Šaltinis: ukininkoptarejas.lt
Birželio 13 d. Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje susirinkę miškų ūkio srities mokslo ir mokymo, medienos ruošos, medienos pramonės, medžioklės bei kitų miškų ūkyje veikiančių institucijų atstovai pasirašė Lietuvos miškų ūkio rūmų (LMŪR) steigimo dokumentus. Praėjusį penktadienį, vasario 9 d., įvyko pirmasis LMŪR suvažiavimas. Jame vienbalsiai buvo priimta rezoliucija, kuria šiandien jau turėjo pasiekti Seimą, Vyriausybę ir politines partijas.
ŪP portalui LMŪR narys Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas Raimondas Ribačiauskas pasidžiaugė, kad po organizacijos steigimo ir registravimo rūpesčių Rūmai, galima sakyti, pradėjo tikrąją veiklą.
Suvažiavimo negalėtų pakeisti jokia nuotolinė konferencija. Žmonės rinkosi ir aktualiomis temomis bendravo dar iki nustatyto laiko. Ūžė, kalbėjo pertraukos metu. Kalbos tęsėsi ir valandą po renginio.
Suvažiavime dalyvavo 44 įvairios organizacijos, buvo Seimo narių, pats aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Anot R. Ribačiausko, ministrui turėjo būti skaudu girdėti kritiką. „Žmonės pasigenda aiškumo dėl perspektyvos – miškų politikos, saugomų teritorijų, medienos pramonės perspektyvos“, – kritikos esmę apibūdino pašnekovas. Taip pat jis patikino, kad nematė nė vieno pikto veido – tiesiog žmonės kalbėjo apie jiems jautrius dalykus.
Dar prieš suvažiavimą buvo paruoštas rezoliucijos projektas. Suvažiavime jam vienbalsiai pritarta, pirmadienį rezoliuciją pasirašė LMŪR prezidentas Remigijus Bakys.
Rūmų nariai yra sunerimę dėl Nacionalinio miškų susitarimo. Jie įsitikinę, kad procesus reikia išgryninti, sudėlioti taškus ant „i“.
„Aš miškininkas, dabar medžiotojas (labiausiai nemėgstama visuomenės dalis), bet taip pat įžvelgiu tam tikras tendencijas: Miškų įstatymas, kirtimų liberalizavimas, saugomų teritorijų plėtra be jokio aiškaus apibrėžimo… Jas galima plėsti ne tik valstybiniuose miškuose, bet ir privačiuose miškuose be jokių apribojimų, iš esmės be atsiskaitymų žemės ir miškų savininkams“, – kalba rezoliuciją palaikantis medžiotojų bendruomenės atstovas. Jis siūlo pasvarstyti: kaip jaustumėtės, jeigu vieną dieną gautumėte pranešimą, kad jums priklausantis miškas įtraukiamas į saugomas teritorijas, jame nieko daryti nebus negalima?
Yra sunerimę ne tik žemės bei miškų savininkai, bet ir miško ruošėjai, pramonininkai. Atlikti ekonominiai skaičiavimai rodo, kad dėl saugomų teritorijų plėtros, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų pakeitimų bus netektas labai didelis kiekis medienos.
„Mes ne prieš saugomas teritorijas. Suprantame, kad jos reikalingos. Bet kai nėra aiškus jų galutinis statusas, priskyrimo kriterijai – klausimėlių yra“, – pastebi LMS „Gamta“ prezidentas.
Kodėl tai rūpi medžiotojams? R. Ribačiauskas nenustemba išgirdęs tokį ŪP klausimą. Į jį atsako taip:
„Medžiotojai, miškas, žvėris, jo gyvenimo sąlygos yra neatsiejama visuma. Didžioji dalis žvėrių yra miškų gyvūnai, miškams daro žalą. Miškuose pagal valstybės nustatytą tvarką medžioja medžiotojai. Taigi medžiotojams būtina jausti pulsą.
Paprastas pavyzdys. Žinote, kad miškininkai (Valstybinė miškų urėdija – Red.) taps akcine bendrove? Viskas gerai, kol ir žvėrys, ir miškai yra valstybės, o ne kokio nors akcininko. Žala ir medžioklės klausimai dabar lyg tai turi tvirtą pagrindą. O kai tampa akcine bendrove – keičiasi: žvėrių daroma žala turi būti visiškai kompensuojama arba tuos žvėris reikia išguiti…
Keičiasi ekonominis požiūris į žvėrį. Miškas tampa ne visiškai valstybinis, jau AB reikalas. Reiškia, ekonominiai skaičiavimai jau keisis. Kaip bus su žvėrių daromos žalos atlyginimu? Kaip bus su visokiomis privalomosiomis priemonėmis miške – tvorų tvėrimas, repelentai ir kt.? Ar miško apsaugos priemonės bus taikomos, o gal AB tuos pinigus bandys išpešti iš medžiotojų?“
R. Ribačiauskas neabejoja, kad medžiotojų balsas LMŪR yra labai svarbus ir sako nuoširdžiai apgailestaujantis dėl to, kad šito kol kas nepripažino, prie Rūmų neprisijungė gimininga didžioji organizacija – Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija.
PRENUMERUOKITE Žurnalą kovo 1 d. iki 2023 metų pabaigos!
