, tačiau medžiotojai nesiskundžia, nes dar sumedžiojama smulkiosios faunos.
Smagi medžioklė, vyko itin saugiai. Bene visi dalyviai matė įvairių žvėrių. L. Daukšos pučiamas medžioklės ragas paskelbė medžioklės pabaigą. Pagal rūšį buvo pagerbti sumedžioti žvėrys.
Per medžioklės aptarimą savo mintis išsakė daugelis medžioklės dalyvių. Žurnalui pakalbinau F. Bakį: „Džiaugiuosi susitikęs medžioklės kolektyvų vadovus, su kuriais dažnai spręsdavome rajono draugijos reikalus. Ši medžioklė yra tąsa renginių, skirtų Šv. Huberto dienai Raudonėje. Didžiąją dalį darbų, rengiant trofėjų parodas ir Hubertines, atliko mūsų rajono medžiotojai. Įspūdingas buvo parodos uždarymas. Tai šventės, kurios išliks medžiotojų atmintyje – ne tik jurbarkiečių, bet ir visų, pabuvusių tuose renginiuose Raudonėje.
Iš archyvo. Faustas Bakys: Medžioti dėl proceso, o ne laimikio
Tik taip turime eiti į visuomenę. Daug ką galima šnekėti apie medžioklę. Matau, jog naujoji draugijos vadovybė per trumpą laiką jau nemažai teigiamo nuveikė.
Pastaruoju metu vis dažniau kalbame apie dalies visuomenės nepasitenkinimą medžiokle. Prieštaraujantieji medžioklei visada savo mintis išsako visai nesusigaudydami medžioklėje, nenutuokdami apie būtinumą reguliuoti žvėrių skaičių, jų daromus nuostolius miškui, pasėliams. Tas pats, kai jie tikina apie per didelį miškų iškirtimą, visai nesuvokdami, jog yra miškotvarkos projektai. Niekas neleidžia kirsti bet kokio miško.
Aš piktinuosi, kad vis dar draudžiami naktiniai taikikliai, teigiant, jog medžiotojai iššaudys visus žvėris. Kokia nesąmonė! Kai kurių žvėrių medžioklei panaikino licencijas, o tų žvėrių net padaugėjo.
Medžioklės kolektyvuose itin pakilo medžioklės kultūra. Medžioklinės bazės padarytos puikiausios arba baigiamos įrengti. Tai visuomenėje formuoja teigiamą nuomonę apie medžioklę. Svarbu, kad kuo daugiau būtų žinoma apie puikius medžiotojų darbus.“
Savo mintis išsakė ir LMŽD direktorius L. Daukša: „Manau, kad medžiotojams reikia atsisakyti teigimo, jog medžioklė yra pomėgis. Tai tikrų tikriausias valstybės įpareigojimas medžiotojams reguliuoti žvėrių populiaciją. Pagaliau medžioklė per įvairius mokesčius naudinga bet kuriai valstybei. Gi per medžioklės pramonę, prekybą ir daugelį kitų veiklų medžioklė į biudžetą įneša nemažus pinigus.
Požiūris į medžioklę stipriai pasikeitė. Senesniais laikais medžioklėse būdavusio lėbavimo nebėra. Kai kurių dalykų gal net ir per daug atsisakoma. Medžioklės kultūra itin pagerėjo. Smagu, kad rajonų draugijose vyksta tokios šventinės medžioklės, kurios ir puoselėja medžioklės kultūrą. Medžioklėje dalyvaujantys būrelių ar klubų vadovai gal į savo kolektyvą parsineš kokią naudingą mintį.
Seniau medžiotojai valstybei privalėjo sumedžioti tam tikrą skaičių žvėrių. Dabar tos medžioklės tik reguliuoja žvėrių skaičių. Mes medžioklėje patiriame emocijų, o jos tikrai brangios. Vien dėl papildomo žvėrių maitinimo, nepigios medžioklės įrangos, kelionių į medžioklės vietas ir dar daug ko. Visa tai prisideda prie šalies ekonomikos.
Mes, medžiotojai, visuomenėje esame po didinamuoju stiklu ir turime visur savo veikloje progresuoti. Dėkoju už puikiai surengtą medžioklę.“
Vakaro metu Draugystės medžioklės dalyvius sveikino Jurbarko medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas D. Rybakovas bei gausus būrys šventinės medžioklės dalyvių.
Šio straipsnio pabaigai galiu dar kartą patikinti, jog eilinį kartą žavėjausi miškais apie Jurbarką, juose esančia žvėrių gausa. Linkiu visiems medžiotojams: nei plauko, nei tauko ir… Medžioklei – valio!
Naujasis žurnalo numeris!
