Ukrainoje vykusiame pirmajame Strateginiame medžioklės ūkio plėtros forume paskelbti duomenys atskleidė itin ryškius plėšrūnų populiacijų pokyčius. Pasak Ukrainos valstybinės miškų išteklių agentūros, per laikotarpį nuo 2021 iki 2025 metų paprastojo šakalo skaičius šalyje išaugo net 913 proc., lapių padaugėjo 133 proc., o vilkų – 96 proc.
Tokie skaičiai tapo viena labiausiai aptariamų forumo temų. Specialistų teigimu, pagrindinė priežastis yra karo metu daugelyje regionų faktiškai sustabdytos arba smarkiai apribotos medžioklės. Dėl karinės padėties dalis medžioklės plotų tapo neprieinami, o plėšrūnų populiacijų reguliavimas daug kur nebevykdomas.
Valstybinės miškų išteklių agentūros vadovas Viktoras Smalis pabrėžė, kad didėjantis plėšrūnų skaičius jau tampa ne tik gamtosaugos, bet ir visuomenės saugumo klausimu.
Pasak jo, pasiutligės grėsmė, naminių gyvulių netektys ir vis dažnesnis plėšrūnų pasirodymas gyvenvietėse tampa problema tiek ūkininkams, tiek kaimo gyventojams. Todėl populiacijų reguliavimas yra būtina priemonė siekiant suvaldyti susidariusią situaciją.
Kodėl plėšrūnų populiacijos išaugo?
Paprastasis šakalas Ukrainoje jau ne vienus metus kelia diskusijas tarp mokslininkų ir medžiotojų. Vieni tyrėjai šią rūšį laiko natūraliai į istorines teritorijas grįžtančiu plėšrūnu, kiti atkreipia dėmesį į jo poveikį smulkiosios faunos populiacijoms.
Tačiau beveik dešimteriopas populiacijos augimas per ketverius metus diskusiją iš teorinės plotmės perkelia į praktinį laukinės gyvūnijos valdymo lygmenį. Tokie tempai rodo, kad šakalai rado itin palankias sąlygas plisti: sumažėjo žmogaus trikdymas, daugelyje teritorijų nebevykdomas reguliavimas, o karo metu atsirado ir papildomų maisto šaltinių.
Vis dėlto tikėtina, kad pagrindinė tokio įspūdingo augimo priežastis yra ne vien didesnis maisto prieinamumas. Specialistai atkreipia dėmesį, kad šakalai Ukrainoje dar iki karo sparčiai plėtė savo arealą į šiaurę. Prasidėjus plataus masto karui daugelyje regionų praktiškai sustojo medžioklė ir plėšrūnų populiacijų reguliavimas. Dėl to rūšis gavo idealias sąlygas plisti ir gausėti.
Šią versiją patvirtina ir kitų plėšrūnų rūšių skaičiai. Per tą patį laikotarpį lapių populiacija išaugo 133 proc., o vilkų – 96 proc. Tai rodo, kad augimas fiksuojamas ne tik tarp šakalų, bet visoje plėšrūnų grupėje. Todėl labiau tikėtina, kad pagrindinis veiksnys buvo sumažėjęs medžioklės spaudimas ir populiacijų reguliavimo stoka, o ne vieno konkretaus maisto šaltinio atsiradimas.
Karo sąlygomis laukinėje gamtoje taip pat gali padaugėti įvairių maitvanagiams prieinamų maisto šaltinių – kritusių ūkinių gyvūnų, neprižiūrimų fermų atliekų ar kitų biologinių atliekų. Tačiau viešai prieinamų mokslinių duomenų, kurie rodytų, kad būtent šis veiksnys buvo pagrindinė šakalų populiacijos sprogstamo augimo priežastis Ukrainoje, kol kas nėra.
Kas nutinka, kai plėšrūnai nebereguliuojami?
Medžioklės draudimai arba ilgalaikis reguliavimo nebuvimas dažnai sukelia grandininę reakciją. Augant plėšrūnų skaičiui, didėja spaudimas smulkiajai faunai, nyksta kiškiai, ant žemės perinčių paukščių dėtys ir jaunikliai, dažnėja išpuoliai prieš naminius gyvūnus bei ūkiuose laikomus gyvulius.
Didesnės populiacijos taip pat reiškia spartesnį ligų plitimą. Ypač aktuali išlieka pasiutligė, kurios kontrolė daugelyje Europos valstybių dešimtmečius buvo viena svarbiausių laukinės gyvūnijos valdymo užduočių.
Patirtis įvairiose Europos šalyse rodo, kad visiškas plėšrūnų reguliavimo atsisakymas dažniausiai baigiasi būtinybe vėliau taikyti kur kas griežtesnes ir skubesnes kontrolės priemones.
Ruošiamasi naujam sezonui
Forumo metu taip pat buvo pažymėta, kad Ukraina laiku patvirtino medžiojamųjų gyvūnų limitus 2026–2027 metų sezonui. Tai laikoma vienu svarbiausių pastarojo laikotarpio pasiekimų kartu su Medžioklės ūkio plėtros strategijos iki 2035 metų patvirtinimu bei pirmą kartą šalyje įteisintomis vieningomis laukinių gyvūnų apskaitos taisyklėmis.
Kol kas viešai nepaskelbta, kokie konkretūs šakalų limitai bus taikomi artėjančiame 2026–2027 metų medžioklės sezone, tačiau forumo metu pristatyti skaičiai leidžia manyti, kad plėšrūnų populiacijų reguliavimo klausimas taps vienu svarbiausių Ukrainos medžioklės politikos prioritetų.
Šakalų populiacijos augimas 913 proc. per ketverius metus yra ne tik statistika. Tai signalas, kad karo sąlygomis sustojęs laukinės gyvūnijos valdymas pradeda turėti apčiuopiamų pasekmių gamtai, žemės ūkiui ir žmonių saugumui.
“Eik tu …! Aš bijau!” Lokys užpuola turistą Rumunijoje. Lietuviai per plauką išsigelbėja!
Nepraleisk! Išleistas naujas žurnalo numeris
Naujausias žurnalo priedas – MEDŽIOKLINIS ŠUO
